„Santaka“ / Smurtą patyrę vaikai patys tampa smurtautojais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-03-31 16:08

Dalinkitės:  


Nervinę įtampą patiriantys vaikai dažniau skundžiasi galvos, pilvo skausmais, pradeda mikčioti.

„Shutterstock“ nuotr.


Smurtą patyrę vaikai patys tampa smurtautojais

Eglė KVIESULAITIENĖ

Dažnas iš mūsų smurtą įsivaizduoja kaip žiaurų elgesį, kuris sukelia fizinį skausmą. Tad neretai pamatę šį reiškinį jo neatpažįstame, vertiname atsainiai ir laikomės pozicijos, kad į svetimus reikalus kištis nedera. Kol išgirdę, jog visai šalia mūsų įvyko didelė tragedija, suklūstame ir pajuntame kaltės jausmą.



Sunku atpažinti

Atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir žinoti, kaip elgtis, skatino paskaitą senjorams bei visuomenei skaičiusios Švietimo pagalbos tarnybos darbuotojos Sandra Pautienytė ir Dangira Armanavičienė, įtraukusios klausytojus į aktualią diskusiją.

Kas yra smurtas ir kaip atrodo smurtautojas? Ar mokame jį atpažinti? Ar esame pasirengę apie tai viešai prabilti ir užstoti skriaudžiamąjį? Ar žinome, kur reikėtų kreiptis, jei matome smurtą ar smurtaujama prieš mus pačius?

Nors dažniausiai sąvoka „smurtas“ vartojama kalbant apie fizinius veiksmus, dažnas įvardytų dar kelias smurto rūšis: psichologinį, ekonominį, seksualinį. Pastaruoju metu į smurto apibrėžimą įtraukta ir nepriežiūra.

Už bet kurį smurtavimą artimoje aplinkoje baudžiama pagal įstatymą, tačiau teisėsaugininkai pripažįsta, jog atpažinti ir teisingai įvertinti kitas smurto rūšis gan sunku – ypač gauti įrodymų šioms veikoms pagrįsti. Todėl, pasak rajono policijos komisariato viršininko Edvardo Gruzdžio, baudžiamųjų bylų dėl emocinio, psichologinio ar seksualinio smurto pasitaiko labai retai.



Tėvų pavyzdžiu

Emocinį smurtą apibrėžiame kaip nuolatinę neigiamą nuostatą kito žmogaus atžvilgiu, jo nepripažinimą, socializacijos trikdymą ir žalą psichinei, socialinei, emocinei raidai.

Seksualinis smurtas – veiksmai prieš kitą žmogų, siekiant seksualinio pasitenkinimo ar naudos, kurie gali sutrikdyti normalią raidą ar žaloti asmenybę.

Nepriežiūra – nepakankamas fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, keliantis grėsmę žmogaus fizinei, psichologinei ir pažintinei raidai.

Tai, kaip suvoksime smurtą, lemia šeimoje suformuotos vertybės ir pasaulėžiūra. Psichologai įrodė, jog vaikai, stebėdami tėvų elgesį, tapatina save su suaugusiaisiais. Pagal tėvų elgesį vaikai priima sprendimus, kas yra gerai, o kas blogai. Matydami šeimos, kurioje augo, modelį, jie kuria savosios pamatus, nes tėvai jiems – autoritetas.

Tėvai dažnai įsivaizduoja, kad tai, kas galima jiems, nebūtinai leidžiama vaikui, ir tarsi nubrėžia ribą tarp suaugusiųjų ir vaikų elgesio normų. Tačiau įsižiūrėję atidžiau pamatysime, jog vaikai – tai mažos savo tėvų kopijos. Ir jeigu matome, kad vaikas ramiai gatvėje numetė šiukšlę ar praėjo nepasisveikinęs pro kaimyną, prieš imdami barti atžalą verčiau pastebėkime savo elgesį. Didelė tikimybė, jog vaikui matant patys ne vietoje numetėme šiukšlę ar nepagarbiai elgėmės su kitu žmogumi.

Tad auklėdami vaikus pirmiausia kelkime aukščiau savo elgesio kartelę ir geriau jau dėkime lygybės ženklą, nedarydami išlygų, kad suaugusiajam galima elgtis kitaip.



„Kostiumuoti“ smurtautojai

Nors rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Vilija Grybauskienė pateikė statistiką, jog daugeliu atveju šeimoje smurtauja neblaivūs asmenys, o neretai auka būna netgi girtesnė už smurtautoją, reikia pripažinti, kad smurtaujama ir iš pažiūros tvarkingose, alkoholio nevartojančiose šeimose. Smurto priežastimis tampa ir depresija, nedarbas, narkotikai, psichikos sutrikimai, ir net vaikystėje patirtas fizinis, emocinis ar psichologinis smurtas.

Tad žvelgdami į kostiumuotą, pagarbiai viešumoje besielgiantį kaimyną nebūkime tikri, jog uždaręs namų duris jis netampa agresyviu, viskuo nepatenkintu, daiktus svaidančiu ir žmoną plūstančiu „prasčioku“.

Mokslininkai įrodė, kad vaikystėje smurtą patyrę žmonės dažniau smurtauja savo šeimose. Patirta nervinė įtampa dažnai atsiliepia fizinei ir psichinei vaiko sveikatai, o tai pasireiškia įvairiais simptomais.

Jei vaikui dažnai skauda galvą, pykina, jis naktį šlapinasi į lovą, pradėjo mikčioti, prastai miega ir pan., galime įtarti, jog vaikas patiria nervinę įtampą. Viena iš jos priežasčių gali būti tėvų tarpusavio santykiai ar tėvų elgesys su vaiku, patyčios.



Visam gyvenimui

Psichologai teigia, kad net ankstyvoje vaikystėje smurtą mačiusį ar patyrusį vaiką psichologinės pasekmės gali lydėti visą likusį gyvenimą. Emocinį smurtą patyrę vaikai linkę elgtis agresyviai, neadekvačiai reaguoti į aplinką. Tai nedingsta ir jiems suaugus.

Bendruomenės pareigūnė V. Grybauskienė sakė, jog pats geriausias ginklas prieš smurtą – visuomenės švietimas ir pilietiškumas. Pamatę smurtą ar patyčias, sustabdytume smurtautoją ir užstotume auką. Nors smurto artimoje aplinkoje atvejų policija registruoja daug daugiau nei anksčiau, pareigūnė tuo pasidžiaugė. Statistika rodo, kad žmonės pagaliau išdrįso pranešti apie tai, kas vyksta šeimose.



Skuba nedelsdami

Pareigūnė skatino nelikti abejingus, jei girdime, jog už sienos verkia vaikas ar vyksta aršus šeimyninis konfliktas. Galima tiesiog pasibelsti į duris, sugalvojus kad ir banalią priežastį, pvz., ko nors pasiskolinti ar paklausti. Taip mes nutrauksime beįsiplieskiančią konfliktinę situaciją, kuri gali baigtis skaudžiai.

Nors galime manyti, jog kaimynai supyks dėl kišimosi į jų šeimos reikalus, geriau jau užkirsti kelią nelaimei, nei po to graužtis dėl jos pasekmių.

Jei tokios priemonės nepadeda, pareigūnė ragino kuo skubiau kviesti policiją. Į tokius iškvietimus pareigūnai reaguoja nedelsdami. Tad kartais matydami skubantį policijos automobilį įjungtais švyturėliais galime numanyti, kad pareigūnai vyksta gelbėti smurto aukos.

Pareigūnė priminė, jog dėl smurto artimoje aplinkoje galime kreiptis ne tik pagalbos telefonu 112, bet ir į mūsų rajono savivaldybėje visą parą budinčią pagalbos tarnybą tel. 8 611 37 177.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas