„Santaka“ / Nepriklausomybės Aktas gali būti paslėptas Virbalyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-03-31 15:48

Dalinkitės:  


Nepriklausomybės Aktas gali būti paslėptas Virbalyje

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Tačiau vokiečiai jo atiduoti Lietuvai neketina.

Pasak istoriko Benjamino Mašalaičio, gali būti, kad Lietuvai atgauti savo gimimo liudijimą pavyks lengviau. Mat 1918 m. vasario 16 d. pasirašytų Aktų buvo ne mažiau kaip 5: Vokietijos ir Rusijos vyriausybėms, laikraščiui Vokietijoje ir „Lietuvos aidui“ bei vienas, perduotas Jonui Basanavičiui.

Istorikui pavyko surinkti medžiagą, bylojančią, kad vienas iš svarbių dokumentų gali būti paslėptas Virbalio dominikonų vienuolyno požemiuose, kurie netyčia atkasti vedant vandentiekį gyventojams.

Taigi, šis mažai tyrinėtas objektas greitai gali tapti kasinėjimų aikštele. B. Mašalaičio pateikti duomenys gana patikimi, nes visoje šioje istorijoje dalyvavo jo dėdė Vincas Mašalaitis.

Pateikiame istoriko surinktus faktus.

1940 m. birželio 15 dieną, į Lietuvą veržiantis Raudonosios armijos ordoms, Lietuvos Prezidentas ir Vyriausybės nariai turėjo priimti skubius valstybinius ir asmeninius sprendimus. Antanas Smetona, įvertinęs situaciją, ryžosi pasitraukti iš Lietuvos. Apie 13 valandą, dar neišsiskirsčius antrojo Vyriausybės posėdžio dalyviams, A. Smetonos sūnus Julius priėjo prie ministrų kabineto generalinio sekretoriaus Vinco Mašalaičio ir paprašė užeiti pas Prezidentą.

V. Mašalaitis taip ir padarė. Vėliau prisiminimuose jis rašė: „Prezidentą radau darbo kabinete bevaikščiojantį iš vieno kampo į kitą ir nervingai rūkantį cigaretę. Sustojęs ties manimi po ilgokos pauzės tarė: „Matai, aš nutariau išvažiuoti iš Lietuvos. Šitą nutarimą tuojau turiu vykdyti, nes po valandos kitos gali būti per vėlu, bet aš neturiu nei paso, nei pinigų, nei...“ Aš jam pažadėjau reikalus sutvarkyti. Prezidentas paprašė iš Lietuvos banko 10 000 JAV dolerių.“

Deja, ministrų kabineto generalinis sekretorius tądien galėjo įvykdyti tik trečdalį norų: apie 16 valandą 40 minučių Prezidentui suorganizuoti užsienio pasą su Vokietijos viza. Buvo šeštadienis ir popiet taupomosios kasos (jose buvo saugomos asmeninės Prezidento santaupas) jau nedirbo.

Liko pasikliauti Lietuvos banku. Jo valdytojas Juozas Paknys pavakare negalėjo iškviesti vieno iš dviejų darbuotojų (šis buvo išvykęs į Palangą, o valiutos saugyklas, turinčias specialius užraktus, atverti galėjo tik būdami trise). Tuomet banko valdytojas paskambino Raseinių policijos viršininkui ir paprašė šį darbuotoją sustabdyti Ariogaloje ir grąžinti į Kauną. 10 000 JAV dolerių V. Mašalaitis gavo tik tuomet, kai Prezidentas A. Smetona jau buvo pasiekęs Marijampolę. Tad teko sėsti į Lietuvos banko automobilį ir vytis besitraukiančius iš Lietuvos asmenis. Tą vakarą iš Kauno pajudėjo dar keli ekipažai, tačiau V. Mašalaitis atsisakė jų nesaugios kompanijos: Prezidentas, kuriam rūpėjo svarbiausi valstybės dokumentai, buvo prašęs atgabenti daugiau negu pinigų...

19 valandą kybartiečiai geležinkelio stotyje netikėtai išvydo naujutėlį ir erdvų „Buick“ automobilį valstybiniais numeriais „K–1“. Prezidentą miestiečiai pažino ne tik iš kabančių ant sienų portretų. Pasienio policijos Vilkaviškio baro viršininkas kpt. Petras Žemaitis buvo įpareigotas nueiti pas Eitkūnų „grenckomisarą“ H. Tycą ir suderinti sienos kirtimo procedūrą. Vokiečiai neprieštaravo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo palyda kirstų sieną, bet tam netikėtai pasipriešino lietuvių policininkai, saugoję sieną... Prezidentą ir dar kelis asmenis nelegaliai pervesti per sieną sutiko jaunas policininkas Kazimieras Morkūnas.

Šiai keistai atrodančiai delegacijai apie 23 valandą pasukus į burmistrui Juozui Prapuoleniui priklausantį sklypą, buvusį šalia stačiatikių kapinių, prie jų sustojo kauniečių automobilis, kuriame, be ministrų kabineto generalinio sekretoriaus, sėdėjo ir Kybartų burmistro sūnus Leonas Prapuolenis. Naktinį trijų teisininkų (A. Smetonos, V. Mašalaičio ir L. Prapuolenio) pokalbį taip aprašė aukštas pareigas užėmęs Lietuvos žvalgybininkas Bronius Aušrotas, kilęs iš Vilkaviškio krašto: „Prezidentas po saviškių išdavystės buvo suirzęs, o kauniečių atgabenti pinigai jį nelabai nudžiugino: bankininkai dešimt tūkstančių JAV dolerių surinko ne pačiomis stambiausiomis kupiūromis. Atvykėliai pasiūlė Prezidento sūnui Juliui paimti ir nedidelį „daktarišką“ lagaminą su prašytais atvežti dokumentais. Deja, šis ir pakeleiviai jau ir taip turėjo ką nešti per Lieponos upelį. Prezidentas, žiūrėdamas į buvusius bendražygius, tik graudžiai ištarė: „Aktas – ne raktas, sienos neatrakins. Tesaugo jus ir jį Dievas. Nesakau labanakt...“ Ir patraukė pieva link Lieponos.“

L. Prapuolenis svečiams iš Kauno siūlė pernakvoti burmistro būstinėje, bet Kybartuose tą naktį buvo judriau negu atlaidų dieną. Negalėjai turėdamas tokius svarbius dokumentus čia jaustis saugus! B. Aušrotas priėjo prie V. Mašalaičio ir kuždėdamas patarė pernakvoti pas jo pažįstamą Virbalio kunigą, o dieną priimti teisingą sprendimą. Nežinia, kelias valandas nusnaudė svečiai, bet anksti sekmadienio ryte daugelis miestelio gyventojų jau žinojo, kad Lietuvą okupuoja rusai. Dar iki rytinių mišių kunigas su V. Mašalaičiu nusileido į buvusius dominikonų vienuolyno labirintus, o atgal jie sugrįžo jau be „daktariško“ lagaminėlio.

Šią paslaptį žinojusiems asmenims 1940–1941 metų įvykiai neleido prisiartinti prie Virbalio požemio paslapčių, o vėliau šie žmonės pasitraukė į Vakarus...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas