„Santaka“ / Žinia pasikliaunantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Žinia pasikliaunantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti.

Tai Vilniuje vykusiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

„Šiais laikais yra daug kaupimo paslaugų ir saugiausia yra pasikliauti ne vienu, o keliais pajamų šaltiniais senatvėje. Deja, net 93 proc. gyventojų, paklausti apie ateitį, pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje nurodo „Sodros“ pensiją. Šie žmonės smarkiai rizikuoja senatvę pasitikti su ištiesta ranka – papildyti vargingiausiai gyvenančių gyventojų gretas“, - pažymi A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA prezidento, reikia suprasti, kad po 20-30 metų vieną pensininką išlaikys dvigubai mažiau dirbančiųjų nei šiandien, o valstybės mokama pensija sudarys ne daugiau kaip 30-40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.

Tuo tarpu norint, kad gyvenimo kokybė senatvėje drastiškai nekristų, gaunamos pajamos išėjus į pensiją turėtų sudaryti 70-80 proc. turėtų darbinių pajamų. Ekspertų teigimu, tam būtina nuosekliai taupyti papildomai, naudojant įvairius instrumentus – gyvybės draudimą, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus bei kitus šaltinius.

Finansų rinkų forumo dalyviai pripažino, kad žmonių kaupimą senatvei būtina didinti, skatinant žmones senatvei atsidėti daugiau – tiek kaupiant per privačius pensijų fondus, tiek naudojant kitus instrumentus.

„Skaičiuojama, kad kaupimui senatvei įvairiomis priemonėmis turėtų būti skiriama apie 10 proc. pajamų“, - sakė Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Šiais laikais yra daug kaupimo paslaugų ir saugiausia yra pasikliauti ne vienu, o keliais pajamų šaltiniais senatvėje.


Kad kaupimą pensijai reikia ne stabdyti, o didinti, nes senatvei Lietuvos žmonės šiandien kaupia nepakankamai, kalbėdamas apie numatomą pensijų fondų pertvarką pripažino ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Kaupimas turi būti didesnis. Turime sudaryti galimybes žmonėms, jei yra noro ir galimybių, kaupti daugiau. Kita galimybė – prie pensinio kaupimo prisidėti ir darbdaviams“, - forumo metu sakė S. Jakeliūnas.

Pasak LGDĮA prezidento, labai svarbu, kad ir pati valstybė sistemingai skatintų žmones taupyti ateičiai, skiriant tam pakankamą dalį pajamų. „Kartu turime ieškoti būdų, kaip didinti žmonių galimybes atsidėti ir sutaupyti daugiau, nes akivaizdu, kad dabar taupome nepakankamai. Jei nieko nedarysime, po kelių dešimtmečių ši našta guls ant valstybės pečių“, - teigia A. Bakšinskas, atkreipdamas dėmesį, kad gyventojų taupymo skatinimas naudingas ir valstybei.

Asociacijos prezidentas taip pat primena, kad Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti 500 eurų per mėnesį, o Lietuva – apie 167 eurus. Tai yra maksimali gyvybės draudimo ir trečiosios pakopos fondų įmokų suma per mėnesį, kuriai dar taikomas valstybės skatinimas – deklaravus pajamas galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų sumos. Jei kaupimui skiriama daugiau nei maždaug 167 eurus per mėnesį arba daugiau nei 2000 eurų per metus, gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimui pradedamos taikyti lubos.

„Bet ar tikrai mes manome, kad Lietuvos žmonės ateityje nusipelno triskart mažesnių pensijų, nei mūsų artimi kaimynai? Jei nenorime užprogramuoti sau tokios ateities, turime jau dabar pradėti galvoti apie lubų, ribojančių kaupimą ateičiai, padidinimą arba indeksavimo mechanizmus“, - teigė LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas