„Santaka“ / Atostogos pavasarį: išsiilgusiems saulės, bet vengiantiems kaitros / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  


Populiarios kelionės į Turkijos kurortus.

Atostogos pavasarį: išsiilgusiems saulės, bet vengiantiems kaitros

Žiemai traukiantis jau ir iš tolimiausių pašalių imame svarstyti, kada geriau atostogauti – dabar, t. y. pavasarį, sulig pirmaisiais saulės spinduliais, o gal verčiau atidėti poilsį iki kalendorinės vasaros? Ir nors abu metų laikai turi savų privalumų, vis dėlto nemėgstantiems alinančio karščio pietinius kurortus rekomenduojama rinktis būtent dabar, pavasarį, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau vis dar pakankamai gaivu.

Turizmo ekspertė Roberta Vološinaitė pasakoja apie ankstyvų atostogų privalumus, o medikė Laura Pilvinytė primena vitamino D naudą ir įspėja, kada verta saulės pasisaugoti bei kaip tai daryti.

Vitamino D trūksta pusei planetos

„Vitamino D žmogus gali gauti dviem būdais: su maistu arba būdamas saulėje – tuomet šį vitaminą gamina pats organizmas. Tačiau nepaisant paties organizmo gebėjimo apsirūpinti vitaminu D, daugiau nei pusei pasaulio gyventojų jo trūksta! Tai ypač aktualu šiaurinėms valstybėms (prie kurių šiuo atveju galima priskirti ir Lietuvą), kur stinga saulėtų dienų“, – pasakojo L. Pilvinytė.

Pasak medikės, nors vitamino D poveikis vis dar tiriamas, tačiau jau dabar neabejojama jo svarba kaulams bei mineralų apykaitai. Vis labiau gilinamasi ir į galimai teigiamą vitamino D poveikį širdies ir kraujagyslių, autoimuninių, onkologinių, infekcinių ligų ir net psichikos sveikatos sutrikimų atvejais.

Poilsiautojai vengia spūsčių

Kol mokslininkai įrodinėja tai, kuo liaudies patirtis ir išmintis niekuomet neabejojo – saulės nauda žmogui – kelionių organizatoriai fiksuoja augančius pavasarinių kelionių pardavimus. „Manome, kad prie populiarumo tradiciškai prisideda pavasarinės, Velykų, moksleivių atostogos, – sakė R. Vološinaitė. – Dar viena ankstyvesnių atostogų paklausos priežastis – vis daugiau žmonių stengiasi išvengti vasarą, t. y. pagrindiniu atostogų periodu, susidarančių didžiausių atostogautojų srautų, taip pat ir lietuviams neįprasto karščio, todėl populiarėja ne tik pavasario, bet ir rudens atostogos“.

Pavasarinei saulės medžioklei – pasiruošę

Balandį, gegužę prie Viduržemio juros ar Atlanto vandenyno įsikūrusiuose kurortuose dieną temperatūra siekia 20–25 laipsnius šilumos. Pavasarį atostogauti tinkamiausios kelionių kryptys – puikiais šviesaus smėlio paplūdimiais garsėjanti Kanarų sala Fuerteventūra, kurioje galima ir tiesiog gulėti paplūdimyje, ir užsiimti aktyviomis vandens pramogomis; Kipras, į kurį, sakoma, pavasaris ateina anksčiausiai Europoje dėl nuo netoliese esančio Afrikos žemyno atkeliaujančio tropinio klimato; taip pat pietiniai Turkijos kurortai Antalija, Alanija, Bodrumas, Kemeras ir kiti. Pasak R. Vološinaitės, šiluma iškart po žiemos – tai per fizinius potyrius ateinantis kūno ir sykiu psichologinis atsipalaidavimas: „Pusę metų tik traukėmės, gūžėmės į save saugodamiesi šalčio, rengėmės daugybe sluoksnių drabužių. O pietų kurorte atsipalaidavimas ateina kartu su malonia šilumos banga vos tik išlipus iš lėktuvo ir įsispyrus į šlepetes basomis“.

Vis dėlto neaišku, ar geros mūsų savijautos kaltininkas pietuose yra šiluma, ar vitaminas D. „Kai kurios šalys masiškai deda vitamino D papildus į įvairius maisto produktus (pvz., pieno), bet jei tik yra galimybė daugiau laiko praleisti saulėje, kodėl gi tuo nepasinaudojus, – sakė D. Pilvinytė. – Nors tiesioginė vitamino D įtaka gerai savijautai, psichikos būklei dar nėra įrodyta, bet mes juk visi jaučiam, kaip mus veikia šiltos, saulėtos dienos ir nerūpestingas poilsis. Ar tai vitaminas D, ar kitos priežastys – neaišku, bet rezultatas vienareikšmiškai teigiamas“.
švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas.


Pavasaris priklauso vaikams ir senjorams

Nors daugiausia turistų srautų viso pasaulio kurortai sulaukia būtent kalendorinę vasarą, nepaisant nemenkų karščių, vis dėlto kai kurioms žmonių grupėms pavasario atostogos yra žymiai tinkamesnės vertinant ne tik „patinka nepatinka“, bet ir sveikatos kriterijumi. „Didelių karščių vertėtų pasisaugoti visiems, tačiau labiausiai pažeidžiami yra senjorai ir maži vaikai, taip pat kūdikiai. Ir ne tik dėl gręsiančių odos nudegimų (mažų vaikų oda gali nudegti labai greitai!) – žymiai dažniau jie tiesiog perkaista.

Kūdikių, mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra gerai išsivysčiusi, esant dideliems karščiams ar kaitriai saulei jie gali greitai gauti šilumos smūgį. Tuo tarpu senjorams kaitra pavojingesnė jei yra diagnozuoti chroniški susirgimai, pvz., širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiais atvejais vertėtų vengti kūnui nekomfortabilios temperatūros. O jeigu kaitra didelė, per pačius karščius patariama mažiau laiko leisti lauke ir tiesiog kelias valandas pasnausti – po pogulio miegelio jausitės ir žvalesni, ir gražesni“, – patarė L. Pilvinytė.

Pirmos maudynės – tik po pirmo griaustinio?

Nei, griaustinio, nei pirmų žaibų nereikia laukti jei jūs – pietinių valstybių kurorte. Jau pavasarį vandens temperatūra čia įšyla iki lietuviams priimtino 20–21 laipsnio. Matuojant mūsų, t. y. Baltijos jūros, standartais, 20–21 °C tai jau yra šiltas vanduo, kuriame maudytis ne tik galima, bet ir smagu. „O tie, kurie mėgsta dar šiltesnį vandenį, visuomet gali rinktis šildomus viešbučių baseinus po atviru dangumi“, – sakė turizmo industrijos atstovė.

Saulės dozė: gerai kai ne per daug

Tiesa, nereikia pamiršti, kad džiaugsmą, atgaivą teikiančios bei vitaminu D mūsų organizmus aprūpinančios saulės kartais reikia ir pasisaugoti – net ir pavasarį. Iškart iš po žiemos išvykus į pietų šalis, kuomet prie saulės priprasti dar nesuspėta, atsiranda didesnė tikimybė ne tik perkaisti, bet ir gauti saulės smūgį.

„Viešbučiuose dažnai siūlomos sporto treniruotės, kurios pavasarį jau vedamos tiesiog lauke, po atviru dangumi. Pakankamai dažnas atvejis – pirmomis dienomis pietiniuose kurortuose galima gauti saulės smūgį būtent sportuojant, mat žmonės būna įsijautę į tai, ką daro, stengiasi prisitaikyti prie tempo, neatsilikti, todėl, jei galva nepridengta, net sunku laiku pastebėti, jog saulės spinduliai – per stiprūs, per taiklūs ir jų – tam kartui jau per daug“, – sakė R. Vološinaitė.

„Tiesioginių spindulių patartina pasisaugoti visiems – ne tik vaikams ir senjorams. O ypač – per patį vidurdienį, kuomet saulė – aukštai zenite. Tuomet patartina daugiau laiko praleisti pavėsyje, taip pat būtina naudoti kremus su apsauga nuo saulės spindulių (SPF).

Vaikams ir itin šviesios odos savininkams derėtų rinktis kremus su aukštu SPF (30-40), tačiau nereikia persistengti! Prieš metus publikuotas švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas“, – perspėjo medikė. Jos teigimu, viską reikia daryti su saiku – taip pat ir mėgautis saule.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas