„Santaka“ / Skaitytojų laiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-25 15:16

Dalinkitės:  


Skaitytojų laiškai

Vasara po šviesiais gimtinės skliautais



Jau sudegė vasara ant kaitraus savo laužo. Bet jos šviesa, šilti prisiminimai tebegaivina sielą. Žemėje daug įstabių, savo grožiu užburiančių vietų. Egzotika vilioja, stebina tuos, kuriems norisi atrasti, pažinti pasaulio stebuklus. Juk vartai šiandien atverti visiems.

Yra gi mūs visų sapnų, visų troškimų

Graži ir nuostabi šalis,

Kur skausmo, ašarų, nepastovaus likimo

Nei vardo žvaigždės neišlis...




Taip jautriai tėviškės ilgesį išdainavo poetas Jonas Aistis. Nes gimtinė – „nevystančios jaunystės, giedrios širdžių kalbos“ šalis. Tat norisi nutiesti prisiminimų tiltus per laiko bedugnę į vaikystę, jaunystę. Kalbėti apie savo kraštą – Bartninkus, Piliakalnius, Aruodiškius... Ir apie bedraamžius – karo kataklizmų išblaškytus rūstaus pokario metų vaikus. Istorija būtų ilga, dramatiška ir kiekvieno – nepakartojama. Baimė, žūtys, skurdas nepalaužė mūsų kartos. Buvome atkaklūs, veržlūs, todėl išsaugojome tikėjimą, tikrąsias žmogiškas vertybes, tėvynės meilę.

Koks brangus mums gimtasis kraštas, pajutome susitikimuose. Į Bartninkus kas metai kraštiečiai atvyksta per Motinos, Tėvo dieną, Vėlines... Tačiau įspūdingiausi – Petrinių atlaidai. Į juos suplaukla gausybė žmonių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užatlantės.

***

Seniai užgeso jaukūs mūsų gimtų namų židiniai. Brutaliais sovietiniais metais mūsų tėviškes palaidojo buldozeriai. Net ir reljefas pasikeitęs. Tačiau laiko vėjai nepajėgė užgesinti tėviškės meilės ugnies. Todėl ir grįžtame į namus, kurių seniai nebėra... O atlaiduose po iškilmingų šv. Mišių – jaudinantys susitikimai: šilti rankų paspaudimai, širdį glostanti gerų akių šviesa.

Jau kelerius metus vykstame prie Piliakalnių piliakalnio – tarsi į namus. Pakely mus pasitinka meniškas kryžius. Jį pastatyti (jau laisvos Lietuvos metais) iniciatyvos ėmėsi V.Venslauskienė, R.Gogas, A.Glineckienė, A.Kalasauskas, pritariant ir paremiant šio krašto žmonėms.

O Aistos slėnyje, piliakalnio papėdėje, gražus būrys (jau kelios kartos) susėdome prie balto, lauko žiedais papuošto stalo. Mūsų bendros vaišės – lyg ritualas. Gardžiu rugeliu kvepiančią duonelę dalijo Onutė Duobinytė. Meniškais rankų darbo mezginiais apdovanojo Bronelė Mėkišienė. Netrukus suskambo dainos, dainuotos mūsų tėvų ir senolių. Gražios dainos, išsaugotos ir perduotos karta karton. Jas girdi išėję į Amžinybę ir tie, kurių karžygiška dvasia čia šimtmečiais gyva... „Tėvyne Lietuva – brangi šalie piliakalnių šventų“, – liejasi skambi daina, dainuojama Juozo Venslausko, Vinco, Albinos Varnagirių, Linos, Vyto Šlekaičių, Valės Bagdanavičiūtės, Danutės Landžiūtės, Vlados, Jono Griešių, Vytauto, Gintauto Paliulių, Juozo Krikvos, Teresės, Zenono Marčiulionių, Vinco Bendaravičiaus...

O kai užgroja akordeonai, šokame valsus, sukame ratelius, pamiršę negandas, metų nubalintus plaukus...

Išsiskirstome, kai saulužė jau svyra vakarop. Su viltimi vėl sugrižti, susitikti.

***

Kartą vasarą, važiuodami gimtinės keliais, mes, grupė draugų, aplankėme piliakalnį. Su dalgiu gražiai čia darbavosi jaunas vyriškis. Neiškalbus, bet dėmesingas. Paaiškėjo, kad jis – kaip tikras šeimininkas – prižiūri, tvarko, saugoja šį mūsų pamiltą, jaukų ir brangų istorinį paminklą. Su meile dirba ir puoselėja jo grožį. Tai – Edmundas Kanapskis. Jo dėka išsaugotas ir mūsų prieš keliolika metų pakrantėje sodintas ąžuoliukas. Vis laužytas, niokotas, medelis vėl tiesia šakas į aukštį.

***

Po nakties išaušta rytas... Visoje Lietuvoje ir mano gimtinėje prikeliami ilgai naikinti kultūriniai-istoriniai paminklai. Dėkingi esame Vilkaviškio rajono vadovams, kad pasirūpino, jog būtų sutvarkytas ilgus metus apleistas, nusiaubtas Piliakalnių piliakalnis.

Širdingus padėkos žodžius kraštiečių vardu noriu skirti ir Bartninkų seniūnui Petrui Čirvinskui už nuolatinį dėmesį šiam istoriniam paminklui.

Laiko upė teka. Ji užneša visa, kas smulku, menka. Išlieka istorinės vertybės. Širdies atmintis saugo tą didį paveldą – Tėvynės, gimtinės meilę. Jos šviesa tiesia vilties tiltą į gražią Lietuvos ateitį.



P.PALIULYTĖ-PAŠKAUSKIENĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas