Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

---

Rajono meras Algirdas Neiberka sakė, jog kol kas mokinių mažėjimas daugiausia įtakos turi kaimiškoms mokykloms.

Autoriaus nuotr.

Laikraštyje išspausdinus keletą aktualių publikacijų švietimo temomis, redakcija sulaukė įvairių atsiliepimų. Skaitytojai iškėlė su švietimu susijusių problemų, pateikė klausimų. Pagal gautus signalus parengėme interviu su rajono Savivaldybės meru Algirdu NEIBERKA.

– Kasmet rajone, o taip pat ir pačiame Vilkaviškyje, mažėja mokinių. Girdisi nuomonių, kad Savivaldybė planuoja sujungti kai kurias miesto mokyklas – pavyzdžiui, Salomėjos Nėries pagrindinę su „Ąžuolo“ progimnazija arba su pradine mokykla?

– Bent jau kol kas jungti miesto mokyklų neplanuojame. Yra paskaičiuota, kad visi „Ąžuolo“ progimnazijos ar Vilkaviškio pradinės mokyklos vaikai netilptų po vienu Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos stogu.

Šiuo metu daugiausia diskusijų verda dėl Paežerių pagrindinės mokyklos ir Vištyčio mokyklos-daugiafunkcio centro likimo. Sparčiai mokinių mažėja Pajevonio ir Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėse mokyklose, kai kuriose kitose švietimo įstaigose. Mokyklų tinklo plane yra numatyta, kad sumažėjus mokinių skaičiui minėtos įstaigos gali tapti kitų mokyklų skyriais.

Kaip žinome, valstybės prioritetas yra išlaikyti kaimiškas ugdymo įstaigas, tačiau švietimo ministrė tą siūlo daryti savivaldybių biudžeto lėšomis. O tai gali būti problema.

– Vienas buvęs pedagogas tvirtino, kad pagal Švietimo įstatymą pagrindinę mokyklą turi sudaryti 1–10 klasės, o Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla dirba be pradinių klasių. Tokio ugdymo įstaigos statuso, jo teigimu, įstatymas nenumato. Kaip yra iš tikrųjų?

– Pagal Lietuvos švietimo įstatymą, pagrindinės mokyklos tipui priskiriamos įstaigos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas. Tai reiškia, kad dabartinis Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos modelis be pradinių klasių yra galimas.

Kol kas mokinių mažėjimas daugiausia įtakos turi kaimiškoms mokykloms. Vis dėlto neabejoju, kad vaikų mažėjimo problema ateityje gali pakoreguoti ir miesto mokyklų tinklą. Tuomet pasitarę su mokyklų bendruomenėmis svarstysime, koks miesto mokyklų tinklas būtų pats racionaliausias.

– Skaitytojas teiraujasi, už kokį padidėjusį darbo krūvį Arūnui Serneckui, kuris dar tik visai neseniai vadovauja Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijai, Savivaldybės tarybos posėdyje buvo padidintas atlyginimo koeficientas?

– Yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos galima didinti darbo užmokestį. Nebūtina turėti vien pakankamą darbo stažą. A. Serneckui koeficiento dalis buvo didinama penkiais procentais už veiklos sudėtingumą. Tai buvo galima daryti jau ir praėjusiais metais, tačiau tada pats vadovas šio priedo atsisakė, nes jo vadovaujamai įstaigai trūko mokinio krepšelio lėšų.

– Redakcija gavo signalą, kad Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė papildomai dirba ir vyr. mokytoja Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje. Ar tai pažeidimas?

– Žydrė Žilinskienė dirba Savivaldybei nepavaldžioje įstaigoje pagal atskirą darbo grafiką, kuris yra skelbiamas ant specialistės darbo kabineto durų. Tam ji yra gavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. Įstatymai leidžia dirbti kitą darbą atskiru laiku.

– Ar yra ir daugiau papildomai dirbančių šio skyriaus darbuotojų?

– Kiti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai papildomo darbo neturi.

– Vienas iš Vilkaviškio muzikos mokyklos mokinių tėvų teiravosi, kaip bus sprendžiama šios įstaigos patalpų problema. Jo nuomone, nenormalu, kad mokykla neturi erdvios salės savo koncertams, o veikla vyksta dviejuose atskiruose pastatuose.

– Ši problema yra sprendžiama. Neseniai iš Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendrabučio išsikraustė paskutinė ten gyvenusi šeima, tad linkstame prie to varianto, kad visas patalpas galėtų užvaldyti muzikos mokykla.

Šiuo metu bendrabutyje dar glaudžiasi Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla bei Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro keramikos būrelis. Esame numatę juos taip pat iškeldinti.

Beje, kol bendrabutyje gyveno žmonės, negalėjome dalyvauti jokiuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Dabar mums jau uždegta žalia šviesa. Šiais metais skyrėme lėšų bendrabučio rekonstrukcijos projektui parengti, o kai tik atsiras galimybė gauti ES paramą, mes būtinai bandysime ja pasinaudoti.

Seniau planavome muzikos mokyklą perkelti į dabartines „Sodros“ patalpas, o ten dirbantiems žmonėms pasiūlyti kabinetus Darbo biržoje. Paskaičiavus paaiškėjo, kad abiejų institucijų darbuotojai po vienu stogu netilptų.

Problemą dėl salės koncertams taip pat gerai žinome. Naujos salės statybai lėšų neturime, be to, nesiekiame, kad kiekviena įstaiga turėtų savo sales. Gal geriau išnaudoti jau esamas? Pavyzdžiui, rekonstravus parapijos salę ją būtų galima išnaudoti ir muzikos mokyklos koncertams.

– Puiku, kad pagaliau renovuota Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos sporto salė, bet tolimesnis įstaigos renovacijos procesas sustojęs.

– Planuodami, kuriuos pastatus reikėtų renovuoti, prioritetus taikome toms įstaigoms, kurios tikrai išliks. Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – viena iš jų. Šios įstaigos tolimesnis likimas priklausys nuo valstybės finansavimo, taip pat kaip ir „Aušros“ gimnazijos renovacijos darbų užbaigimas.

valstybės prioritetas yra išlaikyti kaimiškas ugdymo įstaigas, tačiau švietimo ministrė tą siūlo daryti savivaldybių biudžeto lėšomis. O tai gali būti problema.

Šiemet Vyriausybė planuoja skirti 5, 5 mln. eurų visų šalies mokyklų būklei gerinti. Mes esame parengę projektus ir kai tik bus paskelbti kvietimai, būtinai pateiksime reikalingas paraiškas. Tikimės, kad bent dalį pinigų gausime ir mes. Renovuoti mokyklas – būtina. Akivaizdus pavyzdys – renovuojama „Aušros“ gimnazija, kuri vien šiais metais jau sutaupė 30 proc. šildymui skirtų lėšų.

– Yra savivaldybių, kuriose mažėjant mokinių mažinamas ir švietimo skyrių darbuotojų skaičius. Kaip yra mūsų rajone? Ar pagal dabartinį mokinių skaičių jų pas mus ne per daug?

– Šiuo metu vyksta visų Savivaldybės administracijos skyrių veiklos auditas. Siekiame išsiaiškinti, ar išnaudojamas specialistų potencialas, ar jie atlieka visas funkcijas, ar tos funkcijos nesidubliuoja ir kt. Balandžio pradžioje jau turėsime galutines išvadas, tuomet ir spręsime, ar reikia kai kurių darbuotojų atsisakyti, o galbūt priešingai – padidinti jų skaičių.

Kalbant vien apie Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, galiu tik pasakyti, kad tai gana daug funkcijų turintis skyrius ir jo specialistai yra tikrai užimti. Nesvarbu, kad mokinių rajone mažėja, tačiau popierizmo kasmet tik daugėja.

– Koks likimas laukia Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos?

– Galutinis sprendimas dėl šios įstaigos dar nepriimtas. Vienas iš pasvarstymų buvo mokyklą prijungti prie Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus, tačiau ten finansavimas priklauso nuo Marijampolės. Būtų nelogiška, kad lėšos, skirtos mokinių išlaikymui, iškeliautų iš mūsų rajono.

Taip pat buvo planuota, kad nuo ateinančio rugsėjo Giedrių mokykla taps Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos dalimi. Konsultavomės su ministerijos atstovais ir nusprendėme dar metus palaukti, o Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą kol kas palikti kaip atskirą vienetą.

Pastebėjome, kad jaunimo klasėse mokinių labai sumažėjo, tad svarstysime, ar apskritai verta jas palikti. Galbūt geriau jas integruoti į Salomėjos Nėries pagrindinę mokyklą. Suaugusiųjų ugdymo programos jungti prie pagrindinės mokyklos negalima, tad ieškosime kitų išeičių. Gal mokyklą paliksime kaip atskirą, gal jungsime prie Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos, o gal rasime kitų galimybių... Bet kokiu atveju žiūrėsime, kaip bus ekonomiškiau. Mokyklų tinklo planas yra dokumentas, kurį kiekvienais metais galima koreguoti, atsižvelgiant į situaciją ugdymo įstaigose.

– Kokie buvusių mokyklų Klampučiuose bei Giedriuose likimai? Ar žiemą šie didžiuliai ištuštėję pastatai šildomi?

– Abu pastatai minimaliai šildomi. Nenorime, kad dėl oro sąlygų jų būklė dar labiau pablogėtų. Giedrių mokyklos sporto sale šiuo metu naudojasi sporto mokykla, o Klampučių sale – kaimo bendruomenė.

Svarstėme Giedriuose įkurdinti senelių namus, o į Klampučius perkelti Kybartų globos namus. Deja, abu projektai nepavyko. Giedriuose ketino įsikurti ir kariškiai, bet patalpos jiems netiko. Abu pastatus siūlėme verslininkams, bet kol kas niekas rimtai šia galimybe nesusidomėjo. Mat, pastatyti naują pastatą yra lengviau, nei sutvarkyti seną.

– Kai kurie mokyklų vadovai vis dar veda pamokas. Kodėl? Juk tai draudžia nuo praeitų mokslo metų galiojanti nauja tvarka.

– Pamokas veda tik keli direktoriai ir tik išimtiniais atvejais, kai niekas kitas už juos to padaryti negali.

Pavyzdžiui, „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius A. Serneckas pernai istorijos pamokas vedė Gražiškių gimnazijos dvyliktokams, bet tik todėl, kad nenorėjo vidury mokslo metų jų palikti ruoštis egzaminams su kitu mokytoju. Tai vaikams būtų tikrai ne į naudą. Pastaruoju metu A. Serneckas taip pat moko vaikus Virbalio pagrindinėje mokykloje. Bet taip atsitiko, nes mokslo metams įpusėjus išėjo jų buvęs istorijos mokytojas ir reikėjo operatyviai spręsti iškilusią problemą.

Taip pat pamokas dar veda ir Vilkaviškio muzikos bei sporto mokyklų direktoriai, nes trūksta specialistų.

– Ar rajone trūksta daug pedagogų?

– Ugdymo įstaigoms trūksta ne tik pedagogų, bet ir kitų specialistų.

Gražiškiuose ir Virbalyje reikia etikos mokytojų, Bartninkuose – berniukų technologijų pedagogo, žmogaus saugos mokytojo ir psichologo.

Psichologo taip pat reikia Vištytyje, Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ bei „Saulės“ progimnazijoje. Pastarojoje įstaigoje trūksta ir choreografijos mokytojo. Žaliosios ir Giedrių ugdymo įstaigos ieško logopedų.

Žaliojoje taip pat ieškomas ekonomikos mokytojas, o Giedriuose – spec. pedagogas.

Virbalyje reikalingas istorijos mokytojas, o muzikos mokykloje – klasikinės gitaros ir birbynės specialistai, taip pat liaudies instrumentų orkestro vadovas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---