„Santaka“ / Smulkios įmonės – puikus kąsnelis kibernetiniams nusikaltėliams / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Deividas Ruzgys

Smulkios įmonės – puikus kąsnelis kibernetiniams nusikaltėliams

Lietuvoje ir visame pasaulyje daugėja kibernetinių atakų, nukreiptų prieš įvairias verslo organizacijas.

Pasitaiko netgi tokių atvejų, kuomet kibernetiniai nusikaltėliai reikalauja išpirkos už svarbius duomenis. Nedidelės įmonės vis dar mano, kad jos kibernetiniams nusikaltėliams nėra įdomios, tačiau dėl tokio požiūrio jos ir tampa itin geidžiamu kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, pataria tarptautinės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio specialistai.

Visame pasaulyje kibernetinio saugumo incidentų skaičius auga labai sparčiai. 2016 metais tokių atvejų skaičius išaugo net 38 procentais, lyginant su ankstesniais metais. Tų pačių metų „Global Economic“ tyrimų duomenimis, tik 37 procentai įmonių, kurių didžiąją dalį sudarė finansų įstaigos, turėjo parengtą veiksmų planą į galimą kibernetinę ataką, o pusė apklaustųjų nemanė, kad jų įmonėje reikalingas kibernetinio saugumo specialistas.

„Visų pirma organizacijos turėtų neabejoti kibernetinio saugumo svarba ir investuoti į specialistus bei technologijas. Specialistai užtikrins, jog tinklo įranga būtų teisingai sukonfigūruota, įdiegs kitus prevencinius įrenginius tam, kad apribotų kibernetinių nusikaltėlių priėjimą prie vidinio kompanijos tinklo“, – pasakoja „Callcredit Information Group“ vyresnysis saugumo užtikrinimo analitikas Deividas Ruzgys.

Svarbus darbuotojų saugumo suvokimas

Anot specialisto, atsakingose ir didelio saugumo reikalaujančiose situacijose reikia vengti nemokamų programų naudojimo, nes šių programų kūrėjai ne visada laiku ištaiso saugumo spragas ar išleidžia atnaujinimus. „Naudojama programinė įranga turi būti nuolatos atnaujinama, nes tik tokiu būdu yra užkertamas kelias nusikaltėliams išnaudoti viešai žinomas programos saugumo spragas ir pasinaudojus jomis, įsilaužti į organizacijos tinklą“, – sako D. Ruzgys.

„Darbuotojo neapdairus elgesys su elektroniniais laiškais gali privesti prie konfidencialios informacijos nutekinimo, pinigų išviliojimo, kompiuterio užkrėtimo virusu ir panašiai“, – perspėja D. Ruzgys. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu, kad darbuotojai patys suprastų saugumo reikšmę. Anot vyresniojo saugumo užtikrinimo analitiko, svarbu skirti dėmesio darbuotojų saugumo mokymams, ir išmokyti juos atpažinti sukčių siunčiamus elektroninius laiškus.

Situacija Lietuvoje – kontroliuojama

Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai sako, kad padėtis šalyje yra gera. Interneto infrastruktūra gerai išvystyta – turime neblogus tinklus, spartų interneto ryšį, todėl Lietuva vis labiau tampa patraukli kibernetinėms atakoms. Ar tokiam teiginiui pritaria kasdien su internetiniais sukčiais susiduriantis specialistas?

„Lietuvoje turime tikrai gerą interneto infrastruktūrą, todėl prieigą prie interneto gali turėti beveik visi žmonės. Ši galimybė leidžia internetu apsipirkti, sumokėti mokesčius, naudotis valstybės institucijų paslaugomis. Natūralu, kad kuo daugiau interneto vartotojų – tuo daugiau galimybių kibernetiniams nusikaltėliams“, – sako specialistas.

Kibernetinių specialistų nėra daug

D. Ruzgys pasakoja, kad norint būti pilnaverčiu kibernetinio saugumo specialistu reikia žinoti išties daug – tai labai platus dalykas, reikalaujantis daug savarankiško mokymosi ir domėjimosi.

„Svarbu žinoti, kad nebūtina studijuoti kibernetinį saugumą, jog būtum kibernetinio saugumo specialistu. Aš studijavau telekomunikacijas, tačiau kibernetiniu saugumu susidomėjau dar besimokydamas. Universitete mums buvo dėstoma keletas paskaitų apie perduodamos informacijos ir elektroninių paslaugų saugumą. Nuo tada savarankiškai domėjausi informacijos saugumo tema, o dirbti šioje srityje pradėjau prieš maždaug dvejus su puse metų“, – pasakoja D. Ruzgys.

Kokios įmonės turėtų susirūpinti apsauga nuo kibernetinių išpuolių, o kurioms jos nėra grėsmingos? „Kibernetiniai išpuoliai yra grėsmingi visoms įmonėms. Ypatingą dėmesį apsaugai turėtų skirti įmonės, dirbančios su jautria informacija ar tiesiog dideliais informacijos kiekiais, nes jų praradimas ar nutekėjimas paveiktų ne tik pačią įmonę, bet ir klientą“, – sako D. Ruzgys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas