Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-22 18:17

---

Sveikinimo žodžiai sugraudino ne vieną jautrią širdį. Kairėje – „Atjautos“ vadovė I.Bacevičienė.

Autorės nuotr.

– Kai atsisukusi pamačiau, kiek žmonių susirinko bažnyčioje minint mūsų dešimtmečio jubiliejų, pasijutau lyg devintame danguje, – virpėjo „Atjautos“ vadovės Irenos Bacevičienės balsas.

Rūpesčiai nublanko

Ir tikrai, jaudulio, pagarbos, gėlių, gražių linkėjimų bei džiaugsmo pro ašaras būta visą dieną. Nuostabi šventė Neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės „Atjauta“ aktyvui atpirko visas bemieges naktis, organizavimo rūpesčius ir prailgusias darbo dienas. Į Kybartų kultūros centrą priplūdo tiek žmonių, kad jie sunkiai tilpo salėje, o gėlių gėlių... Jų jūroje atvykę svečiai paskandino nuo pat susikūrimo „Atjautai“ vadovaujančią I.Bacevičienę.



Pravirkdė visus

Jautrią vadovę ir susirinkusiųjų širdis pravirkdžiusius žodžius išsakė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas, Seimo nariui Algirdui Butkevičiui atstovavęs Algirdas Neiberka, Kybartų seniūno padėjėjas Jaronimas Janulaitis, Socialinės paramos skyriaus ir bendruomenės atstovai. „Atjautai“ padėjusiems žmonėms – Valerijai Lapinskienei, Birutei Misiukevičienei, Marijai Dabrišienei, Emilijai Guntorienei, Konstancijai Brovkienei, Joanai Frolovai – buvo įteiktos Savivaldybės padėkos.



Šildė dėmesys

Po sveikinimų scenoje pasirodė ne tik savo koncertą parengę neįgaliųjų kolektyvai. Už simbolinę pinigų sumą, dovanotą A.Butkevičiaus labdaros ir paramos fondo, tokia proga sutiko padainuoti pusbroliai Aliukai ir pusseserė Silvija.

Dar ilgai po šventės susirinkę „Atjautos“ nariai gyveno šiltais prisiminimais, džiaugėsi dėmesiu ir supratimu.



Kukli įkūrėja

Kad „Atjauta“ susikūrė pati, sakyti būtų neteisinga. Prieš dešimtį metų ji atsirado tik Irenos Bacevičienės pastangomis. Moteris lankėsi kiekvienoje gatvėje, kur gyvena neįgalūs žmonės, kvietė juos burtis draugėn ir padėti vienas kitam. Sužinoję kybartiečiai patys ėmė ieškoti Irenos.

Porą metų neįgalieji rinkosi jos bute. Vėliau buvo išprašytos patalpos, kuriose jie susirenka ir šiandien. Tiesa, dabar jos daug didesnės ir gražesnės. Per tiek metų „Atjauta“ įsigijo begalę užjaučiančių draugų, kurie norėjo ir sugebėjo padėti. Mat čia neatstumiama nė viena pagalbą siūlanti ranka, vertinama kiekviena dovanota smulkmena.



Grupė dirba sėkmingai

Dabar „Atjautoje“ – 436 nariai. Tai didžiausia ir sėkmingiausiai veikianti neįgaliųjų grupė iš dvylikos rajone esančių.

– Dirbame, krutame, visi, regis, stengiasi mums padėti, – šypsojosi I.Bacevičienė. Šiandien „Atjautos“ patalpose nuolat pilna žmonių. Neįgalieji čia ateina išsiprausti po dušu, čia išskalbiami jų rūbai, suteikiamos masažo paslaugos. Labdaros valgykloje taip pat nuolatinis judėjimas. Tai, ką čia gauna, žmonės vertina. Gal ne visi, bet nepatenkintų juk yra visur.

Išėjusiųjų metraštis

Irena visada susigraudina prisiminusi savo išėjusius bendražygius. 163 žmonių nebėra tarp gyvųjų, tarp jų – ir buvusios draugijos narės Sigutės. Tai iš jos lūpų pirmąkart nuskambėjo žodis „atjauta“ ir prigijo kaip grupės pavadinimas.

Jau seniai vadovė veda grupės narių metraštį, kad ir po daugelio metų atėję narių vaikai ar anūkai žinotų, jog jų tėvai čia buvo, pavartytų išsaugotas nuotraukas, suprastų neįgaliųjų veiklos prasmę.



Džiaugiasi bendraudami

Rudenį patalpose darosi ankšta, mat ilgais vakarais, kai nėra darbų darže, neįgalieji mėgsta susirinkti, pasišnekėti, moterys mezga, siuva, siuvinėja. Čia galima paskaityti ir bibliotekėlėje sukauptų knygų. Tarp savų ir didžiausias ligonis pasijunta geriau, nes žino, kad čia bus suprastas...

I.Bacevičienė sakė, kad jau antrą kartą su savo grupe buvo grybauti. Pirmąjį kartą transportą skyrė Vilkaviškio neįgaliųjų draugija (vad. Valė Jasionienė), vėliau padėjo rėmėjai. Kybartiečiai buvo nukakę net į Varėnos miškus, kur, anot jų, baravykus su dalgiu galima pjauti. Grybingas vietas jiems parodė viena narė, kuri anksčiau gyveno Varėnoje.



Jaučiasi pavargusi

– Tikrai smagu ir širdžiai ramu žvelgiant į nugyventus metus bei nuveiktus darbus, – sakė I.Bacevičienė. – Jau netrūksta beveik nieko, jei Dievulis duos, ir toliau taip gyvensime – paremiami, paglostomi, paguodžiami.

Tik Irenai vis neduoda ramybės viena mintis – kur rasti pamainą sau. Mat ji sako jau pavargusi ir norinti pailsėti...



Pakeisti sunku

Pasak kybartiečių, Ireną pakeisti reikėtų tokio žmogaus, kuris ne tik trykštų begaliniu veiklumu, energija, bet ir būtų nuoširdus, atjaučiantis ir turėtų tokią pat jautrią sielą. Kitaip „Atjauta“ gali ir neišlikti, mat neįgalieji – jautrūs žmonės.

O kol kas dar galima per daug nesijaudinti. Irena Bacevičienė dar pilna jėgų ir idėjų, ne jos būdui sėdėti ant suoliuko užsirišus skarelę ir nieko neveikti. Duok, Dieve, šios moters vadovaujamai „Atjautai“ sulaukti dar ne vieno jubiliejaus.



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---