„Santaka“ / Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

Rūta VAINIENĖ

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia.

Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5, 5 iki 1, 5 procento. Dar kartą rėžti per įmokas valdžia nebesiryžo, bet žmonėms pasiūlė pasirinkti vieną iš trijų galimų variantų. Vienas jų – buvo sugrįžimas į Sodrą. Valdžia savotiškai blefavo, tikėdamasi, kad nemažai žmonių sugrįš į Sodros glėbį, ir lėšų stygiaus problema bus reikšmingai sumažinta. Tačiau taip neįvyko, į Sodrą sugrįžo tik apie du procentus dirbančiųjų.

Didžioji dalis žmonių, apie 700 tūkstančių pasirinko tarpinį variantą - neprisimokėti iš savo kišenės ir likti kaupti su nedidele įmoka, kuri atskaitoma iš jo sumokamų įmokų. Šįkart Vyriausybės akiratyje atsidūrė būtent šie žmonės. Jų kaupimui Sodra perveda apie 7 milijonus eurų per mėnesį. Ir nors Sodra jau subalansavo savo biudžetą, valdžiai papildomų pinigų šiandien reikia savo rinkiminiams pažadams įgyvendinti ir dar daugiau pakelti pensijas dabartiniams pensininkams.

Šį valdžios planą-chuliganą juk reikia kažkaip „parduoti“, supakuoti, pristatyti, kad ir būsimasis pensininkas (šiandieninis darbuotojas) jame matytų prasmę ir naudą. Pradžioje iš premjero girdėjome pasakymus, kad žmonės į pensijų kaupimą buvo suvaryti varu, dėl to jiems reikia leisti pasirinkti. Matyt kažkas premjerą paprotino nebenaudoti šio argumento, mat vieną kartą jau rinkomės. Ir rinkomės visai neseniai, 2013 metais, vos prieš ketverius metus. Kiek kartų dar reikės rinktis? Tol kol visi sugrįš į Sodrą?
prieš priimant argumentą, kad po mažai kaupti neapsimoka už gryną pinigą, verta jį patikrinti bent jau tokiomis priemonėmis, kokias turime.


Naujesnis argumentas – po mažai kaupti neapsimoka. Elementaru – kuo žmogus daugiau ir ilgiau kaupia, tuo didesnė bus jo pensija. Tačiau prieš priimant argumentą, kad po mažai kaupti neapsimoka už gryną pinigą, verta jį patikrinti bent jau tokiomis priemonėmis, kokias turime. Prognozuoti ilgus laikotarpius į ateitį – nedėkingas užsiėmimas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pensijų skaičiuoklę, kuri padeda apytiksliai sužinoti kaupimo naudą arba nuostolį dėl dalyvavimo kaupime.

Pensijuskaiciuokle.lt įvedus gimimo datą, lytį, algą „ant popieriaus“, pasirinktą kaupimo būdą, vidutinę fondo grąžą, galima palyginti būsimas pensijas su kaupimu ir be kaupimo. Štai penkiasdešimtmetis, gaunantis 400 eurų ant popieriaus, ir pasirinkęs neprimokėti iš savo kišenės, kaupdamas vos 2 procentus, vis viena gali tikėtis vienu euru didesnės pensijos. Kitaip tariant, iki pensijos jis sukauptų apie 3, 5 tūkstančio eurų, gautų juos kaip vienkartinę išmoką ir galėtų atsidėti juodai dienai, taisyti dantis ar po truputį naudoti vaistams. Politikams nepatinka ir ši vienkartinė išmoka (nors pavyzdžiui Jungtinė Karalystė atsisako privalomo anuiteto). Baiminamasi, kad tūlas pensininkas ją greit išleis, o po to ir vėl ateis su ištiesta ranka. Štai ir vėl, kaip kokia pavasarinė žolė, prasimuša amžinas valdžios nepasitikėjimas žmonėmis. Jiems ir pensininkas – lyg išlaidus vaikas ar asocialus asmuo. O Sodra – lyg neišsenkantis pinigų šaltinis. O juk taip nėra: dėl blogėjančios demografijos Lietuvoje Sodra patiria didesnę riziką nei pasaulio rinkose investuojantys pensijų fondai.

Teoriškai tų, kurie kaupdami nukeliauja į minusą, gali būti, tik jų turėtų būti itin mažai – juk vieną kartą dalyvavimas kaupime jau buvo persvarstytas, ir žmonės rinkosi, įvertindami savo perspektyvas. Galų gale, galvodami ir apie tai, kad Sodros pensija yra nepaveldima, ir gali ją tematyti kaip savo ausis, jei nustatytas 65 metų pensinis amžius bus ilgesnis nei tavo gyvenimas. Tas žvirblis, bet tavo rankoje kartais geriau nei briedis, bet ne tavo girioje.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas