„Santaka“ / Spardomų pedagogų padėtis – be išeities / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Visuomenės normas ignoruojantys paaugliai už savo elgesį pagal įstatymą neatsako.

„www.lsveikata.lt“ nuotr.


Spardomų pedagogų padėtis – be išeities

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kaip sutramdyti paauglį ir apsaugoti globos namų darbuotojus bei vaikus – tokią dilemą dabar sprendžia rajono teisėsaugininkai, pedagogai, psichologai, politikai. Visuomenės normų absoliučiai nepaisantis keturiolikmetis neseniai sužalojo auklėtoją, tačiau jokios bausmės jam taikyti negalima.



Sužalojo auklėtoją

Keturiolikmečio Artūro (nepilnamečio vardas pakeistas) sužalota pedagogė tapo laikinai nedarbinga po spyrio į petį. Moteriai smarkiai sumuštas sąnarys, dėl ko jai teko kreiptis į medikus. Keturiolikmečio agresiją iššaukė tai, kad pedagogė bandė užstoti socialinės darbuotojos kabineto duris, kurias spardė Artūras.

Beje, tai ne pirmas atvejis, kai nuo šio paauglio agresijos nukenčia globos namų darbuotojai. Per porą mėnesių (prieš tiek Artūras grįžo iš socializacijos centro, kur jį bandyta „perauklėti“) keturiolikmetis jau apspardė keturis jį sudrausminti bandžiusius globos namų darbuotojus, į vieną metė peilį.

Kybartų vaikų globos namų direktorė Aldona Vieraitienė neslėpė, kad su keturiolikmečiu Artūru susikalbėti negali nei globos namų auklėtojai, nei mokyklos pedagogai. Paauglys bėga iš pamokų, dažnai negrįžta nakvoti, valkatauja, pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. Negana to, jis įsivelia į įvairius nusikaltimus, už kuriuos atsakyti turi globos namai.



Paauglys – ne „subjektas“

Dėl Artūro padarytų nusikaltimų buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau visi nutraukti, nes pagal mūsų šalies įstatymus keturiolikmetis – dar ne „subjektas“. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, išskyrus labai sunkius, traukiama tik nuo 16 metų.

Beje, tokių nusikalsti linkusių nepilnamečių globos namuose ne vienas. Iš 44 šiuo metu gyvenančių globos namuose vaikų, 9 priskirti rizikos grupei. Vienas iš jų šiuo metu dėl nusikalstamo elgesio apgyvendintas socializacijos centre ir ten sulauks pilnametystės.

Bet tai dar nereiškia, kad blogą pavyzdį rodantis paauglys visam laikui izoliuotas nuo kitų globos namų gyventojų. Kelis kartus per metus jis grįžta į globos namus atostogų, čia leidžia visas vasaras.

Tad nenuostabu, kad griežtesnio režimo matęs ir autoritetu tarp nusikalsti linkusių paauglių tapęs vaikinas daro neigiamą įtaką. Beje, tik 4 iš rizikos grupei priklausančių paauglių jau turi 17 metų, likusieji – keturiolikmečiai ir jaunesni.



Trokšta nelaisvės

Apgyvendinimas socializacijos centre – pati griežčiausia poveikio priemonė, kokią galima taikyti vaikams iki 16 metų. Socializacijos centras – pataisos institucija, kurioje vaikai gyvena sugriežtintomis sąlygomis, apribojus jų laisves. Tačiau daug metų globos namams vadovaujanti A. Vieraitienė sakė nepastebėjusi, kad bent vienas vaikas iš socializacijos centro grįžtų pasitaisęs. Paprastai iš šios pataisos institucijos nepilnamečiai grįžta įgavę dar daugiau neigiamų patirčių.

Socializacijos centrai padeda nebent tuo, kad blogo elgesio paaugliai bent kuriam laikui izoliuojami ir globos namų darbuotojai gali „atsikvėpti“.

Beje, Artūras, dėl kurio netramdomo elgesio šiuo metu kenčia ir globos namų darbuotojai, ir vaikai, tik prieš porą mėnesių grįžo iš socializacijos centro. Į pataisos instituciją paauglys buvo išvežtas 13-os ir prabuvo metus. Tačiau į globos namus grįžęs keturiolikmetis nuolat kartoja, kad nori grįžti į socializacijos centrą ir darys viską, kad ten patektų.



Patirtis nuo vaikystės

Sunku suvokti, kas dedasi tokio jauno žmogaus galvoje ir širdyje, jei vienintelė vieta, kur jis įsivaizduoja savo ateitį – laisvės atėmimo įstaiga.

Artūras kartu su trejais metais vyresniu broliu į globos namus pateko būdamas devynerių, kai vienas po kito mirė jų motina ir tėvas. Berniukus globoti pasiėmė seneliai, tačiau nesugebėję rasti bendros kalbos su probleminio elgesio anūkais kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus. Tuomet broliai buvo apgyvendinti globos namuose.

Jau tada abu berniukai pasižymėjo blogu elgesiu, rūkė, bėgo iš pamokų, valkatavo.

Dabar septyniolikmetis Artūro brolis jau nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme už tai, kad apkandžiojo jį tramdyti atvykusius policijos pareigūnus. Jo laukia dar vienas teismas dėl kito nusikaltimo.

Nors abu brolius ir praėjusią vasarą atostogoms bandė pasiimti seneliai, nepilnamečiai netrukus buvo grąžinti į globos namus. Mat giminaičiai nepajėgė sukontroliuoti paauglių: šie girtavo, negrįždavo nakvoti, įsivėlė į nusikaltimus, už kuriuos teks atsakyti tuo momentu juos globojusiems seneliams.



Bausmės neveikia

A. Vieraitienė neslėpė, kad policiją globos namai tiesiog užverčia pranešimais apie nepilnamečių nusižengimus. Tačiau tai daugiau formalumas, nes įstatymai paaugliams numato vienintelę drausminimo priemonę – socializacijos centrą.

Beje, linkę nusikalsti globos namų auklėtiniai puikiai išmano įstatymus. Tuo tarpu, kai kiti paaugliai prie kompiuterių žaidžia vaikiškus žaidimus, Artūras su savo kompanija nagrinėja Baudžiamąjį, Civilinį ir Administracinį kodeksus. Tad nenuostabu, kad ką iškrėtę jie puikiai žino – teks atsakyti ar ne.

Globos namų direktorė prisipažino, kad dažnai darbuotojai jaučiasi bejėgiai, kai reikia sutramdyti elgesio sutrikimų turinčius paauglius.

– Visos mūsų bausmės – neleisti eiti į lauką, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Kai sugadina įstaigos turtą, pateikiame sąskaitą ir atskaičiuojame iš jų gaunamų kišenpinigių, – pasakojo A. Vieraitienė. – Tačiau reikia pripažinti, kad probleminiai paaugliai ne visada paiso tokių bausmių.



Auklėti, o ne tramdyti

Neseniai Kybartų vaikų globos namų administracija į pasitarimą sukvietė policijos, prokuratūros, teismo, vaiko teisių priežiūros atstovus, rajono vadovus. Visi bendrai diskutavo, kaip reikėtų spręsti susidariusią problemą. Tačiau racionalaus būdo, apibrėžto įstatymu, deja, nėra.

Pati daug metų su problemiškais vaikais dirbanti globos namų direktorė mano, kad reikėtų tarpinės įstaigos tarp globos namų ir socializacijos centro, kurioje dirbtų specialiai parengti psichologai, psichiatras, kiti specialistai.

– Mūsų įstaiga nėra skirta perauklėjimui, – kalbėjo direktorė. – Čia vaikai atvažiuoja gyventi, o darbuotojai paruošti atstoti jiems tėvus, mokyti socialinių įgūdžių, bet ne tramdyti neprognozuojamo elgesio vaikus.

Nors valstybė siekia mažinti globos namų skaičių ir visiems vaikams rasti globėjus, A. Vieraitienė greitais pokyčiais šioje srityje abejoja, jei nebus sutvarkyta įstatyminė bazė. Juk koks svetimas žmogus gali apsiimti globoti vaiką ir prisiimti visą atsakomybę, jei jos nepajėgūs prisiimti net patys artimiausi giminaičiai.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas