„Santaka“ / „Atkakliai mylėkime Lietuvą, dirbkime jos labui“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-03-08 16:13

Dalinkitės:  


Kelis dešimtmečius pedagogas ir istorijos entuziastas Vytautas Grinius puoselėja Prezidento Kazio Griniaus atminimą.

Autorės nuotr.


„Atkakliai mylėkime Lietuvą, dirbkime jos labui“

Renata VITKAUSKIENĖ

Kraštiečio Vytauto Griniaus turėtų pareigų sąraše – ne vienas įrašas: pedagogas, Paežerių mokyklos, Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius. Visuomeninė šio aktyvaus žmogaus veikla – iniciatyva įamžinti Vinco Kudirkos atminimą gimtuosiuose Paežeriuose, ilgametė bičiulystė su rajoniniu laikraščiu ir netgi „Santakos“ vardo autorystė – jau irgi įgavusi išliekamąją vertę. Aktualumo nepraranda V. Griniaus sukauptos istorijos žinios ir patirtis, juolab svarstant apie valstybės ir tautos pasirinkimus.



Pastangos dėl Sūduvos vardo

Nors oficialiai einamų pareigų 87-uosius metus skaičiuojantis paežerietis antras mėnuo kaip nebeturi, tačiau į Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinį muziejų Marijampolėje važiuoja kaip važiavęs.

„Čia dar vis darbuojuosi, mat ketinu išleisti knygelę, galbūt ji vadinsis „Mūsų Sūduva“. Medžiagą jau esu surinkęs. Sykiu su bendraminčiais, susibūrusiais į Tėviškės pažinimo draugiją, siekiame atstatyti, sugrąžinti šitam kraštui jo istorinį Sūduvos vardą, – apie dabartinę savo veiklą pasakojo Lietuvos istorijos žinovas V. Grinius. – Mat pavadinimas Suvalkija šiam regionui yra primestas dar rusų caro valdymo laiku, kai 1867 m. buvo įkurta Suvalkų gubernija. Jau tenka girdėti žmones sakant Sūduva, tačiau, kaip žinote, žmogaus įpratimas – tai lyg antras prigimimas... Tai pačiai temai skirtas ir neperiodinis Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus leidinys „Mūsų Sūduva“.“



Per V. Kudirką – iki K. Griniaus

Per kone du dešimtmečius tikrai ne vienas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus lankytojas suklusdavo išgirdęs, kad įstaigai vadovauja Prezidento bendrapavardis Vytautas ir kad tai nėra tik atsitiktinis pavardžių sutapimas.

„Gimiau ir užaugau Grinynėje, Valčiuvos kaime, Prezidento Kazio Griniaus tėvonijoje. Esu tolimas Prezidento giminaitis“, – paaiškina V. Grinius ir patikslina, kad Prezidentą K. Grinių „atrado“ per kitą didį lietuvį – per Vincą Kudirką.

„Kai dirbau Paežeriuose ir rūpinomės V. Kudirkos klėtelės bei muziejaus joje reikalais, į mano rankas pateko toks atvirukas. Vienoje jo pusėje buvo V. Kudirka, o kitoje pusėje parašyta „Geriausiam mano draugui daktarui Kaziui Griniui“. Tada man kilo mintis, kad kaip jau yra įamžintas V. Kudirka, panašiai reikėtų pagerbti ir Prezidentą K. Grinių“, – prisimena istorijos puoselėtojas.

Muziejinės veiklos link V. Grinius sako ėjęs paveiktas Marijampolėje jį mokiusio lituanisto Kazimiero Akelio pavyzdžio, postūmį patyrė pradėjęs Paežeriuose rūpintis Tautiškos giesmės autoriaus V. Kudirkos atminimu, dirbdamas sykiu su mokytoju Stasiu Ankevičiumi.

„Mačiau, kokią pagarbą jie visi jautė V. Kudirkai. O per V. Kudirką aš priėjau ir iki K. Griniaus. Taip pamažu ir pradėjau žygius, – sakė V. Grinius. – 1991 m. prie pastato Marijampolėje, prie vadinamojo Grinių namo, buvo susirinkę visi Griniai, pakabinome atminimo lentą. 1997 m. pabaigoje tame name buvo įkurtas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus.“



Demokratas iki kaulų smegenų

Buvęs ilgametis šios įstaigos direktorius ir šiandien tebėra įsitikinęs, kad Prezidento K. Griniaus asmenybe ir pažiūromis verta pasidomėti.

„Norime gyventi demokratiškai tvarkomoje valstybėje. Sakyčiau, kad didesnio demokrato už Prezidentą K. Grinių turbūt nėra. K. Grinius buvo laisvamanis, tikrosios demokratijos pradininkas, sakyčiau, demokratas iki kaulų smegenų, – akcentavo muziejininkas. – K. Grinius ne tik kovojo už Lietuvą ir norėjo jos laisvės, bet ir vertino, gerbė darbo žmones, mat laikėsi nuostatos, kad jų paprasti darbai yra labai reikšmingi valstybei. Dirbdamas įvairiuose politiniuose postuose (Steigiamojo Seimo nariu, Vyriausybės vadovu, Prezidentu) K. Grinius siekė, jog ir eiliniai darbo žmonės būtų gerbiami, mokomi, šviečiami, kad jaustų meilę Lietuvai. Jam rūpėjo išsaugoti Lietuvos kultūrą ir kad mokytis galėtų visi vaikai, ne tik turtingųjų, kad pas visus knyga, švietimas ateitų.“



Hektarus vertė į margus

Devintąją dešimtį įpusėjęs V. Grinius ir šiandien gerai atsimena, kaip per tėvo didžiulį atkaklumą, palaikomas kai kurių mokytojų ir pats stropiai mokydamasis įgijo išsilavinimą. „Aš pats puikiai žinau, ką reiškė tarpukario Lietuvoje „ubago“ vaikui eiti į mokyklą. Mano šeima turėjo labai mažai žemės. Mokytoja kas mėnesį klausdavo, kiek tėvai turi žemės. Man būdavo gėda pasakyti, kad tik pusantro hektaro, tai sakydavau, jog turi tris margus (margas buvo apie 0,56 ha – aut. pastaba), kad atrodytų daugiau, – pasakojo vyriškis. – Kitų mokinių tėvai turėjo po kelias dešimtis hektarų. Tokie „mažažemiai“ mokėmės tik du. Požiūris, kurį visą laiką jausdavau, buvo toks: ko čia tie „ubagų“ vaikai lenda į mokslus, ganyt jiems reikia!“



Laisvė geriau už viską

Šiandien, laukdamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 27-ųjų metinių, V. Grinius akcentuoja: negalime užmiršti, kad nuo mažens mes esame lietuviai, kad išsaugojome savo kalbą.

„Kovo 11-oji yra nė kiek ne mažiau svarbi kaip neseniai minėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-ąją mes atsisakėme sovietizmo, kuris mus slėgė. Turime suprasti, kad esame savita tauta, Lietuvos vardas minėtas jau prieš tūkstantį metų. Kodėl turėtume kažkam pasiduoti?! O kad „prie ruso buvo geriau“, tai taip šneka tik žmonių inercija, – įsitikinęs V. Grinius. – Kas geriau už laisvę?! Laisvė vis dėlto yra geriau už viską. Mes patys galime pastatyti savo Tėvynę, mylėti Lietuvą. Mes, inteligentai, turime žiūrėti kultūros, kad žmogus suprastų, kas tai yra. Ką darai – padarai, reikia tik daryti. Prezidentas K. Grinius sakė: atkakliai mylėkime Lietuvą ir dirbkime jos labui. Šitie jo žodžiai mane veda pirmyn.“






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas