Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-22 17:19

---

Žiogeliai mirė. Nutilo mažosios vasaros naktų serenados. Argi tai – ne muzika, kylanti nuo rasoto žolės stiebelio iki pat žvaigždėmis nusėto rugpjūčio dangaus?

Motinos gamtos žaliajam žiogeliui skirta gyventi tik vieną vasarą. Tik apie trisdešimt dienų trunka suaugusio žiogo gyvenimas. Todėl mažasis muzikantas švenčia gyvenimą. Visą nakties erdvę pripildo jo „Rekviem“ vasarai. Po to – tylus ir nepastebimas išėjimas. Tiesa, prieš tai dar reikia padėti kiaušinėlius. Kito žalio pavasario, šiltos vasaros saulės sulauks jau kita karta...

Sukasi amžinas gyvybės ratas. Viskas dėsninga ir nepermaldaujama. Ne veltui rudenėjant daugelį iš mūsų aplanko vasaros dienų nostalgija. Sielos kontempliacija pastūmėja į žmogaus būties apmąstymus.

Ruduo – gyvenimo saulėlydžio metafora. Kad ir kaip toli nueitume, laikas mus vis vien pasiveja. Senatvės tragizmas anksčiau ar vėliau paliečia visus. Kartais būna be galo sunku regėti tegul ir visai svetimo žmogaus kančią.

Verkė senas vyras. Mirtis rudenėjančiu keliu išsivedė jo draugą. Nebeliko to, su kuriuo vienišas žmogus galėtų pasidalyti prisiminimais. Atsivėrusi nebūties tuštuma sugniaužė širdį, užėmė kvapą. Jis nebepajėgė palydėti į paskutinę kelionę savo draugo. Tik bejėgiškai tyliai raukšlėtais skruostais riedėjo atsisveikinimo ašaros...

„Kiek daug tylėjimo gamtoj, – rašė poetas Justinas Marcinkevičius. – Palaiminta tyla, kuri nuo tuščiažiedžių žodžių gina“. Skubame į tylą, grįžtame į nerimą. Tarsi oro gurkšnį įkvepiame amžiną viltį, kad viskas bus gerai.

Rugsėjo dangumi Mergelė vaikšto – tai gerumo, grožio, gėrio, išminties ir kantrybės simbolis.

Nuo seno Lietuvoje buvo tvirtos etninės dorovinės normos – atjauta vienišiems ir pavargusiems, našlaičiams ir seneliams. Tai sveikos visuomenės požymiai. Ar mes jaučiamės sveiki?

Šiandien – riba, rudens lygiadienis. Lemtingas sutapimas, anot astrologų, kad išvakarėse įvyko žiedinis Saulės užtemimas. Ne, ne Lietuvoje, o kitoje Žemės rutulio pusėje. Ar tai mūsų neliečia? Charizmatiškieji futurologai sako, kad – ne visai. Žmogų paliečia daug kas, jam to net nesuvokiant ar nenorint suvokti.

Šią naktį skliautuose suspindo Mėnulio jaunaties žibintas. Žvaigždėtą naktį, kai aplanko nuojautos valanda, atsiveria būties esmė... Gyvenimas – tai dovana. Pati brangiausia, kokią tik esame kiekvienas gavę.

Net ir mažas žiogelis. Jis dėkingas už tą trupinėlį gyvenimo, moka juo džiaugtis ir dalytis džiaugsmu su kitais.

Įsiklausykime, gal dar nakties tyloje išgirsime skambant jo smuikelio atsisveikinimo melodiją...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---