„Santaka“ / Ginčus galima spręsti taikiu būdu / Teisėtvarka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Teisėtvarka

Dalinkitės:  


Raminta Lastauskaitė rajono gyventojams siūlo civilinius ginčus spręsti mediacijos pagalba.

Autorės nuotr.


Ginčus galima spręsti taikiu būdu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jau daugiau nei dvejus metus rajono gyventojams civilinius ginčus siūloma spręsti taikiai. Tačiau ši paslauga, nors padedanti sutaupyti lėšų ir nervų, vis dar nėra populiari. Galbūt todėl, kad rajono gyventojai mažai žino, kas yra mediacija.



Be barnių ir teisėjų

Įsivaizduokite, kad nebegalite gyventi šeimoje kartu ir beliko vienintelė išeitis – skirtis. Tačiau kaip pasidalyti užgyventą turtą, šunį ir sodo namelį, naują televizorių ir antikvarinį servizą, jei abiem sutuoktiniams jų labai reikia? Rodos, taip nesinorėtų stovėti teismo salėje ir teisėjui bei advokatams įrodinėti, jog šie daiktai turėtų priklausyti jums, o antroji pusė gautų ne mažiau vertingo turto. Be abejo, viską norėtųsi išspręsti be barnių, konfliktų, nervų tampymo ir daugybės teismo posėdžių.

Pasirodo, tokia galimybė labai reali. Jūsų ginčas gražiuoju, be ilgų tampymųsi po teismo posėdžius ir išlaidų advokatams, gali būti išspręstas teisminės mediacijos pagalba. Tereikia pareikšti pageidavimą.



Išsilavinęs, nepriekaištingas

Rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja dirbanti bei mediatorės paslaugas teikianti Raminta Lastauskaitė sakė, kad mediacija Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tad ne kiekvienas žmogus galėtų paaiškinti, kas tai yra. Daugeliui žodis asocijuojasi su „meditacija“, tačiau iš tiesų šios sąvokos neturi nieko bendro.

Nors pirmieji mediatoriai mūsų šalyje atsirado daugiau nei prieš dešimtmetį, tuomet tai buvo tik bandomasis projektas. Kiekviename teisme mediacija pradėta taikyti visai neseniai – tik 2015-aisiais.

Mūsų rajono apylinkės teisme mediacijos paslaugas gali teikti du šio teismo specialistai – teisėjas Laimutis Vaitkus ir R. Lastauskaitė. Be to, yra keletas teismo mediatorių, kurie dirba ne teisme, tačiau yra sutikę teisminės mediacijos paslaugas teikti ir mūsų rajone. Tai advokatė Agnė Bilotaitė, advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys, advokatė Ina Kurauskienė ir kiti. Teismo mediatoriumi gali būti ne bet kuris teismo darbuotojas, o būtent specialiai parengtas ir į Lietuvos mediatorių sąrašą įtrauktas žmogus.

Teismo mediatoriumi gali tapti nebūtinai teisininkas, tačiau būtinai aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis, nepriekaištingos reputacijos, mediatoriui reikiamų asmeninių ir dalykinių savybių turintis asmuo, išklausęs ne mažiau 32 val. mokymo kursus. Ar žmogus gali būti mediatoriumi ir ar bus įtrauktas į mediatorių sąrašą, sprendžia speciali komisija. Šiuo metu šalies mediatorių sąraše yra 304 pavardės.



Siūlo mediaciją

Mediacija – tai visame pasaulyje paplitusi alternatyvi ginčų sprendimo procedūra, kuri nėra teisminio proceso pakaitalas, bet yra plačiai naudojama greta derybų bei arbitražo. Mediacijos pagrindinis skiriamasis bruožas yra tas, jog trečioji šalis – mediatorius – visuomet dalyvauja šalims sprendžiant ginčą, tačiau kitaip nei teisme – nepriima jokio sprendimo, kuris būtų privalomas abiem šalims.
Teismo mediatoriumi gali tapti nebūtinai teisininkas, tačiau būtinai aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis, nepriekaištingos reputacijos, mediatoriui reikiamų asmeninių ir dalykinių savybių turintis asmuo, išklausęs ne mažiau 32 val. mokymo kursus.


Jei šalys kreipėsi į teismą dėl civilinių santykių ir teisėjas mato, jog bylą galima išspręsti taikiai – rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą – siūloma ginčą spręsti mediatorių pagalba. Taip spręsti bylą gali pasiūlyti teisėjas ar bet kuri ginčo pusė.

Jei abi pusės su tokiu pasiūlymu sutinka, tuomet ginčas perduodamas teisminei mediacijai. Daugiau šalims nebereikia grįžti į bauginančią teismo salės aplinką. Siekiant ginčą išspręsti taikiai, mediatorius organizuoja abiejų šalių susitikimus, kalbasi su konflikto pusėmis.



Nieko nepraranda

Beje, susitikimai, kurie gali vykti teismo patalpose ar kitoje šalims patogioje vietoje – ne tokie formalūs kaip teismo salėje, kur posėdžiui vadovauja teisėjas, o šalys paklūsta jo sprendimams. Mediatoriaus kabinete vyksta ne apklausa ar pan., o tiesiog pokalbis, kurio metu bandoma išsiaiškinti, kokios sąlygos tenkintų abi puses, kaip spręsti vieną ar kitą kilusį ginčą. Konflikto pusės pačios priima sprendimus, diskutuoja, daro nuolaidas, tariasi. Mediatorius nieko nesprendžia – jis tik tarpininkas, padedantis nesileisti į emocijas ir nuoskaudas, o konstruktyviai bendrauti, „susikalbėti“.

– Mediatorius gali išklausyti abi puses vienai kitos negirdint, o tai leidžia atskleisti kai kuriuos niuansus, išsiaiškinti tikruosius šalių interesus, kurių žmogus niekada neišdrįstų pasakyti teisme, – apie mediatoriaus darbo subtilumus pasakojo R. Lastauskaitė. – Jei įvyksta susitikimai su ginčo šalimis atskirai, po to vėl vyksta bendri susitikimai, per kuriuos šalys pačios ieško abiem pusėms priimtinų sprendimų. Kai priimama taikos sutartis, ji patvirtinama teisėjo ir byla būna baigta.

Jei šalims susitarti gražiuoju nepavyksta, byla grąžinama teisėjui ir sprendžiama įprasto proceso tvarka. Pabandę mediaciją šalys nieko nepraranda.



Pigiau ir naudingiau

R. Lastauskaitė sakė, kad teisminė mediacija dažniausiai taikoma šeimos bylose. Toks ginčo sprendimo būdas šiose bylose itin tikslingas, nes paprastai išsiskyrusių žmonių santykiai visiškai nenutrūksta – lieka bendri vaikai, kai kuriais atvejais – turtas ar verslas. Kadangi santykiai tęsiasi ir po ginčo išsprendimo, labai svarbu išsaugoti gerus šalių santykius, kad jie ir toliau galėtų taikiai bendrauti.

Mediacija ne tik išsaugo gerus šalių santykius, bet ir turi daug kitų privalumų lyginant su civilinės bylos procesu.

– Pirmiausia – sutaupoma daug laiko, nes civilinė byla gali tęstis metus ir net daugiau, o sprendžiant ginčą teisminės mediacijos tvarka gali pakakti vieno susitikimo, – aiškino mediatorė R. Lastauskaitė. – Per porą valandų mediatorius gali padėti rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą ir surašyti taikos sutartį.

Taip pat sutaupoma lėšų, nes teisminė mediacija yra nemokama. Sprendžiant ginčą teisminės mediacijos pagalba nereikia samdyti advokato, nėra teismo išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Jei byla išsprendžiama taikiai, teismas grąžina 75 proc. įmokėto žyminio mokesčio. Be to, šalys turi galimybę pačios priimti jas tenkinantį sprendimą, kai tuo tarpu teismo sprendimu dažniausiai viena iš pusių lieka nepatenkinta.

Tad tiems, kuriems artimiausiu metu teks kreiptis į teismą dėl turtinių ar kitų civilinių klausimų, vertėtų prisiminti mediaciją. Ir būtinai pabandyti ginčą spręsti taikiu būdu.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas