„Santaka“ / Valstybės šimtmečio link – iš Vinco Kudirkos muziejaus / Valstybė buvo, yra ir bus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus

Dalinkitės:  


Ekspozicija muziejaus antrajame aukšte išdėstyta simboliškai – į Nepriklausomybę vedančiame labirinte.

Autorės nuotr.


Valstybės šimtmečio link – iš Vinco Kudirkos muziejaus

Renata VITKAUSKIENĖ


Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio link mūsų artimiausias kaimynas – Kudirkos Naumiestis (Šakių r.) žengia gerokai praturtėjęs. Visuomenei pristatyta nauja Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicija bei monografija „Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis“. Būtent Suvalkijoje, regione, kur gimė ir augo lietuvių tautinio sąjūdžio ryškiausi veikėjai, Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo valstybės atkūrimo šimtmečio renginius.

Vinco Kudirkos muziejus kukliam Kudirkos Naumiesčio miesteliui svarbus ir kaip įvairių kamerinių bei dvasinių renginių vieta, ir kaip turistų traukos centras. Po kapitalinio remonto šis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys ką tik oficialiai pradėjo naują veiklos etapą ir laukia lankytojų.

Vilniečiai muziejininkai ruošdami pirmojo aukšto ekspoziciją išlaikė labiau klasikinę stilistiką, būdingą Lietuvos nacionaliniam muziejui. Salėse pristatoma su Lietuvos istorija ir etnografija susijusi reikšminga medžiaga. Tarp eksponatų – asmeniniai V. Kudirkos daiktai, vertimų rankraščiai, atspindima Tautinės giesmės autoriaus ir varpininkų veikla, „Varpo“ epocha, Kudirkos Naumiesčio istorija.


Antras aukštas – šiuolaikiškesnis, kuriant ekspoziciją pasitelktos technologijos. Čia lankytojai ras tris terminalus, kuriuose elektroniniu būdu galima pavartyti „Varpą“, „Ūkininką“ ir kitus ano meto leidinius. Šitoks medžiagos pateikimas turėtų sudominti moksleivius, kuriems, beje, muziejaus lankymas yra nemokamas.

Dalis modernios ekspozicijos skirta knygnešystės ir XIX a. antros pusės tautinio judėjimo veikėjų istorijai. „Antrajame aukšte pateksite į savotišką labirintą, vesiantį knygnešių keliais. Juk XIX a. pabaiga ir buvo toks labirintas, per kurį reikėjo eiti, atrasti duris ir pro jas išeiti į nepriklausomybę“, – pirmiesiems lankytojams ekspoziciją pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Ji taip pat akcentavo, kad šio muziejaus pasididžiavimas – šiaurės suvalkiečių – zanavykų – XIX a. pab. tradicinė autentiška apranga, mažai žinoma XX a. 3–4 deš. stilizuoto kostiumo istorija. Tai yra bene vienintelė tautinio kostiumo ekspozicija Suvalkijos regione.

„Tegul šiame muziejuje išsilaiko graži meilės bei pagarbos Tėvynei ir žmonėms dvasia, kad klestėtų meilė Lietuvai, jos istorijai bei dėmesys, jautrumas žmogui“, – linkėjo Šakių dekanas kan. Donatas Jasulaitis. Iškilmėse buvo prisiminta ilgametė didžiojo varpininko atminimo puoselėtoja, mokytoja lituanistė Natalija Manikienė – tikras atsidavimo idėjai, darbui ir vilčiai pavyzdys. Šios pedagogės pastangomis nuo V. Kudirkos portreto 1968 m. pabaigoje miestelio vidurinėje mokykloje prasidėjo muziejaus istorija.


Lietuvai atkūrus nepriklausomybę muziejui skirtas pastatas pradėtas statyti Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti sukauptomis lėšomis, vėliau statybas finansavo valstybė. 1998 m. atidarytas vos per keliolika metų muziejaus pastatas tapo kritinės būklės. Nuo 2014 m. gruodžio įstaiga užsidarė kapitalinio remonto. Šiam tikslui iš valstybės investicinių lėšų buvo skirta 601, 4 tūkst. eurų.

Muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė šiandien džiaugiasi: šviesiose, šiltose, skoningai įrengtose muziejaus patalpose nėra vietos, kur nebūtų prisilietusi meistro ranka. Pastatas visiškai suremontuotas ir iš vidaus, ir iš išorės, naujai aptvertas, pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams. Taip sutapo, kad paskutinį įrašą prieš uždarant muziejų remonto svečių knygoje paliko Vilkaviškio neįgaliųjų draugijos nariai, domėjęsi žymaus savo kraštiečio V. Kudirkos gyvenimu ir darbais. Ko gero, išvyka į Lietuvos himno autoriaus atminimą puoselėjantį ir mums ranka pasiekiamą atnaujintą muziejų turėtų būti kiekvieno vilkaviškiečio garbės reikalas.

Juolab kad V. Kudirkos išsakytos mintys, žadinančios lietuvių tautinę savimonę, valstybinę savigarbą, kad prisimintume savo prigimtį, kad susivoktume, kas esame mes ir kas yra mūsų Tėvynė, skamba lygiai taip, kaip opiausios šių dienų aktualijos.


„Kas žino, ar Lietuvoje yra nors vienas kaimas, iš kurio nebūtų kas išbėgęs į Ameriką? Bėgti į Ameriką – tai taip paprastas dalykas, kaip vasarą lietus arba žiemą sniegas. Ir XIX a. kilo klausimas: ko tie žmonės bėga į Ameriką, palikę savo gimines ir pažįstamus, nesigailėdami savo krašto, kur gimė ir užaugo?.. O štai ir atsakymas: bėga ieškoti laimės, rinkti pinigus, krauti turtus. Broliai, nemeskime Lietuvos, tos geros motinos, kuri negaili mums duonos ir badu nemarina, ir nemislykime apie vykimą į užmares, kur mūsų laimės nėra, neklausykime visokių gundytojų, dirbkime čia, namie. Dirbkime Tėvynei ir jos žmonių gerovei, – V. Kudirkos žodžiai skambėjo miestelio gimnazijos Kudirkaičių organizacijos narių lūpomis. – Tad būkim vieningi, visada stipriai vienas už kitą stokim! Gerbkime savo žemės didvyrius, gaivinkime istorinę atmintį, pažinkime savo tautos praeitį, semkimės iš jos stiprybės.“

Kaip pagarbos gimtinei ženklas visuomenei buvo pristatyta 2015 m. išleista monografija „Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis“. Du mokslo žmonės: profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė ir inžinierius Romas Treideris, kaip patys sakėsi, – „naumiestiniai“, ją rengė padedami daugybės talkininkų. Esami ar buvę miestelio gyventojai rašė straipsnius, fotografavo, rinko pinigus, juos aukojo. Prof. G. Čepaitienė jautriai įvertino kiekvieno Kudirkos Naumiesčio patrioto pastangas: „Ar gali būti kas nors gražiau?! Ar mes galime įsivaizduoti, kokių žmonių mes čia pat, vietoj, turime, ir kiek jie yra svarbūs mūsų istorijai?!“





Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas



Publikuota: 2017-02-28 09:38:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai