„Santaka“ / Vilniuje buriama didžiausia proto koncentracija šalyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-02-27 16:11

Dalinkitės:  


Biotechnologijų specialistas Linas Mažutis vėžines ląsteles tyrinėja jau penkerius metus.

Autoriaus nuotr.


Vilniuje buriama didžiausia proto koncentracija šalyje

Andrius GRYGELAITIS

Gabiausi šalies bei rajono mokiniai neretai pasvajoja apie studijas Vilniaus universitete (VU). Ko gero, jie tai daro pagrįstai – šioje ugdymo įstaigoje dirbantys mokslininkai demonstruoja pasaulinio lygio inovacijas, o į savo projektus dažnai įtraukia ir studentus.



Žymiausia laboratorija Lietuvoje

Vilniaus Saulėtekio mokslo slėnyje mažiau nei metus visu pajėgumu veikia vienas ambicingiausių, inovatyviausių ir didžiausių mūsų šalies mokslo centrų – Jungtinis gyvybės mokslų centras. Kaip sakė jo vadovas Eugenijus Butkus, mokslas ir studijos čia – lygiavertės. Šiame VU priklausančiame mokslo centre bakalauro ir magistro programose studijuoja 800 studentų. Jie gilinasi į biochemijos, biofizikos, genetikos, mikrobiologijos ir biotechnologijos, molekulinės biologijos, ekologijos ir kitas panašaus pobūdžio žinias. Centre yra įrengtos 23 naujos mokslinės laboratorijos, dešimt mokomųjų laboratorijų, 24 auditorijos, trys kompiuterių klasės. Čia yra įsikūrusi ir bene žymiausia laboratorija šalyje, kurioje dirba realiai šiemet į Nobelio premiją pretendavęs ir ateityje greičiausiai į ją pretenduosiantis profesorius Virginijus Šikšnys.

„Greta gamtos mokslų centro turime ir biotechnologijų verslo inkubatorių. Jame tik prieš kelis mėnesius įsikūrė pirmosios verslo įmonės, kurios vykdo įvairius tyrimus, kuria pačius naujausius produktus. Norime, kad ateityje šiame slėnyje būtų sukaupta didžiausia proto koncentracija šalyje, o gal net visoje Europoje“, – ambicingus tikslus įvardijo E. Butkus.



Įvertino Europos kosmoso agentūra

Gamtos mokslų centre dirba 200 mokslininkų, turinčių daktaro laipsnį bei 150 doktorantų (visame VU dirba apie 900 doktorantų). Čia dirbančių mokslininkų tyrimai publikuojami žymiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose. Per paskutinius keletą metų centro mokslininkai užregistravo per 30 įvairių patentų.

„Geriausi mūsų studentai matomi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, kasmet JAV vyksta sintetinės biologijos konkursas. Mūsiškiai jame dalyvauti pradėjo tik užpernai. Praėjusiais metais lietuviai savo kategorijoje antrą kartą laimėjo aukso medalius“, – pasakojo E. Butkus.

Jo vadovaujamas mokslo centras siekia užmegzti kuo glaudesnius ryšius su užsienio valstybėmis. Jau dabar bendradarbiaujama su Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei JAV mokslininkais. Norima, kad į Vilnių atvyktų dirbti patys geriausi šių bei kitų valstybių mokslo atstovai, būtų vykdomos gabiausių studentų mainų programos.

„Šią vasarą į mūsų centrą atvyks Europos kosmoso agentūros mokslininkai ir keletą dienų čia organizuos įvairius mokymus. Tinkamesnės vietos savo susitikimui jie nerado visoje Europoje“, – džiaugėsi pašnekovas.



Trūksta specialistų

Dalis Saulėtekio slėnyje įsikūrusių mokslininkų savo tyrimais siekia atskleisti bene opiausią žmonijai klausimą – kaip išgydyti vėžinius susirgimus. Biotechnologijų specialistas Linas Mažutis vėžines ląsteles tyrinėja jau penkerius metus. Jis mėgina surasti būdą, kaip išjudinti imuninę žmogaus sistemą. Anot jo, suradus atsakymą į šį klausimą, būtų žengtas didžiulis žingsnis į priekį onkologinių susirgimų gydymų praktikoje.

L. Mažutis pasakojo, kad pagal naujausią ląstelių skirstymo būdą, jau dabar per vieną sekundę galima ištirti dešimtis tūkstančių ląstelių, sveikas ląsteles atskirti nuo pažeistų. Jis viliasi, kad greitesnė vėžio analizė ateityje leis kurti efektyvesnius vaistus nuo šio susirgimo.

„Negaliu pasakyti, kada mūsų tyrimai duos apčiuopiamos naudos. Didelė problema kol kas – mokslo darbuotojų trūkumas. Specialistų yra mažai, o esami ne visuomet turi tinkamą specializaciją, kai kurie – nepakankamai patyrę. Deja, bet geriausios kvalifikacijos mokslininkai išvažiuoja iš Lietuvos“, – apgailestavo L. Mažutis.

Anot jo, viena to priežasčių – nepakankami atlyginimai mokslo darbuotojams. Kai kvalifikuoti mokslininkai ryžtasi išvykti, juos susigrąžinti būna gana sudėtinga.



Atitikimų nėra visame pasaulyje

Technologijos tobulėja ir onkologinių ligų diagnostikoje. Biotechnologijų verslo inkubatoriuje įsikūrusios UAB „Diagnolita“ direktorius Julius Gagilas pasakojo kuriantis naują šlapimo tyrimo metodą, leisiantį nustatyti prostatos vėžį be skausmingų procedūrų. Anot jo, pasaulyje esantys analogiški testai, prieš paimant šlapimo mėginį, reikalauja nemalonios procedūros – prostatos masažo. Be to, šie testai ne visada būna tikslūs. Jie paprastai reaguoja į maistą, organizmo patiriamą įtampą, nuovargį.

„Dažnai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, pamačius šių testų rezultatus, žmogus siunčiamas darytis biopsijos procedūrą. Tai dar viena skausminga ir net pavojinga invazija į žmogų. Lietuvoje net 60 proc. prostatos vėžio biopsijų būna neigiamos. Mūsų kuriamas testas leis tiksliau pasakyti, ar vyrams būtina biopsija ar ne. Šiuo metu testą esame jau sukūrę, dabar atliekame įvairiausius bandymus. Tikimės, jog po metų galėsime jį išleisti į rinką“, – sakė J. Gagilas.



Pasaulinio lygio lazeriai

Saulėtekio slėnio mokslininkai ne tik kovoja su vėžiu, tačiau gali pasigirti ir aukščiausios kokybės lazeriais. Tobulėjančios technologijos leidžia lazerius naudoti ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir medicinoje. Su lazeriais gydytojai greičiau, tiksliau ir efektyviau gali atlikti operacijas, net kurti dirbtinius žmogaus kūno dalių implantus (pvz., sąnarius).

Lazeriai naudojami ir pramonėje. Lietuvių kuriamos technologijos leidžia mikrometrų tikslumu lengvai pjaustyti keramiką, skaidrų stiklą, deimantus.

VU mokslininkų paslaugomis naudojasi ir Europos kosmoso agentūra. Kadangi kosmose nėra galimybės sutaisyti sugedusius prietaisus, lietuviai kuria ilgai negendančius palydovams pritaikytus lazerius. Jais meteorologai matuoja debesų storį, programuoja jų judėjimą.

Užsienio laboratorijos ypač domisi lietuvių mikrofabrikavimo galimybėmis. Kaip pasakojo UAB „Femtika“ direktorius Vidmantas Šakalys, pasitelkus lazerių pagalbą, galima gaminti ypač smulkias detales, tokias kaip centimetro dydžio namas su baldais ir adatomis stalčiuose. Jis taip pat atskleidė, kad VU mokslininkai kuria detalių prototipus vienai garsiai šveicariškų laikrodžių įmonei, ieško būdų, kaip neutralizuoti „Samsung“ telefonų baterijų defektus.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: Vilniaus Saulėtekio mokslo slėnis





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas