„Santaka“ / Atkuriant valstybę Lietuvai duotos dar ir demokratijos pamokos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-02-24 16:54

Dalinkitės:  


Buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas į Vilkaviškį atvyko pasidalyti žiniomis ir raginti žmones „įrodinėti savo tiesą iki galo“.

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.


Atkuriant valstybę Lietuvai duotos dar ir demokratijos pamokos

Tarpušvenčio tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios laiką siūlome praturtinti Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro, buvusio ilgamečio Seimo nario ir vadovo Česlovo JURŠĖNO įžvalgomis apie demokratijos pavyzdžius, kuriuos jau prieš šimtmetį parodė lietuviai, dalyvavę atkuriant valstybę. Neseniai rajone viešėjęs socialdemokratas papasakojo ir įvertino rečiau aptarinėjamus, bet svarbius XX a. pr. istorinius įvykius pakeliui į valstybės atkūrimą.



Kunigai užleido vietas kairiesiems

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvių konferencijoje slaptai balsuojant buvo sudaryta vykdomoji institucija – Lietuvos Taryba, įgaliota siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Paaiškėjo, kad tarp dvidešimties Lietuvos Tarybos narių yra žymiai daugiau dvasininkų, tai yra dešiniųjų pažiūrų žmonių, o kairiųjų – tik du vyrai. Jiedu visiškai pagrįstai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad Lietuvos Taryba nepakankamai atstovauja visai Lietuvai. Tačiau svarstyti dėl perbalsavimo neleido pagarba demokratijai.

Tada atsirado du garbingi kunigai Juozapas Stankevičius ir Pranciškus Urbonavičius, kurie padarė didelį darbą. Dvasininkai atsisakė savo vietų Lietuvos Taryboje ir užleido jas kairiųjų pažiūrų dviem atstovams Stanislovui Narutavičiui ir Jonui Vileišiui. Kunigų J. Stankevičiaus ir P. Urbonavičiaus kilnus poelgis yra vertintinas ir prisimintinas, nes dėl jo Lietuvos Taryboje skirtingos jėgos buvo atstovaujamos tolygiau.

Dvasininkų žingsnis – pavyzdys, kad norint susitarti ir padaryti gerą darbą kažkas kartais turi paaukoti savo asmeninę ambiciją, pageidavimus ar nusistatymą. Lietuvos Tarybos nariai puikiai suvokė, kad visų svarbiausia – pradėti darbą, o konkrečios asmenybės nebuvo esminis dalykas.



Lemtingą dieną – vieningi

Vėliau Lietuvos Tarybai teko ieškoti dar vieno kompromiso. Protestuodami prieš ryšius su Vokietija, kuriuos Vasario 16-osios akto projekte buvo numatę dešinieji, iš Tarybos pasitraukė keturi kairiųjų pažiūrų nariai.

Nepaisant to, Taryboje likusių šešiolikos narių balsų būtų pakakę paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimą, paliekant tam tikrus ryšius su Vokietija. Tačiau likusieji Tarybos nariai suprato, kad tokiu atveju visuomenei bus pasiųstas blogas signalas: Lietuvos Taryba yra nevisiškai Lietuvos – ji yra tik priedas prie okupacinės kaizerinės valdžios.

Ir tik po ilgų intensyvių diskusijų sutarta, kad kairieji grįžta į Lietuvos Tarybą su savo indėliu. Jie pasiūlė perredaguoti valstybės atkūrimo dokumentą taip, kad jame neliktų jokių ryšių su Lietuvą užėmusia Vokietijos imperija.

Ir nors su šia mintimi ne visi Lietuvos Tarybos nariai sutiko iš karto, vis dėlto Vasario 16-ąją dvidešimtukas Lietuvos Nepriklausomybės Aktą priėmė vienbalsiai.



Mažuma atkakli, o dauguma – protinga

Ką reiškia minėtas grupės Lietuvos Tarybos narių išėjimas, jų prieštara ir atkaklus nusistatymas performuluoti Nepriklausomybės akto projektą, siekti, kad būtų priimtas kairiųjų pažiūrų narių siūlomas dokumento variantas?

Visų pirma, tai rodo Lietuvos Tarybos nario Stepono Kairio ir jo bendraminčių atkaklumą. Jie buvo tvirtai įsitikinę, jog gina teisingą reikalą – pastangas atstatyti Lietuvos valstybę be jokių ryšių su kitomis valstybėmis.

Kodėl mažumos atkaklumas davė rezultatą? Todėl, kad dauguma suprato, jog reikia paremti mažumos siūlymą, nes jis teisingas. Buvo nesvarbu, kad idėja – mažumos, o ši galbūt jau netgi įkyrėjo savo reikalavimais, savo teisumo įrodinėjimu... Sveikintina, kad mažuma buvo atkakli, o dauguma – protinga ir priėmė teisingą, principingą kitaip galvojusiųjų siūlymą.

Apie šitą Vasario 16-osios pamoką reikia niekad neužmiršti, ja vadovautis, tada bus didesnė garantuota sėkmė.



Kokios mažumos teisės, tiek ir demokratijos

Nesvarbu, kokioje mažumoje esi – jeigu jautiesi teisus, turi grumtis už savo teisybę, žinoma, pagal demokratines taisykles, siekti jos įgyvendinimo. O jeigu keleriopai didesnė dauguma yra protinga ir supratinga, ateis laikas ir ji suvoks, kad reikia įsiklausyti į mažumos balsą. Tada bus tas didysis rezultatas, džiaugsmas, kad dirbama sutartinai.

Remiantis pasauliniu parlamentinio darbo patyrimu ir demokratijos suvokimu dažnai yra sakoma: kokios yra mažumos teisės, tiek demokratijos šalyje. Jeigu per visuotinius rinkimus demokratiniais pagrindais susiformavusi dauguma yra protinga ir dar kilni, ji visada mažumai užtikrins normalias veiklos sąlygas, įsiklausys į jos siūlymus ar kritiką ir visi padarys taip, kaip geriau Lietuvai.

Demokratija yra nenutrūkstamas procesas. Tai tarsi augalas, kuriam reikia nuolatinės draugiškos priežiūros, kad skleistųsi, žydėtų ir būtų naudingas. Šioje srityje darbų yra ir dabartinei valdžiai, ir visiems žmonėms. Demokratinės normos taikytinos ne tik pačiose valdžios viršūnėse. Demokratija yra arba jos nėra visur: fabrike, bendrovėje, bet kuriame darbo kolektyve. Čia yra mūsų visų atsakomybė, ar esame pakankamai atkaklūs gindami savo teises, ar esame pasiryžę eiti į konfliktą su bet kokiu viršininku, kad būtų teisingai elgiamasi su žmonėmis, užtikrinta teisybė.



Paruošė Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas