„Santaka“ / Justinas Šačkus: mano laikais problemos buvo kitokios

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-02-24 16:52

Dalinkitės:  


„Visada stengiausi palaikyti gerus santykius su visais“, – sako buvęs ilgametis Švietimo skyriaus vedėjas Justinas Šačkus.

Autoriaus nuotr.


Justinas Šačkus: mano laikais problemos buvo kitokios

Andrius GRYGELAITIS

Ilgametis rajono Švietimo skyriaus vedėjas Justinas Šačkus neseniai atšventė garbingą 85 metų jubiliejų. Jam ir šiandien rūpi rajono problemos, o su buvusiais švietimo darbuotojais jis palaiko itin glaudžius ryšius.



Glaudūs santykiai

Aštuoniasdešimt penkerių metų gimtadienio šventė J. Šačkui buvo išskirtinė – į ją susirinko didelė dalis buvusių ir esamų rajono mokyklų direktorių, mokytojų, tuometinio Švietimo skyriaus darbuotojų.

„Tokie susitikimai – patys geriausi. Visada stengiausi palaikyti gerus santykius su visais. Net kai buvau Švietimo skyriaus vadovas, po darbo buvau lygus tiek su mokytojais, tiek su direktoriais“, – prisipažino J. Šačkus.

Jis džiaugėsi, kad dirbant į skyrių jam pavyko suburti gerus specialistus: Joną Mikulską, Vidmantą Buzaitį, Aleksandrą Žikevičių, Ireną Berentienę, Gabrielę Karalienę, Antaną Gaulę. Vėliau prie jų prisijungė arba juos pakeitė kiti puikūs specialistai: Janina Tamulionienė, Genovaitė Pabrinkienė, Albinutė Rutkauskienė, Laimutė Kuzaitė, Danutė Matijošaitienė, Judita Bulonienė, Genovaitė Stanevičienė, Žydrė Žilinskienė, Zofija Kažemėkienė ir kt.



Skurdi padėtis

Švietimo skyriaus vedėju J. Šačkus pradėjo dirbti 1963 m. Prieš tai Vilniaus pedagoginiame institute įgijęs istoriko specialybę, jis ketverius metus dirbo Kalvarijos rajono Akmenynų vidurinės mokyklos mokslo dalies vedėju, dar dvejus metus – šios įstaigos direktoriumi. Vienus metus J. Šačkus vadovavo Kalvarijos Švietimo skyriui.

„Kai Kalvarijos rajonas buvo likviduotas, teko trumpam grįžti dirbti į Akmenynus. Tada pas mane atvažiavo inspektoriai Justina Pakrosnevičienė bei Vytautas Volungevičius ir pakvietė dirbti Vilkaviškio rajono Švietimo skyriaus vedėju“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Atvykęs į mūsų rajoną, J. Šačkus čia rado gana skurdžią materialinę bazę. Per karą sugriautas Vilkaviškis buvo atstatytas tik iš dalies. Gyventojų čia gyveno daug, tačiau visame mieste buvo vos viena mokykla – dabartinė „Ąžuolo“ progimnazija. Tiesa, dabartinės pradinės mokyklos patalpose tuo metu taip pat veikė vakarinė mokykla. Pamokos vykdavo dviem pamainomis. Visame rajone mokyklų padėtis buvo nepavydėtina.



Kūrė materialinę bazę

Marijampolėje gimusiam, Gelgaudiškyje augusiam, o Kalvarijoje dirbusiam J. Šačkui Vilkaviškio rajonas nebuvo visiškai nežinomas. Dalis rajono – Gražiškiai, Vištytis, Pavištytis, Bartninkai ir jų apylinkės – seniau priklausė Kalvarijos savivaldybei. Šiuose kraštuose J. Šačkui einant Kalvarijos Švietimo skyriaus vedėjo pareigas jau buvo pastatyti keturi mokyklų priestatai.

„Tuo metu buvo tokia tvarka, kad plečiant mokyklas prie senų pastatų buvo galima pastatyti priestatus su senu pastatu sujungiant juos vadinamu „kakliuku“. Priestatas negalėjo būti didesnis nei jau esantis mokyklos pastatas“, – pasakojo buvęs ilgametis Švietimo skyriaus vedėjas.

Priestatai buvo statomi visame mūsų krašte. Kai kur gyvenamuosiuose namuose buvo įrenginėjamos tik klasių patalpos, vėliau tose vietovėse buvo statomos didelės mokyklos. Tuo metu ypač sunki padėtis buvo Kybartuose, Gražiškiuose, Vištytyje.

J. Šačkus prisipažino, kad neretai, siekiant pagerinti situacijas ar „apeiti“ galiojančias tvarkas, tekdavo malonės prašyti ne tik tuometinio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko Edmundo Žemaitaičio, bet ir Ministrų tarybos atstovų. Ypač padėjo tuometinės Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoja kraštietė Leokadija Diržinskaitė.

Kelis sykius už nukrypimus nuo normų J. Šačkui buvo pareikštos pastabos.

„Statant Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą ir projektuojant sporto salę, gavome pasiūlymą ją prailginti, padaryti tris balkonus. Tokius, kokie dabar yra Pilviškiuose. Sutarėme su E. Žemaitaičiu, kad šis iš rajono biudžeto skirs reikiamų pinigų. Deja, projekto dokumentus pamatęs tuometinis ministro pavaduotojas Vaclovas Kiškis griežtai uždraudė savivaliauti ir liepė projektą grąžinti į pradinę padėtį, be balkonų. Po kelių dienų gavau papeikimą, netgi grėsė asmeninėmis lėšomis padengti perprojektavimo išlaidas. Laimei, to neprireikė“, – su šypsena senus nutikimus prisiminė J. Šačkus.



Pirmieji šalyje

Labiausiai situacija Vilkaviškyje pagerėjo pastačius II vidurinę mokyklą, dabartinę „Aušros“ gimnaziją.

Tuo metu miesto teritorija buvo paskirstyta zonomis, pagal kurias vaikai buvo nukreipti į Salomėjos Nėries arba II vidurines mokyklas. Naujoji ugdymo įstaiga tarp miestiečių greitai įgavo „ponų mokyklos“ pravardę.

„Galime pasigirti, kad pastačius pakankamai mokyklų mes pirmieji visoje šalyje perėjome prie vienos pamainos mokymo“, – džiaugėsi J. Šačkus.

Jo vadovavimo metais iš pradžių mieste, vėliau visame rajone, buvo pastatytas ir ne vienas darželis. Iki tol Vilkaviškyje veikė vos vienas darželis „Berželis“, kuriame tilpo 140 vaikučių. Į jį patekti buvo tarsi loterija.

Vadovaujant J. Šačkui rajone buvo įkurtos ir muzikos bei sporto mokyklos. Vos pradėjęs dirbti, jis stebėjosi, kad tuo metu dainų šventėse pagal kolektyvų skaičių ir jų pasiekimus lyderiavusiame Vilkaviškio rajone nebuvo muzikos mokyklos. Rajone tebuvo vos viena sporto salė – Pilviškiuose. Pašnekovui ir dabar labai apmaudu, kad rajono sporto mokykla iki šiol neturi nuosavos sporto salės, kurios statybos reikalai jau primena komediją.

„Mano tikslas buvo sudaryti geras sąlygas mokiniams ir mokytojams. Statėme ne tik mokyklas, bet ir mokytojų namus visur, kur buvo vidurinės mokyklos. Vilkaviškyje, Kybartuose bei Gražiškiuose pastatėme bendrabučius. Pagal tvarką tik pusė vaikų juose galėjo gyventi nemokamai. Tiesa, mes šiek tiek nusižengdavome įstatymams ir leisdavome maždaug 70 proc. vaikų už gyvenimą bendrabučiuose nemokėti“, – prisiminimais dalijosi J. Šačkus.



Domisi rajono švietimu

J. Šačkus Švietimo skyriaus vedėju dirbo iki 1991 m. Dar eidamas šias pareigas jis kurį laiką dirbo ir istorijos mokytoju Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje.

Palikęs pedagoginę veiklą jis dar gana ilgai dirbo draudimo srityje. Tiesa, nei tada, nei dabar visiškai atitrūkti nuo švietimo reikalų J. Šačkus nesugebėjo. Ir dabar jis lankosi įvairiose muzikos mokyklos peržiūrose, dalyvauja rajoniniuose renginiuose, dažnai bendrauja su buvusiais ir esamais kolegomis.

Jam skaudu matyti dabartines švietimo problemas. J. Šačkaus laikais rajone mokėsi maždaug 14 tūkst. vaikų, dirbo 1 tūkst. mokytojų. Šiandien mokinių skaičius – kone trigubai mažesnis.

„Mano laikais problemos buvo kitokios. Mes rūpinomės materialiniais dalykais, dabar svarbesni ugdymo klausimai, mažėjančių mokinių skaičiaus stabilizavimas. Manau, jog dabar vaikai turi per daug teisių, o mokytojai – pernelyg suvaržyti. Mes mokinį galėdavome palikti po pamokų, o tėvų iškvietimas į mokyklą buvo didžiulė drausminanti priemonė“, – kalbėjo J. Šačkus.

Pašnekovas metė akmenį ir į kai kurių dabartinių pedagogų daržą. Jis nepritaria tiems, kurie už papildomą mokymą iš vaikų ima pinigus. Anot jo, seniau tokių atvejų nebūdavo, o jei mokinys ko nors nesuprasdavo, mokytojas tai priimdavo kaip asmeninę atsakomybę ir dirbdavo papildomai.

Šiuo metu J. Šačkus laisvalaikį leidžia įvairiai. Pats ilgai žaidęs krepšinį, su komandos draugais nuolat tarp prizininkų įvairiose šalies bei rajono varžybose būdavęs vyriškis ir dabar neatitrūksta nuo šio sporto. Jis per televizorių iki išnaktų stebi įvairias krepšinio kovas, kartais apsilanko ir rajono krepšinio varžybose.

„Nemėgstu ilgai būti vienas namuose. Dažnai aplankau dukrą Utenoje, svečiuojuosi pas Gelgaudiškyje gyvenančią seserį ar Vilniuje esantį brolį, anūkus bei proanūkę. Vasarą daug laiko leidžiu sode“, – laisvalaikio pomėgius vardijo buvęs pedagogas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas