|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Kasdien eteryje Tomas Adomavičius praleidžia po 2–3 valandas.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Pomėgis megzti ryšius trumposiomis radijo bangomis yra labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Vilkaviškietis Tomas Adomavičius būtent ir yra vienas iš tų retų jaunuolių, kurie save vadina radijo mėgėjais.
Pasiūlė išmokti morzės abėcėlę
Dvidešimt trejų metų T. Adomavičius dar besimokydamas aštuntoje klasėje pradėjo lankyti elektronikos būrelį. Ne vienus metus įvairius prietaisus konstravęs vaikinas su radijo technika susidūrė visiškai atsitiktinai. Kartą, įnikusiam į elektronikos paslaptis, vilkaviškiečiui prireikė oscilografo – elektros signalo formos stebėjimo ir matavimo prietaiso. Taip jis susipažino su radijo mėgėju Vytautu Šneideriu, kuris Tomui ne tik paskolino norimą aparatą, bet ir pasiūlė mokytis Morzės abėcėlės.
„Morzės abėcėlę išmokau gal per tris mėnesius. Pamažu V. Šneideris ėmė mane mokyti, kaip užmegzti radijo ryšį, kitų radijo mėgėjų paslapčių. Pamenu, jog pirmą savo ryšį užmezgiau 2012 m. balandžio 1 d. Jis buvo atliktas su vokiečiu“, – pasakojo T. Adomavičius.
Kuo toliau, tuo labiau vaikinas ėmė domėtis radijo mėgėjų veikla. Jau tų pačių metų liepos 4 d. jis išlaikė egzaminus ir gavo savo šaukinį – LY2AJ. Būtent savo unikaliu šaukiniu kiekvienas radijo mėgėjas yra atpažįstamas eteryje. Jo pirmosios raidės ar skaičiai nurodo konkrečią šalį, kurios gyventojas yra kviečiantysis užmegzti ryšį. Lietuvą žyminčios raidės – LY.
Su visu pasauliu
Pagrindinė radijo mėgėjų veiklos esmė – prie antenos prijungta radijo stotele užmegzti kuo daugiau ryšių su tokiais pat trumpabangininkais iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Iš pradžių Tomas dažniausiai ryšius užmegzdavo tik su Europos šalimis, retais atvejais pavykdavo susisiekti su Amerikos ar Japonijos gyventojais. Tik vėliau, įsigijus šiek tiek geresnį aparatą ir anteną, „sumedžiotų“ šalių geografija išsiplėtė.
Užmezgus ryšį su kitos valstybės atstovais, šie siunčia specialias korteles, patvirtinančias, kad ryšys tikrai įvyko. Tokias korteles kitiems siunčia ir Tomas. Pats jų turi surinkęs gana nemažai.
Tarp egzotiškesnių šalių, su kuriomis T. Adomavičiui pavyko užmegzti kontaktus, yra Pietų Afrikos Respublika, Kenija bei Vakarų Malaizija. Eteryje paprastai bendraujama anglų kalba.
„Kartais vyksta realios ekspedicijos į tam tikras vietoves, dažnai net į negyvenamas salas. Ten nuvykę radijo mėgėjai kelias savaites užmezginėja ryšius su viso pasaulio atstovais. Žinodamas tai, visuomet stengiuosi užmegzti ryšį su ekspedicininkais, nes kitą kartą panaši galimybė gali pasitaikyti gal tik po dešimt metų“, – pasakojo Tomas.
Dažnai užmegzti ryšį su tolimiausiais pasaulio kampeliais reikia labai geros ir nepigios įrangos. Kol kas vilkaviškietis jos dar neturi, bet ir ta, kuri yra vaikino namuose – pakankamai pajėgi. Tomas kieme yra pasistatęs į visas kryptis sukinėjamą trumpų bangų diapazonui skirtą anteną, turi neblogą radijo stotelę. Jo ateities planuose – dar sudėtingesnė ir galingesnė technika.
Lietuviai radijo mėgėjų sporte turi neblogų pasiekimų, ne vienas iš jų yra tapęs pasaulio čempionu.
Tikslas – varžybos
Vilkaviškietis pasakojo, kad radijo mėgėjų veikla – įvairi. Vieni stengiasi užmegzti kuo daugiau ryšių su įvairiomis pasaulio šalimis, kiti turi tikslą pabendrauti eteryje su panašių pomėgių asmenimis, treti dalyvauja varžybose. Būtent pastaroji veikla T. Adomavičių labiausiai ir žavi. Jis jau turi neblogų pasiekimų. Praėjusiais metais vaikinas Europos trumpųjų bangų radijo ryšių čempionate (kategorijoje siųstuvo galia iki 100 W telegrafu) užėmė trečią vietą. 2015 m. toje pačioje kategorijoje jis tapo Lietuvos čempionu.
„Gal kitiems tai didelio įspūdžio ir nedaro, bet man, kaip jaunam, neseniai pradėjusiam tuo užsiiminėti, tai tikrai reikšmingi laimėjimai. Apskritai, varžybose stengiuosi dalyvauti kuo dažniau. Jos vyksta kone kiekvieną savaitgalį. Pagrindinis jų tikslas dažniausiai būna per tam tikrą laiką užmegzti ryšius su kuo daugiau šalių arba su kuo tolimesnėmis valstybėmis“, – pasakojo pašnekovas.
Jis tvirtino, jog varžomasi telegrafo (bendraujant Morzės abėcėle) arba SSB (kalbantis mikrofonu) kategorijose. Užmezgus ryšį su kitais radijo mėgėjais, būtina perduoti tam tikrą informaciją.
Dažniausiai varžybose vilkaviškietis dalyvauja būdamas namuose, tačiau kartais jis vyksta į kituose šalies miestuose esančias galingesnes radijo stotis ir kartu su komandos nariais iš visos Lietuvos dirba jose. Anot Tomo, lietuviai radijo mėgėjų sporte turi neblogų pasiekimų, ne vienas iš jų yra tapęs pasaulio čempionu.
Trūksta jaunimo ir moterų
Tomas priklauso Vilkaviškio radijo mėgėjų klubui „Varpas“. Tiesa, jo veikla nėra tokia aktyvi, kokia buvo prieš kelis metus. Anot pašnekovo, Vilkaviškyje yra 4–5 aktyvesni radijo mėgėjai. Jaunimą sudominti šiuo pomėgiu šiais laikais yra sudėtinga.
„Seniau mokyklose veikė radijo mėgėjų būreliai, dabar to nėra. Prieš tris dešimtmečius Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje radijo mėgėjų būreliui vadovavęs V. Šneideris domėjosi galimybe tokį būrelį įsteigti ir Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, tačiau, pasirodo, jog dabar tam reikia turėti pedagogo kvalifikaciją. O pedagogų, galinčių ruošti radijo ryšininkus, nėra. Aš pats taip pat mielai jaunimui aprodyčiau savo radijo stotį, anteną, pamokyčiau dirbti telegrafu, kitų subtilybių“, – tvirtino T. Adomavičius
Tomas teigė, kad radijo mėgėjų amžiaus vidurkis yra 50–60 metų. Jaunų radijo entuziastų šalyje yra gal tik dešimt. Bendraujant radijo eteryje skirtingų kartų atstovams dėl šios priežasties sunkoka rasti bendrų temų.
„Seniau bendravimas radijo pagalba, ypač su užsieniečiais, būdavo vos ne vienintelė galima priemonė. Dabar viskas daug paprasčiau. Kai kas sako, jog yra telefonai, internetas, tad kam dar tas radijo ryšys? Taip, kol nebuvo interneto, mėgėjiškas radijo ryšys buvo patrauklesnis, tačiau radijas daugeliui dabar išlikęs kaip pomėgis. Internetas šiais laikais netgi tarnauja radijo ryšiui. Pavyzdžiui, per varžybas, kai ryšių tempas didelis, nereikia kaip seniau visko registruoti popieriuje. Dabar tai daroma kompiuteriu. Svarbu su klaviatūra spėti registruoti girdimus signalus, o viską apdoroja specialios programos“, – pasakojo T. Adomavičius.
Vaikinas sakė, kad tarp radijo mėgėjų yra labai mažai moterų. Dėl šios priežasties, su jomis eteryje elgiamasi itin pagarbiai. Dažnai bendraujant su moterimis tarptautiniame ryšių tinkle perduodamas skaičius 88, kuris reiškia sąvoką „Myliu, bučiuoju“.
Kone kasdien po 2–3 val. prie radijo aparato praleidžiantis vilkaviškietis turi ir kitų pomėgių. Kartu su Vilkaviškio keliautojų klubo „Aista“ nariais jis mėgsta žiemą slidinėti, o vasarą plaukti baidarėmis. Vis dėlto pomėgiui megzti ryšius trumposiomis radijo bangomis niekas negali prilygti. Tomas juokavo, kad šia „liga“ jis susirgo visam gyvenimui.
Pomėgis megzti ryšius trumposiomis radijo bangomis yra labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Vilkaviškietis Tomas Adomavičius būtent ir yra vienas iš tų retų jaunuolių, kurie save vadina radijo mėgėjais. |
Dvidešimt trejų metų T. Adomavičius dar besimokydamas aštuntoje klasėje pradėjo lankyti elektronikos būrelį. Ne vienus metus įvairius prietaisus konstravęs vaikinas su radijo technika susidūrė visiškai atsitiktinai. Kartą, įnikusiam į elektronikos paslaptis, vilkaviškiečiui prireikė oscilografo – elektros signalo formos stebėjimo ir matavimo prietaiso. Taip jis susipažino su radijo mėgėju Vytautu Šneideriu, kuris Tomui ne tik paskolino norimą aparatą, bet ir pasiūlė mokytis Morzės abėcėlės.
„Morzės abėcėlę išmokau gal per tris mėnesius. Pamažu V. Šneideris ėmė mane mokyti, kaip užmegzti radijo ryšį, kitų radijo mėgėjų paslapčių. Pamenu, jog pirmą savo ryšį užmezgiau 2012 m. balandžio 1 d. Jis buvo atliktas su vokiečiu“, – pasakojo T. Adomavičius.
Kuo toliau, tuo labiau vaikinas ėmė domėtis radijo mėgėjų veikla. Jau tų pačių metų liepos 4 d. jis išlaikė egzaminus ir gavo savo šaukinį – LY2AJ. Būtent savo unikaliu šaukiniu kiekvienas radijo mėgėjas yra atpažįstamas eteryje. Jo pirmosios raidės ar skaičiai nurodo konkrečią šalį, kurios gyventojas yra kviečiantysis užmegzti ryšį. Lietuvą žyminčios raidės – LY.
Pagrindinė radijo mėgėjų veiklos esmė – prie antenos prijungta radijo stotele užmegzti kuo daugiau ryšių su tokiais pat trumpabangininkais iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Iš pradžių Tomas dažniausiai ryšius užmegzdavo tik su Europos šalimis, retais atvejais pavykdavo susisiekti su Amerikos ar Japonijos gyventojais. Tik vėliau, įsigijus šiek tiek geresnį aparatą ir anteną, „sumedžiotų“ šalių geografija išsiplėtė.
Užmezgus ryšį su kitos valstybės atstovais, šie siunčia specialias korteles, patvirtinančias, kad ryšys tikrai įvyko. Tokias korteles kitiems siunčia ir Tomas. Pats jų turi surinkęs gana nemažai.
Tarp egzotiškesnių šalių, su kuriomis T. Adomavičiui pavyko užmegzti kontaktus, yra Pietų Afrikos Respublika, Kenija bei Vakarų Malaizija. Eteryje paprastai bendraujama anglų kalba.
„Kartais vyksta realios ekspedicijos į tam tikras vietoves, dažnai net į negyvenamas salas. Ten nuvykę radijo mėgėjai kelias savaites užmezginėja ryšius su viso pasaulio atstovais. Žinodamas tai, visuomet stengiuosi užmegzti ryšį su ekspedicininkais, nes kitą kartą panaši galimybė gali pasitaikyti gal tik po dešimt metų“, – pasakojo Tomas.
Dažnai užmegzti ryšį su tolimiausiais pasaulio kampeliais reikia labai geros ir nepigios įrangos. Kol kas vilkaviškietis jos dar neturi, bet ir ta, kuri yra vaikino namuose – pakankamai pajėgi. Tomas kieme yra pasistatęs į visas kryptis sukinėjamą trumpų bangų diapazonui skirtą anteną, turi neblogą radijo stotelę. Jo ateities planuose – dar sudėtingesnė ir galingesnė technika.
Lietuviai radijo mėgėjų sporte turi neblogų pasiekimų, ne vienas iš jų yra tapęs pasaulio čempionu.
Vilkaviškietis pasakojo, kad radijo mėgėjų veikla – įvairi. Vieni stengiasi užmegzti kuo daugiau ryšių su įvairiomis pasaulio šalimis, kiti turi tikslą pabendrauti eteryje su panašių pomėgių asmenimis, treti dalyvauja varžybose. Būtent pastaroji veikla T. Adomavičių labiausiai ir žavi. Jis jau turi neblogų pasiekimų. Praėjusiais metais vaikinas Europos trumpųjų bangų radijo ryšių čempionate (kategorijoje siųstuvo galia iki 100 W telegrafu) užėmė trečią vietą. 2015 m. toje pačioje kategorijoje jis tapo Lietuvos čempionu.
„Gal kitiems tai didelio įspūdžio ir nedaro, bet man, kaip jaunam, neseniai pradėjusiam tuo užsiiminėti, tai tikrai reikšmingi laimėjimai. Apskritai, varžybose stengiuosi dalyvauti kuo dažniau. Jos vyksta kone kiekvieną savaitgalį. Pagrindinis jų tikslas dažniausiai būna per tam tikrą laiką užmegzti ryšius su kuo daugiau šalių arba su kuo tolimesnėmis valstybėmis“, – pasakojo pašnekovas.
Jis tvirtino, jog varžomasi telegrafo (bendraujant Morzės abėcėle) arba SSB (kalbantis mikrofonu) kategorijose. Užmezgus ryšį su kitais radijo mėgėjais, būtina perduoti tam tikrą informaciją.
Dažniausiai varžybose vilkaviškietis dalyvauja būdamas namuose, tačiau kartais jis vyksta į kituose šalies miestuose esančias galingesnes radijo stotis ir kartu su komandos nariais iš visos Lietuvos dirba jose. Anot Tomo, lietuviai radijo mėgėjų sporte turi neblogų pasiekimų, ne vienas iš jų yra tapęs pasaulio čempionu.
Tomas priklauso Vilkaviškio radijo mėgėjų klubui „Varpas“. Tiesa, jo veikla nėra tokia aktyvi, kokia buvo prieš kelis metus. Anot pašnekovo, Vilkaviškyje yra 4–5 aktyvesni radijo mėgėjai. Jaunimą sudominti šiuo pomėgiu šiais laikais yra sudėtinga.
„Seniau mokyklose veikė radijo mėgėjų būreliai, dabar to nėra. Prieš tris dešimtmečius Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje radijo mėgėjų būreliui vadovavęs V. Šneideris domėjosi galimybe tokį būrelį įsteigti ir Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, tačiau, pasirodo, jog dabar tam reikia turėti pedagogo kvalifikaciją. O pedagogų, galinčių ruošti radijo ryšininkus, nėra. Aš pats taip pat mielai jaunimui aprodyčiau savo radijo stotį, anteną, pamokyčiau dirbti telegrafu, kitų subtilybių“, – tvirtino T. Adomavičius
Tomas teigė, kad radijo mėgėjų amžiaus vidurkis yra 50–60 metų. Jaunų radijo entuziastų šalyje yra gal tik dešimt. Bendraujant radijo eteryje skirtingų kartų atstovams dėl šios priežasties sunkoka rasti bendrų temų.
„Seniau bendravimas radijo pagalba, ypač su užsieniečiais, būdavo vos ne vienintelė galima priemonė. Dabar viskas daug paprasčiau. Kai kas sako, jog yra telefonai, internetas, tad kam dar tas radijo ryšys? Taip, kol nebuvo interneto, mėgėjiškas radijo ryšys buvo patrauklesnis, tačiau radijas daugeliui dabar išlikęs kaip pomėgis. Internetas šiais laikais netgi tarnauja radijo ryšiui. Pavyzdžiui, per varžybas, kai ryšių tempas didelis, nereikia kaip seniau visko registruoti popieriuje. Dabar tai daroma kompiuteriu. Svarbu su klaviatūra spėti registruoti girdimus signalus, o viską apdoroja specialios programos“, – pasakojo T. Adomavičius.
Vaikinas sakė, kad tarp radijo mėgėjų yra labai mažai moterų. Dėl šios priežasties, su jomis eteryje elgiamasi itin pagarbiai. Dažnai bendraujant su moterimis tarptautiniame ryšių tinkle perduodamas skaičius 88, kuris reiškia sąvoką „Myliu, bučiuoju“.
Kone kasdien po 2–3 val. prie radijo aparato praleidžiantis vilkaviškietis turi ir kitų pomėgių. Kartu su Vilkaviškio keliautojų klubo „Aista“ nariais jis mėgsta žiemą slidinėti, o vasarą plaukti baidarėmis. Vis dėlto pomėgiui megzti ryšius trumposiomis radijo bangomis niekas negali prilygti. Tomas juokavo, kad šia „liga“ jis susirgo visam gyvenimui.
Publikuota: 2017-02-24 15:09:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|