|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-09-20 17:01
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškio rajono 2-ojo biuro notarė Stasė Ūsaitė sutiko, jog ir prie jos, ir prie kolegės, 1-ojo biuro notarės Ritos Vyzienės durų dažnai susidaro klientų eilės. Vasaros metu jos buvo dar pailgėjusios, kai kuri iš dviejų notarių atostogavo. S.Ūsaitė sakė suprantanti žmonių nepasitenkinimą, kai, susiruošę tą pačią dieną susitvarkyti visus dokumentus, klientai staiga sužino, jog pas notarą greitai nepateks. Vasarą notarų darbo krūvis laikinai padidėja ne tik dėl atostogų, bet ir dėl brandos atestatų kopijų tvirtinimo, parašų paliudijimo sutikimuose vaikui išvykti į užsienį. – Ne patys notarai, o valstybė reguliuoja notarų skaičių, darbo tvarką ir įkainius, – aiškino S.Ūsaitė. – Notarai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems pavesta atlikti valstybės funkcijas. Mūsų rajono savivaldybėje turėtų dirbti 3 notarai, bet dirba tik 2. Į trečiąją vietą, kuri numatyta Kybartuose, tiesiog neatsiranda norinčių. Tai viena iš priežasčių, dėl ko dviejuose dirbančiuose notarų biuruose susidaro eilės. Šalyje šiuo metu nustatytas maksimalus notarų skaičius – 280, tačiau realiai jų dirba 241. Anot notarės, kiekvienas biuras pats nustato žmonių priėmimo ir aptarnavimo tvarką. Vilkaviškio notarų biuruose nustatyta tvarka, kai klientai užrašomi iš anksto. Todėl natūralu, kad žmogus ne visada priimamas tą pačią dieną, kai kreipiasi, jei nebuvo užsirašęs iš anksto. Po skandalo spaudoje teisingumo ministras Petras Baguška drauge su Notarų rūmų vadovybe ėmėsi spręsti notarų darbo problemas, padaryta kai kurių pakeitimų. Bus nustatyti konkretūs ir aiškūs terminai, per kuriuos notarai turi suteikti savo paslaugas klientams. Nesilaikant terminų, žmonės galės kreiptis į notarų veiklą prižiūrinčias institucijas. Rengiant Notarų įstatymo pakeitimo projektą, siekiama kandidatams į notarus ir notarų padėjėjams suteikti teisę savarankiškai atlikti nesudėtingus notarinius veiksmus. Taip bus taupomas kliento laikas, o notaras galės daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems notariniams veiksmams atlikti. Jau dabar, sudarant sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, galima kreiptis tiesiai į notarus ir gauti pažymas iš Registrų centro apie nekilnojamąjį turtą. Taip sutaupomas laikas, nes negaištama Registrų centro padaliniuose. Notarų rūmai pritarė siūlymams pailginti gyventojų priėmimo pas notarą laiką taip, kad per vieną savaitę tam būtų skiriama ne mažiau kaip 40 valandų (šiuo metu – 30 valandų). Taip pat bus dedamos pastangos, kad notarų biurai dirbtų ir šeštadieniais, žmonėms patogiu metu. Atkreiptas dėmesys ir į klientų nepasitenkinimą, kai, norint tvarkytis paveldėjimo dokumentus, reikia kreiptis tik į tai teritorijai priskirtą notarą. Tad pritarta siūlymui leisti klientams patiems pasirinkti, pas kurį tos pačios savivaldybės notarą jie norėtų tvarkytis paveldėjimo reikalus. Taip pat teisingumo ministras kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad pačios aukštosios mokyklos patvirtintų dokumentų nuorašus ir nesiuntinėtų tūkstančių jaunų žmonių pas notarus. Pasak S.Ūsaitės, notarų darbas yra griežtai reglamentuotas galiojančių įstatymų, tad ir savo paslaugų įkainių notarai patys nenustato. Šiuo metu, taikydami įkainius, notarai vadovaujasi 1996 metais išleistu teisingumo ministro įsakymu. Taigi įkainiai nesikeičia jau 10 metų, nors dauguma prekių ir paslaugų per šį laiką gerokai pabrango. Ministerija ketina peržiūrėti dalį notarų paslaugų įkainių. – Daugiausia priekaištų sulaukiame dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimo kainų, – sakė notarė S.Ūsaitė. – Šis įkainis skaičiuojamas nuo turto pardavimo kainos. Didėjant nekilnojamojo turto kainoms, kartu augo ir sandorio sudarymo kaina. Tačiau tokie sandoriai sudaro tik nedidelę dalį notarinių veiksmų. Apie 80 proc. notarų aptarnaujamų žmonių kreipiasi dėl socialinio pobūdžio notarinių veiksmų, įkainotų nuo kelių iki keliasdešimties litų. Anot S.Ūsaitės, norint pradėti rimtas diskusijas, kokie turi būti nauji įkainiai, reikia atlikti kompleksinį tyrimą – išanalizuoti dabartinių įkainių pagrįstumą, atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją, žmonių pajamas, taip pat įvertinti, ar šie įkainiai atitinka notarų darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo metu notarų paslaugų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių iš Europos Sąjungos valstybių. Latvijoje, kur įkainiai šiemet buvo peržiūrėti, rezultatai buvo ne klientų naudai – dauguma įkainių padidėjo. Įkainiai turi ne tik patenkinti visuomenės norus, bet ir užtikrinti notarų nepriklausomybę bei savarankiškumą, kad jie galėtų sąžiningai vykdyti valstybės pavestas funkcijas. Notarė S.Ūsaitė sakė pritarianti Teisingumo ministerijos iniciatyvai reformuoti jų darbą ir tikisi, kad nuo to klientų aptarnavimas tik pagerės. Ir tai pajus kiekvienas, užsukęs pas notarą. Publikuota: 2006-09-20 17:01:10 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|