„Santaka“ / Notarų darbo reformos sutaupys klientų laiko

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-20 17:01

Dalinkitės:  


Notarų darbo reformos sutaupys klientų laiko

Eglė KVIESULAITIENĖ


Aukščiausias teisingumo institucijas sukrėtė skandalas, kai viešai buvo paskelbta apie didžiuosiuose miestuose dirbančių notarų savivalę. Buvo teigiama, kad notarai diskriminuoja smulkiomis paslaugomis besinaudojančius piliečius, o turtingi klientai, sudarinėjantys stambius sandorius, priimami be eilės. Vilkaviškiečiams prie notarų durų taip pat tenka laukti nemažose eilėse, o dažniausiai priėmimui reikia užsirašyti.



Užrašomi iš anksto

Vilkaviškio rajono 2-ojo biuro notarė Stasė Ūsaitė sutiko, jog ir prie jos, ir prie kolegės, 1-ojo biuro notarės Ritos Vyzienės durų dažnai susidaro klientų eilės. Vasaros metu jos buvo dar pailgėjusios, kai kuri iš dviejų notarių atostogavo. S.Ūsaitė sakė suprantanti žmonių nepasitenkinimą, kai, susiruošę tą pačią dieną susitvarkyti visus dokumentus, klientai staiga sužino, jog pas notarą greitai nepateks.

Vasarą notarų darbo krūvis laikinai padidėja ne tik dėl atostogų, bet ir dėl brandos atestatų kopijų tvirtinimo, parašų paliudijimo sutikimuose vaikui išvykti į užsienį.

– Ne patys notarai, o valstybė reguliuoja notarų skaičių, darbo tvarką ir įkainius, – aiškino S.Ūsaitė. – Notarai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems pavesta atlikti valstybės funkcijas. Mūsų rajono savivaldybėje turėtų dirbti 3 notarai, bet dirba tik 2. Į trečiąją vietą, kuri numatyta Kybartuose, tiesiog neatsiranda norinčių. Tai viena iš priežasčių, dėl ko dviejuose dirbančiuose notarų biuruose susidaro eilės. Šalyje šiuo metu nustatytas maksimalus notarų skaičius – 280, tačiau realiai jų dirba 241.


Anot notarės, kiekvienas biuras pats nustato žmonių priėmimo ir aptarnavimo tvarką. Vilkaviškio notarų biuruose nustatyta tvarka, kai klientai užrašomi iš anksto. Todėl natūralu, kad žmogus ne visada priimamas tą pačią dieną, kai kreipiasi, jei nebuvo užsirašęs iš anksto.



Padaryta pakeitimų

Po skandalo spaudoje teisingumo ministras Petras Baguška drauge su Notarų rūmų vadovybe ėmėsi spręsti notarų darbo problemas, padaryta kai kurių pakeitimų. Bus nustatyti konkretūs ir aiškūs terminai, per kuriuos notarai turi suteikti savo paslaugas klientams. Nesilaikant terminų, žmonės galės kreiptis į notarų veiklą prižiūrinčias institucijas.

Rengiant Notarų įstatymo pakeitimo projektą, siekiama kandidatams į notarus ir notarų padėjėjams suteikti teisę savarankiškai atlikti nesudėtingus notarinius veiksmus. Taip bus taupomas kliento laikas, o notaras galės daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems notariniams veiksmams atlikti.

Jau dabar, sudarant sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, galima kreiptis tiesiai į notarus ir gauti pažymas iš Registrų centro apie nekilnojamąjį turtą. Taip sutaupomas laikas, nes negaištama Registrų centro padaliniuose. Notarų rūmai pritarė siūlymams pailginti gyventojų priėmimo pas notarą laiką taip, kad per vieną savaitę tam būtų skiriama ne mažiau kaip 40 valandų (šiuo metu – 30 valandų). Taip pat bus dedamos pastangos, kad notarų biurai dirbtų ir šeštadieniais, žmonėms patogiu metu.


Atkreiptas dėmesys ir į klientų nepasitenkinimą, kai, norint tvarkytis paveldėjimo dokumentus, reikia kreiptis tik į tai teritorijai priskirtą notarą. Tad pritarta siūlymui leisti klientams patiems pasirinkti, pas kurį tos pačios savivaldybės notarą jie norėtų tvarkytis paveldėjimo reikalus. Taip pat teisingumo ministras kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad pačios aukštosios mokyklos patvirtintų dokumentų nuorašus ir nesiuntinėtų tūkstančių jaunų žmonių pas notarus.



Priekaištai dėl kainų

Pasak S.Ūsaitės, notarų darbas yra griežtai reglamentuotas galiojančių įstatymų, tad ir savo paslaugų įkainių notarai patys nenustato. Šiuo metu, taikydami įkainius, notarai vadovaujasi 1996 metais išleistu teisingumo ministro įsakymu. Taigi įkainiai nesikeičia jau 10 metų, nors dauguma prekių ir paslaugų per šį laiką gerokai pabrango. Ministerija ketina peržiūrėti dalį notarų paslaugų įkainių.

– Daugiausia priekaištų sulaukiame dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimo kainų, – sakė notarė S.Ūsaitė. – Šis įkainis skaičiuojamas nuo turto pardavimo kainos. Didėjant nekilnojamojo turto kainoms, kartu augo ir sandorio sudarymo kaina.


Tačiau tokie sandoriai sudaro tik nedidelę dalį notarinių veiksmų. Apie 80 proc. notarų aptarnaujamų žmonių kreipiasi dėl socialinio pobūdžio notarinių veiksmų, įkainotų nuo kelių iki keliasdešimties litų.



Reformai pritaria

Anot S.Ūsaitės, norint pradėti rimtas diskusijas, kokie turi būti nauji įkainiai, reikia atlikti kompleksinį tyrimą – išanalizuoti dabartinių įkainių pagrįstumą, atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją, žmonių pajamas, taip pat įvertinti, ar šie įkainiai atitinka notarų darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo metu notarų paslaugų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių iš Europos Sąjungos valstybių. Latvijoje, kur įkainiai šiemet buvo peržiūrėti, rezultatai buvo ne klientų naudai – dauguma įkainių padidėjo.

Įkainiai turi ne tik patenkinti visuomenės norus, bet ir užtikrinti notarų nepriklausomybę bei savarankiškumą, kad jie galėtų sąžiningai vykdyti valstybės pavestas funkcijas.

Notarė S.Ūsaitė sakė pritarianti Teisingumo ministerijos iniciatyvai reformuoti jų darbą ir tikisi, kad nuo to klientų aptarnavimas tik pagerės. Ir tai pajus kiekvienas, užsukęs pas notarą.



Publikuota: 2006-09-20 17:01:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai