„Santaka“ / Žinias apie Seimo darbus rengia mūsų kraštietis / Valstybė buvo, yra ir bus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus

Dalinkitės:  


Darbas Seime, Spaudos biure, vyriausiajam specialistui Rimui Rudaičiui įdomus dėl veiklos įvairovės ir galimybių įgyti vis naujos patirties.

Olgos POSAŠKOVOS nuotr.


Žinias apie Seimo darbus rengia mūsų kraštietis

Renata VITKAUSKIENĖ

Dažną pranešimą apie Lietuvos parlamente svarstomus teisės aktus paskelbia Rimas RUDAITIS, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausiasis specialistas. Sūdavos kaime augęs ir mokęsis, paskui lituanisto kelią pasirinkęs vyras šiandien siekia, kad visuomenė operatyviai gautų teisingų žinių apie įstatymų leidybos naujienas.

– Kiek laiko dirbate Seimo kanceliarijoje, kokias pareigas teko eiti?

– Seimo kanceliarijoje pradėjau dirbti 2006 m. Dirbdamas tęsiau lietuvių filologijos (kalbotyros) magistrantūros studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Studijuodamas net nepagalvojau, kokia svarbia mano gyvenimo dalimi taps politika, komunikacija ir viešieji ryšiai. Pasiūlymas dirbti įstatymus priimančioje institucijoje ir gąsdino, ir labai traukė. Nusprendžiau išbandyti savo jėgas visiškai naujoje srityje ir priėmiau pasiūlymą dirbti Ryšių su visuomene skyriaus vyresniuoju specialistu. Vėliau buvau perkeltas į Spaudos biuro vyriausiojo specialisto pareigas.

– Ką konkrečiai darote eidamas šias pareigas?

– Pagrindinis uždavinys – informuoti visuomenę ir žiniasklaidą apie Seimo veiklą. Rengiu pranešimus žiniasklaidai apie Seime svarstomus ir priimamus teisės aktus, kitus su parlamento veikla susijusius įvykius, konsultuoju, bendrauju su žiniasklaidos atstovais ir piliečiais, redaguoju įvairius leidinius, vedu ekskursijas, prisidedu prie renginių Seime organizavimo. Tarp paskutinių naujausių paskirtų darbų – Seimo „Facebook“ paskyros priežiūra. Toks įvairus darbo pobūdis labiausiai ir džiugina, nes galiu įgyti vis naujos patirties.

– Pranešimų apie Seime svarstomus, priimamus teisės aktus rengimas – labai atsakingas darbas. Kokie jo etapai?

– Pirmiausia, siekiant teikti kokybišką informaciją iš Seimo posėdžių, privalu gerai išmanyti pagrindinį valstybės dokumentą – Konstituciją, Seimo statutą, t. y. teisės aktų projektų svarstymo parlamente tvarką. Pranešimai žiniasklaidai paprastai rengiami ir skelbiami, kai Seimas imasi svarstyti pristatytas iniciatyvas, kai baigiamos svarstymo procedūros ir kai priimamas galutinis sprendimas.

Kiekvienam posėdžiui rengiuosi iš anksto. Susipažįstu su į posėdžio dienos darbotvarkę įtrauktais įstatymų projektais, analizuoju, kas juose keičiama ir kodėl, kokios keitimo pasekmės laukia. Toliau seka kitų dokumentų – Seimo komitetų išvadų, parlamentarų pasiūlymų ir kt. – analizė. Nuo įstatymo projekto pristatymo iki galutinio balsavimo Seimo posėdyje dokumentas gali labai pasikeisti, tad visuomet būtina sekti galimus pokyčius ir operatyviai skelbti teisingą žinią. Teisės aktų kalba nėra lengva, o pranešimus turiu parašyti paprasčiau ir aiškiau.

– Kas labiausiai domina į Seimą atvykstančius skirtingo amžiaus ekskursantus?

– Pernai Seimas sulaukė per 500 ekskursijų grupių, beveik 14 tūkst. svečių – nuo pačių mažiausiųjų (darželinukų) iki garbaus amžiaus lankytojų – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių.

Vaikams labiau norisi sutikti atpažįstamus Seimo narius, aplankyti posėdžių sales, suaugusiesiems rūpi, kaip Seimas dirba, kokius įstatymus priima, žmonės domisi parlamentarizmo istorija. Ekskursijos yra nemokamos ir turiningos, į jas tikrai nesudėtinga užsiregistruoti. Seimas – viena iš atviriausių valstybės institucijų, kurioje suteikiama galimybė iš arčiau stebėti politinį gyvenimą.

– Kokie procesai vyksta Spaudos biure, kai darbą pradeda naujai išrinktas Seimas?

– Prasidedant naujai Seimo kadencijai visa parlamento kanceliarija nuo pirmojo posėdžio būna pasirengusi padėti dirbti tautos išrinktiesiems. Jiems parengiama speciali atmintinė, organizuojami mokymai, kuriuose kiekvienas padalinys pristato savo veiklą ir vykdomas funkcijas.

Spaudos biuras, pradėjus dirbti naujos kadencijos Seimui, tęsia savo funkcijas ir uždavinius – redaguoja ir skelbia žiniasklaidai Seimo narių informaciją, organizuoja spaudos konferencijas ir kt. Kadencijos pradžioje tiesiog daugiau ir dažniau patariame bei konsultuojame.

– Kokios patirties, įspūdžių sukaupėte dirbdamas Seimo kanceliarijoje?

– Darbas Seimo kanceliarijoje man padėjo įgyti visiškai naujos viešųjų ryšių patirties, iš arčiau stebėti vykstančius politikos procesus. Ilgametė patirtis taip pat padėjo ugdyti kritinį mąstymą, kurio šiandien ypač prireikia skaitant ir vertinant įvairias žinias ar naujienas.

Naudodamasis proga norėčiau kraštiečius pakviesti būti politiškai aktyvesnius, nenumoti ranka, tarsi nuo mūsų niekas nepriklausytų. Visuomet dalyvaukite rinkimuose ir neleiskite kitiems nuspręsti už jus.

– Ar Jūsų darbe yra galimybė iš arčiau pažinti parlamentarus?

– Su Seimo nariais susiduriu kasdien, dažnai tenka bendrauti ir bendradarbiauti, tačiau su jais sieja tik darbiniai santykiai. Darbo pobūdis reikalauja būti nešališku ir užtikrinti vienodą funkcijų vykdymą tiek visiems Seimo nariams, tiek visoms politinėms grupėms.

Žinoma, yra Seimo narių, kurie mums susitikus ne tik pasisveikina, bet ir pasiteirauja, kaip sekasi, aptariame nutikusį svarbų įvykį ir pan.

– Daugiausia dirbate su dokumentais, o jų stilius, kaip žinia, – gana „sausas“. Jei kyla noras pasidžiaugti gimtosios kalbos grožiu, kur jo ieškote?

– Tenka daug dirbti su administracinio stiliaus tekstais – juos skaityti, analizuoti, rengti oficialius raštus. Didesnės atgaivos suteikia žiniasklaidai ruošiami pranešimai, turintys publicistinio stiliaus bruožų. Dar daugiau laisvės turiu kurdamas žinutes Seimo „Facebook“ paskyrai. Bet, žinoma, visa viešai skelbiama informacija yra oficiali ir jai galioja bendrosios kalbos kultūros taisyklės. Lietuvių kalbos grožiu dažniausiai mėgaujuosi laisvalaikiu, skaitydamas grožinės literatūros knygas.

– Kai kurios žiniasklaidos priemonės publikuoja tokius tekstus, kad akis badyte bado autorių mažaraštiškumas. Kaip Jūs, skaitytojas ir kalbos specialistas, vertinate šitą leidėjų pasirinkimą?

– Šiandien labai dažnai iš žiniasklaidos atstovų pirmiausia reikalaujama labai operatyvaus darbo, o tik po to gerų idėjų, kūrybiškumo, originalumo. Natūralu ir suprantama, kad tokiu atveju jie kartais nebespėja net perskaityti ką tik sukurto straipsnio. Belieka tik apgailestauti, jog žiniasklaidos priemonių vadovai, nors ir siekia žinomumo bei populiarumo, neskiria pakankamai dėmesio arba apskritai ignoruoja šią problemą. Žurnalistas nėra profesionalus kalbos redaktorius, nors, žinoma, jis gali turėti tokių gebėjimų. Skelbiamus straipsnius ir kitą informaciją turėtų redaguoti šios srities specialistas. Mano įsitikinimu, tekstų kalbos kokybė yra svarbi žiniasklaidos priemonių įvaizdžio dalis.

– Kaip manote, kiek lietuvių kalba gali keistis, kad neprarastų savitumo?

– Lietuvių kalba yra gyva ir ji turi keistis kartu su gyvenimu. Labai dažnai piktinamasi naujais kalbininkų pasiūlymais, nustatytomis pernelyg sudėtingomis kalbos vartojimo taisyklėmis, tačiau jos būtinos, kad neįsivyrautų chaosas.

Pasaulyje nuolat išrandama naujų dalykų ir puiku, kai kalboje prigyja pasiūlyti lietuviški naujadarai (pvz.: asmenukė, dūzgės, delninukė, grojaraštis), bet kartais turime įsileisti ir tarptautinius žodžius, nes tiesiog neturime tikslesnio atitikmens (pvz.: šnicelis, bintas, parkomatas).

Senoje lietuvių kalboje esame išsaugoję itin archajiškų ypatybių, todėl norėdami ir toliau didžiuotis savo kalba, turime ją saugoti bei puoselėti. Taisyklės būtinos. Kaip kitaip galėtume mokyti vaikus lietuvių kalbos mokyklose? Beje, per paskutinį dešimtmetį kalboje įtvirtinta daug naujovių: nustatyta daugiau pasirenkamosios skyrybos atvejų, leista vartoti kalboje prigijusius žodžius, kurie anksčiau buvo vertinti kaip neteiktini ar vengtini. Pavyzdžiui, tik prieš ketverius metus bendrinėje kalboje leista vartoti žodį anūkas.

– Užaugote mišrioje šeimoje, lietuvių kalba nėra Jūsų mamos gimtoji kalba. Kas lėmė, kad pasirinkote lietuvių filologijos studijas?

– Kiek prisimenu save nuo vaikystės, mama su manimi ir mano broliais kalbėjo jau tik lietuviškai. Atvykusi gyventi į tokį visiškai lietuvišką kraštą kaip Vilkaviškio rajonas, ji labai greitai išmoko lietuvių kalbos.

Didžiausios įtakos mano pasirinkimui turėjo mokykla. Labiau mėgau humanitarinius dalykus, man sekėsi mokytis lietuvių kalbos. Už tai turėčiau padėkoti pradinių klasių mokytojai Laimutei Melninkienei, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai bei klasės auklėtojai Irenai Aranauskaitei. Baigęs Sūdavos vidurinę mokyklą būtent lietuvių kalbos buvau išmokęs geriausiai.



Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas