Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

---

Lukas Jankūnas jau susikrovė kuprinę kitai išvykai į Sibirą.

Penktadienio vakarą Alvite lankėsi ir savo įspūdžiais apie tolimąją Igarką dalijosi Lukas Jankūnas. Ten jis lankėsi kaip „Misija Sibiras 2016“ dalyvis.

Savo pasakojimą jis pradėjo nuo to, kad labai dažnai girdi , jog dabartinis jaunimas yra visai kitoks: jie neturi jokių vertybių, jiems rūpi tik užsidirbti pinigų, išvažiuoti į užsienį. Jis sako: “ ne, mums rūpi būti pilietiškiems, mums rūpi Baltijos kelias, Sąjūdis. Tik gal mes tai išreiškiame kiek kitaip. Ir galbūt vienas to įrodymų yra ši misija, kurios skaičiai tikrai dideli. Per 12 m. buvo surengta 15 ekspedicijų į Sibirą, ten sutvarkyta apie 130 lietuvių kapinių. Na o geriausias ir svarbiausias skaičius, kad net 11 000 jaunuolių bandė tapti šio projekto dalimi. Vien pernai paraiškas užpildė ir atrankoje dalyvavo virš 800 jaunuolių.“

Šių metų liepą ekspedicijos „Misija Sibiras 2016“ dalyviai iš Vilniaus išskrido į Maskvą, iš Maskvos į Krasnojarską, o iš ten į Igarką.

Lukas Jankūnas pasakojo, kad jis su bendražygiais beveik visą ekspedicijos laiką ir praleido Igarkoje. Čia jie tvarkė lietuvių kapines, kurių bendras plotas siekė net 1 ha. Tai viena didžiausių kapaviečių buvusios SSRS teritorijoje, nes į Igarką buvo ištremta tūkstančiai lietuvių. Už poliarinio rato Igarkos žemės buvo sukaustytos amžinojo įšalo, o dabar, klimatui šylant, ši vietovė kartu su kapinėmis pelkėja, todėl dalyviai daug laiko darbavosi pelkėje – tvarkė aplinką bei rūpinosi kryžiais. Kapinės buvo sunkiai įžengiamos, o komanda turėjo tik 3 kirvukus ir kelis pjūklelius, su kuriais reikėjo išpjauti krūmynus ir išvirtusius medžius. Vėliau iš pelkės buvo traukiami, taisomi kryžiai. Misijos dalyviai pastatė ir 9 naujus kryžius, pagamintus iš maumedžio.Jaunuoliai turėjo dirbti dieną ir naktį, kad pasiektų savo tikslą, nes mediena kryžiams buvo pristatyta baigiantis misijai. Šiam darbui jie turėjo tik 2 dienas. Motyvacijai pakelti jie nuolatos dainuodavo lietuviškas dainas. Džiaugėsi Igarkos gatvėje sutikę lietuvę, kuri jiems padėjo pamatyti miestą visai kitoje šviesoje. Didesnę dalis ekspedicijos dalyvių, nemačiusių sovietmečio, ištiko jausmas, jog jie persikėlė laiko mašina 50 metų atgal. Gražiausiais žodžiais Lukas mini ir vietinį rusą Sergejų, kuris į stovyklą atveždavo šaltinio vandens, padėdavo nusipirkti įrankių ir pagelbėdavo viskuo, kuo galėjo, net neprašomas.

Na , o šį vakarą Lukas vėl susiruošė į žygį. Šalia jo, susitikimo metu, stovėjo suruošta įspūdingo dydžio kuprinė. Jis sakė, kad ši žymiai lengvesnė nei ta su kuria keliavo į Sibirą. Norintys galėjo pakilnoti ir pasimatuoti žygeivio kuprinę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---