„Santaka“ / Incidentas laidotuvėse sukėlė minčių apie atgyvenusius darbo metodus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-02-10 16:34

Dalinkitės:  


Kai nesklandumai kyla lydint velionį į paskutinę kelionę, artimųjų skausmas padvigubėja.

Incidentas laidotuvėse sukėlė minčių apie atgyvenusius darbo metodus

Renata VITKAUSKIENĖ

Vilkaviškietei bei jos vaikams, laidojusiems savo vyrą ir tėtį, teko išgyventi ne tik netekties gėlą. Skaudžiausią akimirką jų laukė akibrokštas: atėjus momentui, kai velionis turėjo būti išlydimas į kapines, artimieji suprato, kad nei katafalko, nei kapo duobės... nėra. Šitą incidentą šeima vertina kaip stimulą laidotuvių verslo atstovams pagalvoti, gal jau atėjo laikas įmonei ir velionio artimiesiems dėl paslaugų bendrauti šiuolaikiškai, susitarimą patvirtinant abiejų pusių parašais.



Sutarė ir sumokėjo

Kai teko pradėti rūpintis vyro laidotuvėmis, vilkaviškietė Zita Liorančienė prisiminė gerus pažįstamų atsiliepimus apie laidojimo paslaugų įmonę UAB „Šarvonė“. Būtent todėl našlė bei dvi jos dukterys ten ir nuvyko tartis. Jeigu ne incidentas dėl supainiotos laidotuvių dienos, pati Z. Liorančienė esminių priekaištų „Šarvonei“ neturėtų ir šiandien: našlei patiko, kaip buvo pašarvotas jos velionis vyras.

Tačiau praeitą pirmadienį, laidotuvių dieną, po mišių, mirusiojo artimuosius ištiko šokas: prie šarvojimo salės nebuvo katafalko. „Supratau, kad jeigu nėra automobilio, tai turbūt ir duobė neiškasta. Apėmė siaubas...“ – po tėvo laidotuvių kalbėjo Ilona Gedutienė. Kai velionio dukra paskambino į „Šarvonę“ pasiteirauti, kaip čia yra, iš laidojimo įmonės darbuotojos tvirtino išgirdusi: „Taigi jūs laidojate pirmadienį!“

„Dukra bene tris kartus telefonu atsiliepusiai darbuotojai pakartojo: „Ponia, šiandien ir yra pirmadienis!“ – tokius žodžius girdėjo ir Ilonos mama.

„Su seserimi pačios nuvykome į UAB „Šarvonė“. Ir mums, ir laidojimo paslaugų įmonės žmonėms buvo šokas. Darbuotoja, su kuria mes tarėmės dėl paslaugų, buvo akivaizdžiai susijaudinusi, matyt, suprato padariusi klaidą, nors pati bendrovės šeimininkė šaukė: „Matot, čia parašyta!..“ Parašyta todėl, kad darbuotoja klaidingai parašė, – tvirtino I. Gedutienė. – Kai tarėmės, kurią dieną laidosime tėtį, „Šarvonės“ darbuotoja datą pasižymėjo, bet ji rašė, braukė, rašė, braukė... Ko gero, paskui pati jau nebesuprato, kuri ta data...“

Z. Liorančienė pabrėžė, kad tvarkydamos laidotuvių reikalus visur ėjo ir kalbėjo trise: ji ir dvi dukterys. Tad kai „Šarvonėje“ jų paklausė, kada laidos velionį, moterys choru pasakiusios: pirmadienį.

„Per šermenis į šarvojimo salę atėjo „Šarvonės“ žmogus. Pasakiau, jog norėčiau sumokėti už duobės iškasimą, kad per laidotuves man nereikėtų prie kapo skaičiuoti pinigų. Vyriškiui padaviau jo pasakytą sumą. Kadangi pinigai buvo sumokėti, dėl duobės aš buvau visiškai rami, man nė į galvą neatėjo dar sykį dėl jos teirautis...“ – kalbėjo Z. Liorančienė.

Laidotuvių dieną kilus tokiam nesusipratimui „Šarvonės“ darbuotojai tuoj pat rado, kas iškas duobę, iš kitos įmonės gavo katafalką, ir praėjus trims valandoms po mišių velionis buvo palaidotas. „Tiesiog nerealu, kad taip greitai viskas buvo padaryta!“ – bendrovės pastangas tokioje keblioje situacijoje įvertino I. Gedutienė ir jos mama.



Kortelėje – kita data

Kai po laidotuvių ramiau apgalvojo visą situaciją, I. Gedutienė kalbėjo: „Jau per šermenis buvo tam tikras signalas apie įvykusią klaidą, bet mes jo neįžvelgėme.“ Ilonos klasės draugai pastebėjo, kad kortelėje prie šarvojimo salės durų parašyta ne ta laidotuvių data, kurią jiems minėjo velionio artimieji. Po šitos pastabos sekmadienio vakarą moteris dalį užrašo nukirpo ir užrašė kitą datą. „Galvojome, kad klaida buvo padaryta rašančiojo. O kas surašė tą lapą, man visiškai nebuvo aišku. Juk mes tarėmės „Šarvonėje“, paskui sumokėti už šarvojimo salę dar ėjome į kleboniją, kur taip pat užsirašė laidotuvių datą“, – pasakojo I. Gedutienė.

Kaip vėliau žurnalistams paaiškino UAB „Šarvonė“ vadovė Danutė Eugenija Kurtinaitienė, minėta kortelė, kurią bendrovės darbuotojai vadina nekrologu, yra labai svarbus dokumentas duobkasiams. Būtent į jį pasižiūrėję „Šarvonės“ samdomi vyrai sužino, kada ir kuriose kapinėse bus laidojamas velionis, o tada laidotuvių dienos rytą jau imasi savo darbo. Į pačią įmonę pasiteirauti dėl datos ir vietos „Šarvonės“ pasamdyti duobkasiai neina.



Prisiėmė atsakomybę

Vis dėlto kiekvienam suprantama, kad žmonės, kuriems laidotuvių organizavimas – ne kasdienis darbas, o retas ir iš pusiausvyros išmušantis įvykis, tikrai neprivalo žinoti, koks svarbus visame procese yra lapelis prie salės durų.

Pirmadienio vidurdienį paaiškėjus, kad įvyko nemalonus incidentas, D. E. Kurtinaitienė sakė artimųjų paklaususi, ar pasitaisę nekrologą apie tai jie pranešė duobkasiams. „Mes juk nematome, kad žmogus pasitaisė. Niekam nieko nepasakė!“ – kalbėjo „Šarvonės vadovė. Vis dėlto vėliau ir našlei Z. Liorančienei, ir situaciją besiaiškinusiems žurnalistams D. E. Kurtinaitienė patvirtino, kad „Šarvonės“ darbuotojai prisiima atsakomybę už nesuderintą laidojimo laiką, dėl ko teko nukelti velionio palydėjimą į kapines. „Mes atsiprašome artimųjų, – kolektyvo vardu kalbėjo vadovė. – Mums reikėjo eiti, žiūrėti.“

Vilkaviškio klebonijoje „Santakai“ patvirtino, kad šios institucijos dokumentuose užrašyta Z. Liorančienės vyro laidotuvių diena – vasario 6-oji, pirmadienis.



Stimulas tobulėti

Gedinčios moterys kalbėjo, kad dėl šio incidento jokių pretenzijų niekam nereiškia. Jos tiesiog nori perspėti kitus žmones, jog būtų atidesni ir nepatektų į tokią nemalonią situaciją.

Laidodamos šeimos narį moterys pastebėjo kelis aspektus, į kuriuos atsižvelgę verslininkai parodytų daugiau pagarbos pas juos atėjusiems žmonėms ir patobulėtų patys.

„Mes konkrečiai negalime įvardyti, su kuo kalbėjome“, – tvirtino abi, galėdamos apibūdinti tik darbuotojos, su kuria bendravo „Šarvonėje“, išvaizdą, amžių. „Esu įpratusi užsirašyti žmogaus vardą, pavardę, elektroninį paštą, telefono numerį. Bet to negavusi supratau, kad čia yra taip įprasta, tad nepuoliau kitiems primesti savo įpročių“, – sakė keliolika metų užsienyje gyvenanti I. Gedutienė.

Kai dar tik kreipėsi į bendrovę dėl paslaugų, Z. Liorančienė norėjo užsirašyti karsto, įkapių ir kt. kainas, kad galėtų orientuotis, kiek pinigų gali išleisti ir ką gali pirkti. Pasak I. Gedutienės, darbuotoja, su kuria jos pirmiausia tarėsi, priimdama užsakymą ignoravo prašymą surašyti, kas kiek kainuoja, o mamai atrėžė: „Ką jūs čia rašinėsitės?! Taigi mes jums atsiųsime sąskaitą.“

„Gyvenime vyksta daug pakitimų. Ir šie verslininkai prieš teikdami paslaugą turėtų kitaip organizuoti procesą. Reikėtų sudaryti sutartį, dokumentą suderinti su velionio artimaisiais, patvirtinti parašais. Mes nieko nepasirašėme, viskas buvo sutarta žodžiu. Šiais laikais verslas taip nedaromas. Ir net jei viena įmonė samdosi kitą, pirmosios atstovas vis tiek turėtų ateiti į laidojimo namus, aptarti, suderinti, ar viskas vyksta gerai. Ne tik visam pasaulyje, bet ir Lietuvoje žmonės visa tai seniai daro ir labai gerai išmano. Tai kodėl Vilkaviškyje laikas stovi? – stebėjosi I. Gedutienė ir atkreipė dėmesį, kad ir laidotuvių verslo atstovai jau turėtų naudotis technologijomis. – Suprantama, klaidų daro visi. Vis dėlto siūlyčiau įsigyti kompiuterį ir išmokti verslo reikalus tvarkyti šiuolaikiškai, užtenka viską rašyti ant popieriukų.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas