|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Problema
|
|
|
Nekalti vaikų pasistumdymai kartais perauga į rimtą konfliktą.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Apie dviejų gimnazistų nesutarimus ilgai nenutuokė nei tėvai, nei mokyklos bendruomenė. Abu mokiniai įvardijami kaip aktyvūs, gerai besielgiantys, pasižymintys gerais mokymosi rezultatais. Vis dėlto neseniai įvykusį jų tarpusavio konfliktą šiandien jau aiškinasi net policijos pareigūnai.
Nenorėjo tylėti
„Kai visą šalį sukrėtė istorija apie žiauriai sumuštą ir neišgyvenusį keturmetį, supratau, kad nebegaliu tylėti ir aš. Smurtas gimdo smurtą. Visų pirma, jis prasideda tarp vaikų. Neseniai mano šeštokas sūnus mokykloje buvo sumuštas vyresnio mokinio“, – tokiais žodžiais į redakciją kreipėsi vieno Gražiškių gimnazijos mokinio mama.
Ji pasakojo, kad pagrindinė priežastis, kodėl kreipėsi į spaudą, – noras kelti problemas į viešumą, neslėpti bei nemėginti jų kaip nors kitaip užglaistyti. Anot šeštoko mamos, smurtas tarp vaikų dažniausiai prasideda dėl iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų dalykų, kurie neretai vaikams atrodo tarsi tikra tragedija. Moters papasakota istorija taip pat prasidėjo „nekaltai“.
Niekas nepamatė
Dar prieš Naujuosius metus Gražiškių gimnazijoje buvo rengiamas krepšinio turnyras, kuriame galėjo dalyvauti tik vyresnių klasių mokiniai. Tuomet laiško autorės sūnus pradėjo erzinti vieną devintoką, kad pastarojo komanda pralaimėtų jaunesniems mokiniams.
Pamažu nesantaika tarp dviejų gimnazistų augo, kol galiausiai sausio pabaigoje devintoko nervai neišlaikė – jis sumušė jaunesnį mokinį.
„Mokykloje man parodė incidento vaizdo įrašą. Ten aiškiai matėsi, kaip mano sūnus su draugu sėdėjo pirmo aukšto koridoriuje, o pro šalį ėjęs devintokas jam spyrė į veidą, po to dar keturis sykius sudavė kumščiu į galvą ir lyg niekur nieko pasišalino. Mano vaikas liko sėdėti užsikniaubęs galvą. Po kurio laiko devintokas grįžo ir dar keturis sykius sudavė mano sūnui. Stovint prieš monitorių ir stebint, kaip mano sūnus tampa bokso kriauše, supratau, kad mes, tėvai, išleisdami vaikus į mokyklą, negalime būti visiškai tikri, jog ten jie bus saugūs“, – kalbėjo sumušto berniuko mama.
Moteris stebėjosi, jog incidento nepamatė nei koridoriuje, nei prie vaizdo monitoriaus budintys mokyklos darbuotojai.
Kreipėsi į policiją
Gimnazijos direktorė Greta Launikonienė pripažino, kad šioje situacijoje yra ir jos vadovaujamos įstaigos bendruomenės kaltės.
„Mes tikrai nepamatėme konflikto užuomazgų, įvykusių prieš Naujuosius metus, nepastebėjome patyčių, prasivardžiavimo ir susistumdymų, vykusių ne mokyklos teritorijoje. Mes negalėjome perskaityti telefono žinučių, kurias vaikai rašinėjo vienas kitam. Nė vienas mokinys apie tarpusavio nesutarimus nepasisakė auklėtojoms ar socialinei pedagogei“, – kalbėjo G. Launikonienė.
Tiesa, iš karto po konflikto pro šalį ėjusi devintokų auklėtoja Vilma Valavičienė pamatė sėdintį susigūžusį šeštoką. Šio net kelis kartus buvo pasiteirauta, ar viskas yra gerai, tačiau kaskart sulaukta to paties atsakymo, jog nerimauti nėra dėl ko.
„Net nepagalvojau, kad būta rimto konflikto. Maniau, kad berniukas šiaip be nuotaikos sėdi“, – prisipažino V. Valavičienė.
Tiek ji, tiek gimnazijos direktorė apgailestavo, kad incidentą matę kiti gimnazistai apie jį nepranešė mokyklos administracijai, o nubėgo pas netoliese dirbančią šeštoko mamą.
Vos sužinojusi apie vaikų nesutarimus, G. Launikonienė iš karto ėmėsi spręsti šią problemą. Į gimnaziją buvo pakviestos abiejų vaikų mamos, sušaukta vaiko gerovės komisija, vaikų ir įvykio liudininkų paprašyta parašyti paaiškinimus. Susitikimo su abiem įvykio pusėmis metu vaikai susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas. Abiem gimnazistams skirtos vienodos nuobaudos – pastabos. Šeštokas ją gavo už patyčias ir konflikto skatinimą, devintokas – už smurto panaudojimą. Kai atrodė, jog konfliktas išspręstas, šeštoko mama nusprendė kreiptis į policiją. gimnazijos direktorė apgailestavo, kad incidentą matę kiti gimnazistai apie jį nepranešė mokyklos administracijai, o nubėgo pas netoliese dirbančią šeštoko mamą.
Psichologinis smurtas – ne geresnis
Teisybės nusprendusi ieškoti moteris prisipažino, kad tikėjosi kitokios pozicijos iš gimnazijos bendruomenės. Anot jos, nubausti abu vaikus vienodomis bausmėmis – neteisinga. Kiek kitokios nuomonės laikėsi devintoko mama. Ji pasakojo apie berniukų konfliktą sužinojusi atsitiktinai.
„Pastebėjau, kad mano sūnus tapo nervingas. Mėginau klausti, kas atsitiko, tačiau jis vis išsisukinėdavo. Kartą paslapčiomis išgirdau jo pokalbį su broliu. Sūnus pasakojo, kad iš jo tyčiojamasi, jis pravardžiuojamas“, – pasakojo moteris.
Sūnaus telefone ji vėliau rado ir šeštoko siųstas žinutes, kuriose gausu pagiežos, keiksmažodžių, grasinimų. Jas moteris išsaugojo kaip įrodymą, jog vaikų konfliktas buvo išprovokuotas. Ji taip pat buvo nuvykusi pas policijos pareigūnus ir ketino rašyti pareiškimą.
„Man pasakė, jog jau yra parašytas kitas pareiškimas, kuriame kaltinamas mano sūnus. Pareigūnai teigė, kad tiriant situaciją bus nustatyti tikrieji kaltininkai, nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi“, – sakė devintoko mama.
Ji savo sūnų apibūdino kaip ramų, kultūringą, gerai besimokantį vaiką. Tą patvirtino ir gimnazijos socialinė pedagogė Romena Viliušienė. Anot jos, abu konflikte dalyvavę vaikai – aktyvūs, bendraujantys, gana atsakingi. Šeštokas – mokyklos tarybos narys, devintokas – anglų kalbos olimpiados dalyvis, jaunųjų policininkų mokyklėlės narys. Tiesa, dėl šio incidento berniuko veikla minėtoje mokyklėlėje gali būti sustabdyta.
„Mano sūnus – gana jautrus. Jis labai išgyvena dėl to, kas įvyko. Aš taip pat smerkiu tokį jo poelgį. Labai gaila, kad taip nutiko. Vis dėlto manau, jog kita pusė turėtų prisiimti ne mažiau atsakomybės. Šeštoko mama manęs paklausė, kas būtų, jei mano sūnus jos vaikui būtų išmušęs dantį. O jei mano sūnus neapsikentęs patyčių būtų sau ką nors pasidaręs?“ – svarstė devintoko mama.
Prašys informuoti
Apie situaciją sužinojusi Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, jog nepalaiko nė vienos pusės, tačiau gyrė gimnazijos žingsnius, sprendžiant konfliktą.
„Mokykla viską atliko operatyviai, taip, kaip ir reikia elgtis tokiose situacijose. Vos sužinoję apie konfliktą, mes niekam nieko nepranešę iš karto vykome į gimnaziją, siekdami išsiaiškinti visas aplinkybes. Radome daugybę surinktų dokumentų, parašytų įsakymų. Tiesa, vaizdo įrašo pamatyti jau negalėjome, niekas jo neišsaugojo. Nesinorėtų tikėti, kad tai susiję su noru kažką nuslėpti, nes įrašą prieš tai matė kone visa gimnazijos bendruomenė. Nors ne pati mokykla mums pranešė apie vaikų konfliktą, bet niekur ir nėra reglamentuota, kad apie tai būtina informuoti mūsų skyriaus specialistus. Tiesa, bandysime keisti šią tvarką. Jau artimiausiame mokyklų vadovų pasitarime prašysime visų direktorių apie bet kokius smurto atvejus informuoti skyriaus specialistus“, – kalbėjo A. Finagėjevienė.
Ne pirmas kartas
G. Launikonienė pasakojo, kad panašus atvejis gimnazijoje jau buvo įvykęs prieš keletą metų. Tuomet į vaikų konfliktą taip pat turėjo įsikišti policijos pareigūnai, o nuobaudos skirtos abiejų vaikų tėvams. Panašu, kad šįkart pasekmės bus panašios. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Saulius Jurkšas sakė, kad ištyrus incidentą jo kaltininkams bus taikomos poveikio priemonės, o už veiksmus atsakys tėvai, nes nė vienas iš konflikto dalyvių dar neturi 16 metų. Informacija apie konfliktą taip pat bus perduota Vaiko teisių skyriaus specialistams.
„Fizinio smurto įvykis skaudus ir nusikalstamas. Bet patyčios taip pat negali būti pateisinamos. Mes manome, kad abu mokiniai yra kalti, tad tegul teisėsaugos institucijos sprendžia, kokia bausmė už kokią padarytą veiką bus paskirta. Mums abu vaikai yra vienodi, abu nusižengė mokinio elgesio taisyklėms“, – sakė Gražiškių gimnazijos direktorė.
Ji pasakojo, kad neseniai mokiniai anonimiškai rašė laiškus apie savo lūkesčius gimnazijoje. Iš 105 rašiusiųjų, 7 mokiniai užsiminė apie patiriamas patyčias.
„Net ir tokį patyčių skaičių viešai įvardijau kaip problemą, kurią reikia spręsti. Tai padaryti galime tik visi kartu. Pyktis gimdo naują pyktį. Patyčios sudygsta ne mokykloje, jos čia kartais užauga, jei nespėjame pastebėti ir išrauti, bet patyčių šaknys – gilios. Jos slepiasi šeimoje ir jų sėklas kartu su elgesio pavyzdžiais vaikai atsineša būtent iš namų. Ne kaltųjų paieškos, o bendradarbiavimas ir kalbėjimasis, bendras siekis užtikrinti vaikų saugumą, visiems priimtino elgesio skatinimas ir patyčių netoleravimas gali padėti išspręsti problemas“, – tvirtino G. Launikonienė.
Apie dviejų gimnazistų nesutarimus ilgai nenutuokė nei tėvai, nei mokyklos bendruomenė. Abu mokiniai įvardijami kaip aktyvūs, gerai besielgiantys, pasižymintys gerais mokymosi rezultatais. Vis dėlto neseniai įvykusį jų tarpusavio konfliktą šiandien jau aiškinasi net policijos pareigūnai. |
„Kai visą šalį sukrėtė istorija apie žiauriai sumuštą ir neišgyvenusį keturmetį, supratau, kad nebegaliu tylėti ir aš. Smurtas gimdo smurtą. Visų pirma, jis prasideda tarp vaikų. Neseniai mano šeštokas sūnus mokykloje buvo sumuštas vyresnio mokinio“, – tokiais žodžiais į redakciją kreipėsi vieno Gražiškių gimnazijos mokinio mama.
Ji pasakojo, kad pagrindinė priežastis, kodėl kreipėsi į spaudą, – noras kelti problemas į viešumą, neslėpti bei nemėginti jų kaip nors kitaip užglaistyti. Anot šeštoko mamos, smurtas tarp vaikų dažniausiai prasideda dėl iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų dalykų, kurie neretai vaikams atrodo tarsi tikra tragedija. Moters papasakota istorija taip pat prasidėjo „nekaltai“.
Dar prieš Naujuosius metus Gražiškių gimnazijoje buvo rengiamas krepšinio turnyras, kuriame galėjo dalyvauti tik vyresnių klasių mokiniai. Tuomet laiško autorės sūnus pradėjo erzinti vieną devintoką, kad pastarojo komanda pralaimėtų jaunesniems mokiniams.
Pamažu nesantaika tarp dviejų gimnazistų augo, kol galiausiai sausio pabaigoje devintoko nervai neišlaikė – jis sumušė jaunesnį mokinį.
„Mokykloje man parodė incidento vaizdo įrašą. Ten aiškiai matėsi, kaip mano sūnus su draugu sėdėjo pirmo aukšto koridoriuje, o pro šalį ėjęs devintokas jam spyrė į veidą, po to dar keturis sykius sudavė kumščiu į galvą ir lyg niekur nieko pasišalino. Mano vaikas liko sėdėti užsikniaubęs galvą. Po kurio laiko devintokas grįžo ir dar keturis sykius sudavė mano sūnui. Stovint prieš monitorių ir stebint, kaip mano sūnus tampa bokso kriauše, supratau, kad mes, tėvai, išleisdami vaikus į mokyklą, negalime būti visiškai tikri, jog ten jie bus saugūs“, – kalbėjo sumušto berniuko mama.
Moteris stebėjosi, jog incidento nepamatė nei koridoriuje, nei prie vaizdo monitoriaus budintys mokyklos darbuotojai.
Gimnazijos direktorė Greta Launikonienė pripažino, kad šioje situacijoje yra ir jos vadovaujamos įstaigos bendruomenės kaltės.
„Mes tikrai nepamatėme konflikto užuomazgų, įvykusių prieš Naujuosius metus, nepastebėjome patyčių, prasivardžiavimo ir susistumdymų, vykusių ne mokyklos teritorijoje. Mes negalėjome perskaityti telefono žinučių, kurias vaikai rašinėjo vienas kitam. Nė vienas mokinys apie tarpusavio nesutarimus nepasisakė auklėtojoms ar socialinei pedagogei“, – kalbėjo G. Launikonienė.
Tiesa, iš karto po konflikto pro šalį ėjusi devintokų auklėtoja Vilma Valavičienė pamatė sėdintį susigūžusį šeštoką. Šio net kelis kartus buvo pasiteirauta, ar viskas yra gerai, tačiau kaskart sulaukta to paties atsakymo, jog nerimauti nėra dėl ko.
„Net nepagalvojau, kad būta rimto konflikto. Maniau, kad berniukas šiaip be nuotaikos sėdi“, – prisipažino V. Valavičienė.
Tiek ji, tiek gimnazijos direktorė apgailestavo, kad incidentą matę kiti gimnazistai apie jį nepranešė mokyklos administracijai, o nubėgo pas netoliese dirbančią šeštoko mamą.
Vos sužinojusi apie vaikų nesutarimus, G. Launikonienė iš karto ėmėsi spręsti šią problemą. Į gimnaziją buvo pakviestos abiejų vaikų mamos, sušaukta vaiko gerovės komisija, vaikų ir įvykio liudininkų paprašyta parašyti paaiškinimus. Susitikimo su abiem įvykio pusėmis metu vaikai susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas. Abiem gimnazistams skirtos vienodos nuobaudos – pastabos. Šeštokas ją gavo už patyčias ir konflikto skatinimą, devintokas – už smurto panaudojimą. Kai atrodė, jog konfliktas išspręstas, šeštoko mama nusprendė kreiptis į policiją.
gimnazijos direktorė apgailestavo, kad incidentą matę kiti gimnazistai apie jį nepranešė mokyklos administracijai, o nubėgo pas netoliese dirbančią šeštoko mamą.
Teisybės nusprendusi ieškoti moteris prisipažino, kad tikėjosi kitokios pozicijos iš gimnazijos bendruomenės. Anot jos, nubausti abu vaikus vienodomis bausmėmis – neteisinga. Kiek kitokios nuomonės laikėsi devintoko mama. Ji pasakojo apie berniukų konfliktą sužinojusi atsitiktinai.
„Pastebėjau, kad mano sūnus tapo nervingas. Mėginau klausti, kas atsitiko, tačiau jis vis išsisukinėdavo. Kartą paslapčiomis išgirdau jo pokalbį su broliu. Sūnus pasakojo, kad iš jo tyčiojamasi, jis pravardžiuojamas“, – pasakojo moteris.
Sūnaus telefone ji vėliau rado ir šeštoko siųstas žinutes, kuriose gausu pagiežos, keiksmažodžių, grasinimų. Jas moteris išsaugojo kaip įrodymą, jog vaikų konfliktas buvo išprovokuotas. Ji taip pat buvo nuvykusi pas policijos pareigūnus ir ketino rašyti pareiškimą.
„Man pasakė, jog jau yra parašytas kitas pareiškimas, kuriame kaltinamas mano sūnus. Pareigūnai teigė, kad tiriant situaciją bus nustatyti tikrieji kaltininkai, nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi“, – sakė devintoko mama.
Ji savo sūnų apibūdino kaip ramų, kultūringą, gerai besimokantį vaiką. Tą patvirtino ir gimnazijos socialinė pedagogė Romena Viliušienė. Anot jos, abu konflikte dalyvavę vaikai – aktyvūs, bendraujantys, gana atsakingi. Šeštokas – mokyklos tarybos narys, devintokas – anglų kalbos olimpiados dalyvis, jaunųjų policininkų mokyklėlės narys. Tiesa, dėl šio incidento berniuko veikla minėtoje mokyklėlėje gali būti sustabdyta.
„Mano sūnus – gana jautrus. Jis labai išgyvena dėl to, kas įvyko. Aš taip pat smerkiu tokį jo poelgį. Labai gaila, kad taip nutiko. Vis dėlto manau, jog kita pusė turėtų prisiimti ne mažiau atsakomybės. Šeštoko mama manęs paklausė, kas būtų, jei mano sūnus jos vaikui būtų išmušęs dantį. O jei mano sūnus neapsikentęs patyčių būtų sau ką nors pasidaręs?“ – svarstė devintoko mama.
Apie situaciją sužinojusi Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, jog nepalaiko nė vienos pusės, tačiau gyrė gimnazijos žingsnius, sprendžiant konfliktą.
„Mokykla viską atliko operatyviai, taip, kaip ir reikia elgtis tokiose situacijose. Vos sužinoję apie konfliktą, mes niekam nieko nepranešę iš karto vykome į gimnaziją, siekdami išsiaiškinti visas aplinkybes. Radome daugybę surinktų dokumentų, parašytų įsakymų. Tiesa, vaizdo įrašo pamatyti jau negalėjome, niekas jo neišsaugojo. Nesinorėtų tikėti, kad tai susiję su noru kažką nuslėpti, nes įrašą prieš tai matė kone visa gimnazijos bendruomenė. Nors ne pati mokykla mums pranešė apie vaikų konfliktą, bet niekur ir nėra reglamentuota, kad apie tai būtina informuoti mūsų skyriaus specialistus. Tiesa, bandysime keisti šią tvarką. Jau artimiausiame mokyklų vadovų pasitarime prašysime visų direktorių apie bet kokius smurto atvejus informuoti skyriaus specialistus“, – kalbėjo A. Finagėjevienė.
G. Launikonienė pasakojo, kad panašus atvejis gimnazijoje jau buvo įvykęs prieš keletą metų. Tuomet į vaikų konfliktą taip pat turėjo įsikišti policijos pareigūnai, o nuobaudos skirtos abiejų vaikų tėvams. Panašu, kad šįkart pasekmės bus panašios. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Saulius Jurkšas sakė, kad ištyrus incidentą jo kaltininkams bus taikomos poveikio priemonės, o už veiksmus atsakys tėvai, nes nė vienas iš konflikto dalyvių dar neturi 16 metų. Informacija apie konfliktą taip pat bus perduota Vaiko teisių skyriaus specialistams.
„Fizinio smurto įvykis skaudus ir nusikalstamas. Bet patyčios taip pat negali būti pateisinamos. Mes manome, kad abu mokiniai yra kalti, tad tegul teisėsaugos institucijos sprendžia, kokia bausmė už kokią padarytą veiką bus paskirta. Mums abu vaikai yra vienodi, abu nusižengė mokinio elgesio taisyklėms“, – sakė Gražiškių gimnazijos direktorė.
Ji pasakojo, kad neseniai mokiniai anonimiškai rašė laiškus apie savo lūkesčius gimnazijoje. Iš 105 rašiusiųjų, 7 mokiniai užsiminė apie patiriamas patyčias.
„Net ir tokį patyčių skaičių viešai įvardijau kaip problemą, kurią reikia spręsti. Tai padaryti galime tik visi kartu. Pyktis gimdo naują pyktį. Patyčios sudygsta ne mokykloje, jos čia kartais užauga, jei nespėjame pastebėti ir išrauti, bet patyčių šaknys – gilios. Jos slepiasi šeimoje ir jų sėklas kartu su elgesio pavyzdžiais vaikai atsineša būtent iš namų. Ne kaltųjų paieškos, o bendradarbiavimas ir kalbėjimasis, bendras siekis užtikrinti vaikų saugumą, visiems priimtino elgesio skatinimas ir patyčių netoleravimas gali padėti išspręsti problemas“, – tvirtino G. Launikonienė.
Publikuota: 2017-02-08 10:28:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|