„Santaka“ / Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja / Tavo vaikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tavo vaikas

Dalinkitės:  



Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Pasak Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro direktorės doc. dr. Daivos Mockevičienės, vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui ne mažiau reikšmingas ir šeimos narių, t. y. tėvų, vaidmuo. Apie tai, kokią įtaką mūsų atžalų sveikatai turi sveikos gyvensenos įpročiai šeimoje ir tėvų pavyzdys, – pasakoja vienintelio Šiaurės Lietuvoje universiteto docentė.

Tėvų elgsenos įpročius perima vaikai

Kasdienis vaikų fizinis aktyvumas yra laikomas augančiam organizmui vienu svarbiausių veiksnių. Pastarasis ne tik užtikrina taisyklingą organizmo vystymosi procesą, didina fizinį pajėgumą, apsaugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų, bet ir garantuoja gerą psichinę bei emocinę sveikatą.

„Aktyvi vaikų fizinė veikla yra kur kas daugiau nei tik geros sveikatos sąlyga – judrus laisvalaikio praleidimas kartu tampa ir savotiška asmenybės išraiška, – sakė dr. D. Mockevičienė. – O štai vaikai, pasyviai leidžiantys laisvalaikį, dažnai patiria įvairių sveikatos negalavimų, tokių kaip galvos, nugaros, pilvo ir skrandžio skausmai, bloga nuotaika, emocinė įtampa ar miego sutrikimai. Taip pat prastėja mokymosi rezultatai, vaikai būna labiau užsisklendę ir sunkiai randa, kaip save realizuoti.“

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, vaikų fizinis aktyvumas dėl sėdimosios veiklos itin sumažėja vaikams pradėjus lankyti mokyklą – maždaug nuo 7 iki 14 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojant laisvalaikio įpročius itin didelė atsakomybė tenka tėvams, kadangi dar vaikystėje iš tėvų išmokti elgsenos stereotipai išlieka visam gyvenimui.

„Pavyzdžiui, kai kuriems paaugliams patinka gaminti maistą dėl to, kad jie kasdieną mato, kaip puikiai tai geba daryti ne tik mama, bet ir tėtis. Lygiai taip pat ir su fiziniu aktyvumu – jei šeimos nariai, tėvai daug juda, žaidžia, sportuoja, aktyviai keliauja, natūralu, jog vaikas kitaip savo laisvalaikio nė neįsivaizduoja“, – aiškino dr. D. Mockevičienė.
aktyvaus laisvalaikio propagavimas lietuvių šeimose dar tik formuojasi.


Aktyvaus laisvalaikio šeimose – tik užuomazgos

Neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų atlikto paauglių fizinio aktyvumo tyrimo, kurio metu apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių, duomenys atskleidė, jog aktyvaus laisvalaikio propagavimas lietuvių šeimose dar tik formuojasi.

„Didžioji dalis mūsų moksleivių po pamokų ruošos laisvalaikį leidžia žaisdami bei naršydami kompiuteriu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, taip pat žiūri televizorių, skaito, leidžia laiką su draugais ar lanko būrelius, tarp kurių – ir sporto būreliai. Ir tik nedidelė saujelė apklaustųjų reguliariai leidžia aktyvų laisvalaikį su šeima, t. y. drauge užsiima aktyvia fizine veikla“, – tyrimo duomenimis dalijosi dr. D. Mockevičienė.

Pasak Šiaulių universiteto docentės, moksleiviai su savo šeimomis dažniausiai lankosi baseine, o vasaros metu – vyksta prie atvirų vandens telkinių, dirba sode. Rečiau, tačiau kartu dalyvauja ir sveikatingumo, sporto renginiuose arba varžybose. Ir tik itin retais atvejais šeimos su vaikais užsiima vadinamąja ekstremalia fizine veikla, pavyzdžiui, dažasvydžiu, alpinizmu, nardymu ir kitomis itin aktyviomis atrakcijomis.

Mažieji „auga“ internete. O ką daro suaugusieji?

Priežasčių, kodėl aktyvus laisvalaikis lietuvių šeimose nėra populiarus, yra įvairių: šeimos materialinė padėtis, tėvų išsilavinimas, įgūdžių bei žinių stygius ir pan. Tačiau, anot dr. D. Mockevičienės, ne mažiau įtakos šeimos pasyviai veiklai turi klaidingas tėvų požiūris ir nuostatos, jog tėvų ir vaikų laisvalaikis yra vienas nuo kito atsieti. Kitaip tariant, įprasta tai, jog laisvu nuo darbo ir pamokų metu tėvai užsiima jiems aktualia veikla, o vaikai susigalvoja sau įdomių užsiėmimų arba... tiesiog tūno internete.

„Šeima paaugliui yra artimiausia aplinka, kurioje jis ugdomas, todėl tėvai turėtų rasti laiko bendram šeimos laisvalaikiui. Itin svarbu vaikams suteikti daugiau aktyvaus laisvalaikio pasirinkimo galimybių ir skatinti jų domėjimąsi įvairiomis aktyvaus laisvalaikio formomis. Pavyzdžiui, rengti turistinius žygius, išvykas į gamtą, drauge žaisti judriuosius sporto žaidimus ir t. t. Tokiu būdu vaikas, o kartu ir tėvai, ne tik ugdys fizinę ir emocinę sveikatą, tobulins naujus įgūdžius, bet ir turės, kaip išreikšti save, stiprins tarpusavio ryšį“, – aktyvios veiklos šeimoje pranašumus vardijo Šiaulių universiteto atstovė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas