„Santaka“ / Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje.

Nuotr. iš Ralph Salinger archyvų


Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona


Žurnalistė Indrė Anskaitytė, LRT radijo laidoje „Radijo dokumentika“, kalbino istoriką Antaną Žilinską. Šis straipsnis - paremtas jo pasakojimu ir „Santakos“ laikraštyje spausdintais Haroldo Frydo prisiminimais (vertė Kristina Žalnierukynaitė).

Žydų bendruomenėse sklando legenda, kad karalienė Bona 1545 m. skyrė žydams miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste, tad galima sakyti, kad žydai čia gyveno jau nuo XVI a., LRT RADIJUI sako istorikas muziejininkas Antanas Žilinskas. Bet, nacių kariuomenei 1941 m. birželio 22 d. užėmus Vilkaviškį, klestėjusiai bendruomenei teko galvoti, kaip išlikti gyviems. Deja, per kelis tų metų mėnesius buvo sušaudyta daugiau nei 3 tūkst. žmonių – beveik pusė miestelio.

Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje

Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.


Žydų bendruomenių čia gyventa XVI a. pr. Apie klestintį žydų religinį gyvenimą Vilkaviškyje ir iš kitų išsiskiriančią didžiąją miestelio sinagogą liudija vilkaviškiečio Haroldo Frydo prisiminimai apie XIX a. pab.-XX a. pr. Vilkaviškį: „Vilkaviškyje tuo metu buvo pustuzinis žydų maldos namų. Sakoma, kad pagrindinė sinagoga jau tuo metu skaičiavo 300 metų amžių. Tai buvo gražus senovinis medinis neįprastos architektūros statinys, reikalui ištikus gerai pritaikytas gynybiniams tikslams. Enciklopedijose jis minimas kaip tikriausias senųjų Lenkijos ir Lietuvos sinagogų stiliaus pavyzdys. Prieš sinagogą buvo nedidelė aikštė. Per Simchat Tora šventę, nešant šventojo rašto ritinius, buvo einama ratais aplink iškiliausius miesto žmones. Aplink šią aikštę buvo išsidėstę keli maldos ir studijų namai, hekdašas – prieglauda neturtingiems ir sergantiems žmonėms, bei mikvė – ritualinių maudynių vieta. Pastaroji buvo naudojama reguliariai ir gana dažnai ne tik religingų žydų, bet ir, nesant maudymosi galimybės namuose, tarnavo kaip vieta propaguoti higienos įpročiams.“ Būtent XIX a. buvo žydų klestėjimo laikas Vilkaviškyje. Vėliau, po Pirmojo pasaulinio karo, žydų gyventojų skaičius kiek sumažėjo. Pasak A. Žilinsko, manoma, kad žydai Vilkaviškyje ėmė kurtis XVI a. Tuomet duotas leidimas statyti garsiąją miestelio sinagogą. „Vis dėlto mes esame Suvalkijoje. Tai ypatingas regionas. Esame dabar europinėje Lietuvoje, o už Nemuno – Vilnius, Kaunas ir toliau link Panevėžio, ten yra rusiškoji Lietuva. [...] Labai kompaktiškai jungėsi tos žydų bendruomenės, pradedant Augustavu, Suvalkais, Seinais, Lazdijais, Vilkaviškiu, Kybartais, taip pat – Vištyčiu, Pilviškėmis, Šakiais, Kudirkos Naumiesčiu. Čia jie giminiavosi, važiavo vieni pas kitus, draugavo, prekiavo“, – pasakoja A. Žilinskas. Jis priduria, nors dokumentas dar nėra surastas, žydų bendruomenėse sklando legenda, kad XVI a. žydams buvo skirta žemė statyti sinagogą: „1545 m. jau yra karalienės Bonos raštas, kur ji skiria žydų bendruomenei miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste. Kaip žinome, bažnyčia Vilkaviškyje pastatyta 1620 m. Tai rodytų, kad turbūt žydų bendruomenių čia gyventa XVI a. pr.“, – sako A. Žilinskas. Žydai Vilkaviškyje valdė prekybą ir visą pramonę Nors kone visas Vilkaviškis per karą sudegė, šiandien apie žydų gyvenimo detales miestelyje pasakoja keletas užrašų. Ant pastatų, kurių vietoje stovėjo sinagoga, žydų gimnazija, senelių namai, kabo Jeruzalėje pagamintos atminimo lentelės. Jas nesunku rasti, nes, kaip įprasta, žydų istorija mažuose miesteliuose sukosi pačiame centre. Vilkaviškyje bene svarbiausia žydams vieta buvo dabartinė J. Basanavičiaus aikštė. Šalia jos stovėjo didžioji sinagoga, o aikštėje klestėjo žydų verslai. „Netoli J. Basanavičiaus esanti Kęstučio gatvė buvo pagrindinė gatvė, kurioje gyveno žydų bendruomenės žmonės. [...] Žydai telkėsi centre. Visi dabar stovintys pastatai iškilę jau po karo. Senose nuotraukos (kurių pirmosios yra iš 1910 m.) čia stovėjo kromeliai – parduotuvėlės. Visą turgaus aikštę supo žydų prekybininkų namai“, – teigia A. Žilinskas. Anot jo, žydai Vilkaviškyje valdė prekybą ir visą pramonę. Jau prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo ir lietuvių prekybininkų ar pramoninkų, tačiau jie, kaip pasakoja istorikas, sudarė tik apie 10 proc. Visi kiti buvo žydai. „Vilniaus gatvėje buvo šerių fabrikas. Vienas didžiausių. Tuos šerius, šepečius gamindavo čia ir eksportuodavo į visą Europą, ypač Vokietiją. Dar toliau buvo tabako fabrikas. Vienas iš didesnių. Kitoje Vilkaviškio pusėje, kur, važiuojant iš Marijampolės pusės, buvo spirito gamykla“, – vardija A. Žilinskas. Čia gimė daug garsių menininkų Istoriko teigimu, Vilkaviškio žydų bendruomenė pasižymėjo ne tik verslais. Miestelyje buvo sporto klubai „Makabi“, veikė įvairios organizacijos, pavyzdžiui, jaunųjų skautų. „Jie rengdavo stovyklas čia, Vilkaviškyje. Atvažiuodavo žydų iš Vokietijos. Jie bendravo ir su vokiečių jaunuoliais, alų gerdami dainuodavo vokiškas dainas“, – sako A. Žilinskas. Jo nuomone, kultūrinį gyvenimą Vilkaviškyje paįvairindavo ir tai, kad iš šio miestelio yra kilę daug garsių žydų kilmės menininkų. „Man įsimintiniausia, kad šiame mieste gimė Olandijos baleto įkūrėja Sonia Gaskell. Labai nustebo Olandijos ambasadoriai, kai sužinojo – mūsų Gaskell? Jai Amsterdamo žydų muziejuje skirta didžiulė paroda, sukurtas filmas. Vyko ir didžiulis minėjimas. Jos šaknys čia – S. Gaskell gimė 1904 m. Vilkaviškyje“, – tvirtina A. Žilinskas. Anot jo, šiame miestelyje 1860 m. gimė ir žydų dailininkas Moisiejus Maimonas. „Jis pripažintas kaip akademikas, aukščiausios kategorijos dailininkas realistas, nupiešęs labai daug istorinių caro portretų“, – sako istorikas. Jis priduria – M. Maimono darbai savo laiku buvo netgi skelbiami vadovėliuose. „Man pavyko iš Peterburgo muziejaus gauti M. Maimano vieno paveikslo kopiją, kurią mes turime krašto muziejuje“, – teigia A. Žilinskas. Jo teigimu, daug kas nustemba išgirdę, kad kitas dailininkas – Isaacas Levitanas – taip pat buvo kilęs iš šios Lietuvos dalies. Tiesa, dailininkas gimė ne Vilkaviškyje, o Kybartuose.
nors dokumentas dar nėra surastas, žydų bendruomenėse sklando legenda, kad XVI a. žydams buvo skirta žemė statyti sinagogą: „1545 m. jau yra karalienės Bonos raštas, kur ji skiria žydų bendruomenei miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste.




Daugiau skaitykite čia.



Lietuvos žinios



Publikuota: 2017-02-01 11:23:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai