„Santaka“ / Tyrėjų darbe – daug pastangų ir atsakomybės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-01-30 15:58

Dalinkitės:  


Alvydas Kerevičius sakė, kad kriminalistinius tyrimus atliekantys pareigūnai savo darbe neišsiverstų be rankų pėdsakų ryškinimo spintos.

Autorės nuotr.


Tyrėjų darbe – daug pastangų ir atsakomybės

Eglė KVIESULAITIENĖ

Rytoj kriminalistinius tyrimus atliekantys pareigūnai minės profesinę sukaktį. Nuo tos dienos, kai mūsų šalyje įkurta pirmoji kriminalistinius tyrimus atliekanti įstaiga, praėjo 90 metų. Tačiau taip toli žvelgti praeitin visai nebūtina, mat didysis proveržis kriminalistiniuose tyrimuose įvyko pastaraisiais dešimtmečiais. O juos šiandieniniai pareigūnai dar puikiai prisimena.



Dideli pasiekimai

Jau dvidešimt metų Marijampolės AVPK kriminalistinius tyrimus atliekantis ir Kriminalistinių tyrimų skyriui vadovaujantis kybartietis Alvydas Kerevičius džiaugiasi savo pavaldinių pasiekimais – jų atliekami daktiloskopiniai tyrimai jau pripažįstami ne tik savoje šalyje, bet ir Europos Sąjungoje bei kitose užsienio valstybėse.

Dvylika šio skyriaus pareigūnų atlieka ne tik daktiloskopines (rankų pėdsakų ir atspaudų), bet ir balistines (šaunamųjų ginklų, šovinių ir jų dalių, šūvių pėdsakų), trasologines (avalynės, transporto priemonių ridos, įsilaužimo – laužimo, kirpimo, pjovimo, lenkimo ir kt.), nešaunamųjų ginklų (šaltųjų, templinių, pneumatinių ir kt.) bei ekonomines (buhalterinių dokumentų ir kt.) ekspertizes. Taip pat atlieka legaliai įsigytų graižtvinių ginklų bandymus. Anksčiau ginklus išbandydavo šaudami į metalinį storasienį vamzdį, kuriame prikišta šilkinių siūlų, kad šie nedeformuotų kulkų. Dabar tai atliekama šiuolaikišku vandens kulkų gaudytuvu.

Tačiau A. Kerevičius mena laikus, kai jo vadovaujamame skyriuje dirbo vos keturi pareigūnai, o ir galimybės atskleisti bei įrodyti nusikaltimus buvo kur kas mažesnės.



Neverta net lyginti

Pats Kybartuose gimęs ir augęs A. Kerevičius prisipažįsta kriminalistika užsidegęs tik prieš kiek daugiau nei pora dešimtmečių. Mat inžinerinius mokslus baigęs vyras niekada negalvojo būsiąs policininku. Tačiau kai po instituto baigimo buvo paskirtas į tuometinę Marijampolės griežto režimo pataisos darbų koloniją (dabar – pataisos namai) inžinieriumi konstruktoriumi, teko iš arčiau pažinti teisėsaugos struktūras. Be to, su kaliniais dirbusiam pareigūnui buvo labai smalsu sužinoti visą kriminalistinę „virtuvę“ – kiek etapų reikia praeiti, kiek įrodymų surinkti, kad nusikaltimą padaręs žmogus būtų pasiųstas už grotų.

Kai prieš du dešimtmečius A. Kerevičius atėjo dirbti į policiją, dabartinis Kriminalistinių tyrimų skyrius vadinosi Kriminalistinių ekspertizių poskyriu, o jame dirbantys pareigūnai – kriminalistais ekspertais. Alvydui patiko didelio kruopštumo reikalaujantis eksperto darbas, tačiau tų laikų priemones ir galimybes lyginti su dabartinėmis jam labai sunku.

– Jau vien palyginkime fotoaparatus, kuriais tyrėjai fiksuoja nusikaltimo vietą bei įkalčius, – sakė A. Kerevičius. – Juk seniau daug darbo ir laiko tekdavo sugaišti ryškinant juostas, darant nuotraukas, kurios buvo nespalvotos. Tam reikėjo specialios laboratorijos. Dabar nuotraukos skaitmeninės, vaizdą jose galima išdidinti, paryškinti. Tad tyrimo galimybės kur kas didesnės.



Priemonės kokybiškesnės

Didelę patirtį turintis kriminalistinių tyrimų specialistas prisimena tuos laikus, kai policijoje nebuvo kompiuterių, tad tyrimo išvadas tekdavo spausdinti mašinėle. O ji kabinete taip pat buvo tik viena, tad keturiems kriminalistams tekdavo laukti eilėje.

Tačiau tyrėjų lagaminėlių, kuriuos kriminalistai vežasi į įvykio vietą, sudėtis per porą dešimtmečių mažai tepasikeitė – tik priemonės ir medžiagos tapo kokybiškesnės.

Net ir senomis priemonėmis ekspertai sugebėdavo atlikti tyrimus ir surinkti įrodymus sunkiose bylose. Nors dabar grįžti net du dešimtmečius į praeitį nebesinorėtų, anot A. Kerevičiaus, galima tik įsivaizduoti, kaip kriminalistiniai tyrimai buvo atliekami 1927-aisiais – tais metais, kai buvo įkurta pirmoji valstybinė kriminalinius tyrimus atliekanti įstaiga. Jau tuomet Lietuvos kriminalistai darė daktiloskopines, dokumentų tyrimo ekspertizes, rinko duomenis apie teistus asmenis, darė kai kuriuos laboratorinius tyrimus.



Svarbi patirtis

Kriminalistikos istorija besidomintį A. Kerevičių sužavėjo ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykęs nusikaltimo tyrimas, kai buvo atskleista staliaus žmogžudystė. Tuomet nusikaltimo tyrimo „raktu“ kriminalistams tapo voratinklis, užkibęs ant įtariamojo kepurės. Pagal voratinklio gijas tyrėjai sugebėjo įrodyti, kad voras priklauso naminei rūšiai, o pagal voratinklyje įstrigusias drožles – kad jos tokios pačios, kokių buvo nužudytojo staliaus dirbtuvėse.

A. Kerevičius neabejoja, kad kriminalistinių tyrimų specialisto darbe labai svarbi patirtis. Patyręs specialistas nuvykęs į nusikaltimo vietą iš karto žino, kur reikia ieškoti įkalčių, ką vagis galėjo čiupinėti ir kur palikti pirštų pėdsakus.

– Mes mintyse iškart modeliuojame, kaip galėjo vykti nusikaltimas, kaip judėjo, kur ėjo ir net ką mąstė nusikaltėlis, – pasakojo A. Kerevičius. – Išklausę liudininkus, nukentėjusiuosius mes „susidėstome“ nusikaltimo eigą ir žinome, kur ieškoti pėdsakų.



Neginčijamas įkaltis

Kriminalistinių tyrimų skyriaus vadovas sakė, kad laboratorijoje dirbančiam specialistui geriausia gauti pėdsaką su visu objektu. Tačiau tai padaryti ne visuomet įmanoma. Juk neveši iš nusikaltimo vietos į policijos laboratoriją didžiulės spintos ar stalo. Todėl pėdsakas išryškinamas specialių miltelių pagalba, užfiksuojamas ir kopijuojamas ant daktiloskopinės plokštelės.

Kaip betobulėtų kriminalistiniai tyrimai, pirštų pėdsakai vis dar lieka vienu pagrindinių ir neginčijamų įkalčių, įrodančių nusikaltėlio tapatybę. Todėl labai svarbu, kad jie būtų ištirti atsakingai.

A. Kerevičius juokauja, kad iš pirštų atspaudų dažnu atveju galėtų nuspėti žmogaus profesiją, mat, pavyzdžiui, statybininkų ar daug dirbančių namų šeimininkių pirštų atspaudai būna ne tokie ryškūs kaip, sakykime, valdininko.



Išmoksta mintinai

Didelę patirtį turintys pareigūnai sugeba įsiminti ilgai ieškomų nusikaltėlių pirštų atspaudų vingius ir juos atpažįsta net praėjus daug laiko.

A. Kerevičius prisimena, kaip ilgai teko aiškintis vagystes iš butų, kurių vienu metu įvykdavo po kelias per dieną. Ilgai vargę pareigūnai ant mini garsajuostės sugebėjo rasti vagies dešinės rankos nykščio atspaudą, tačiau tokio policijos turimoje kartotekoje nebuvo.

A. Kerevičius prisimena, kad vagies daktiloskopiniai vingiai tiesiog įsirėžė atmintin, mat beieškodamas nusikaltėlio buvo peržiūrėjęs tūkstančius kartotekoje turimų atspaudų.

Kai vieną dieną į areštinę buvo atgabentas vagyste įtariamas asmuo, A. Kerevičius prisimena nuėjęs paimti jo pirštų atspaudų. Dar dabar pareigūnas prisimena tą šiltą, širdį užliejusį jausmą, kai pamatė pažįstamus vingius.

Tuomet kriminalistai įrodė, kad ilgapirštis dalyvavo šešiose butų vagystėse. Įrodymų priremtas nusikaltėlis atsidūrė už grotų.



Didžiulė atsakomybė

Dar vienas nusikaltimas A. Kerevičiui įsiminė dėl to, kad pavyko rasti įrodymų, rodos, beviltiškoje situacijoje. Nužudę du senukus nusikaltėliai padegė jų namus, kad neliktų jokių įrodymų. Kriminalistai jau buvo praradę viltį, kai vienam iš ekspertų į akis krito įtartinai švari, tarsi visiškai nauja lemputė prie ūkinio pastato. Kilo įtarimų, kad ji išsukta prieš pat nusikaltimą.

Parsivežę į laboratoriją lemputę kriminalistai ant jos išryškino pirštų pėdsakus, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, paliko žudikai.

A. Kerevičiaus praktikoje pasitaikė ir visai neįprastų, netradicinių nusikaltimo pėdsakų, kai buvo likę tik pirštų galų atspaudai. Tuomet prireikė specifinio daktiloskopavimo.

Kybartuose sulaikius užsienyje vogtą automobilį daug pirštų pėdsakų jame aptikę pareigūnai iš pradžių neįtarė, kad susidurs su išskirtiniu atveju. Tik sulaikius vagį paaiškėjo, jog šis turi daugiau pirštų nei įprasta. Visgi ilgapirštis jau buvo turėjęs reikalų su teisėsauga, tad kolegoms iš sostinės toks išskirtinis vagies bruožas jau nebuvo naujiena.

– Mūsų darbas – labai įdomus ir kūrybingas, bet jis tikrai nėra lengvas, – savo profesinės šventės išvakarėse kalbėjo Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininkas A. Kerevičius. – Tik filmuose kriminalistams viskas klojasi be trikdžių, o realiame gyvenime tenka įdėti daug pastangų ir prisiimti didelę atsakomybę.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas