|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Iniciatyvos
Kai reikėjo remontuoti namo prieangį, Rūdos kaimo gyventojas Vidas Rudzevičius pagalbos kreipėsi į Gižų seniūną Romą Kučiauską.Autorės nuotr. Renata VITKAUSKIENĖ
Šiuo metu socialinių pašalpų gavėjai padeda šešiems gyventojams skirtinguose seniūnijos kaimuose. Pasak Gižų seniūno Romo Kučiausko, žmonės, kuriems jis siunčia pagalbininkus, gyveno tvarkingą gyvenimą, dirbo, o sulaukę garbaus amžiaus smarkiai pasiligojo. Tiesa, šie senjorai nėra vieniši, tačiau jų vaikai gyvena ir dirba toli, neretai – užsienyje, tad neturi galimybių tėvus lankyti taip dažnai, kad pagelbėtų kasdienėje namų ruošoje. „Pats esu vietinis žmogus, taigi žinau, kurį gyventoją sunkumai prispaudė dėl sunkių ligų, o kurį – dėl žalingų įpročių, priklausomybių, – sakė R. Kučiauskas. – Aštuoniolika metų dirbu seniūnu, tad matau, kad yra šeimų, kur dabar jau trečiai kartai mokamos visokios pašalpos. Jas gavo tėvai, vėliau – suaugę jų vaikai, o dabar jau moka ir anūkams. Tokie žmonės įpratę tik gauti ir reikalauti. Manau, kad jau tikrai reikia skirti dėmesio gyvenimą tvarkingai nugyvenusiems, o į senatvę ligų apniktiems žmonėms. Tokią praktiką taikau jau geras pusmetis, kai išanalizavau pernai vasarį rajono Tarybos patvirtintą Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą. Matau, jog nepažeidžiu įstatymo ir kad yra galimybė padėti ligų kamuojamiems senukams. Tas dokumentas man „atrišo“ rankas.“ Žmones, kurie privalo atidirbti už pašalpas, į talką garbaus amžiaus gyventojams seniūnas siunčia remdamasis minėtu aprašu. Jame numatyta, kad pagalba teikiant socialines paslaugas yra traktuojama kaip visuomenei naudinga veikla, organizuojama seniūno ir asmens, atidirbančio už pašalpas, susitarimu. Kaip žinia, gana dažnai tokie žmonės geba dirbti tik paprasčiausius fizinius darbus, nes nėra įgiję jokios kvalifikacijos. Tad seniūnui reikia gerai pagalvoti, kokį visuomenei naudingą darbą jiems būtų galima skirti žiemą. Gižų seniūnijoje žmonių, kuriems privalu atidirbti už pašalpas, šiuo metu yra palyginti nedaug. „Prieš ketverius metus seniūnijoje turėjome per 40 žmonių, kurie galėjo dirbti viešuosius darbus. Dabar dirbti gali tik penki. Kiti keturi pašalpų gavėjai viešųjų darbų negali dirbti dėl sveikatos, dėl priešpensinio amžiaus. Šiuo metu padedame šešiems senyvo amžiaus gyventojams, bet šis skaičius vis kinta. Pavyzdžiui, senukas atsigula į ligoninę ir, kol jis yra gydymo įstaigoje, mūsų pagalbos nereikia“, – sakė Gižų seniūnas, apgailestaudamas, kad vis dėlto ne kiekvienam pagalbos reikalingam ligotam gyventojui gali rasti talkininką. Šiame reikale esama dar ir kito niuanso. Garbaus amžiaus žmonės į savo namus įsileidžia tik tuos talkininkus, kuriais pasitiki, kurie, galima sakyti, jų akyse gimė ir užaugo, nuo seno gyvena šalia. Menkiau pažįstamų ar „dėmėtos“ biografijos pagalbininkų jie atsisako. Pašnekinti Gižų seniūnijos gyventojai nuoširdžiai džiaugėsi pagalba, kurią gauna seniūno rūpesčiu. Ligoti senjorai, kurie labai daug laiko praleidžia vieni, vertina ne tik pagalbą buityje, bet ir galimybę su kuo nors pabendrauti. „Labiausiai esu patenkinta, kai žmogus ateina!“ – sutikdama savo namuose svečius kalbėjo Marija Budrevičienė, ketvirtį amžiaus išdirbusi laiškininke Gižų apylinkėse. Ji puikiai pažįsta netolimoje kaimynystėje gyvenančią savo pagalbininkę Vidą. „Ji čia gimusi, čia augusi. Ko prašau, tą padeda: malkų prineša, šuniuką pašeria, kur paprašau, pašluosto. Man pačiai tą daryti yra labai sunku, – kalbėjo gižietė. – Mano vaikai toli, vienas už Kėdainių gyvena, du – Kaune. Parvažiuoja, aplanko, bet jie – ne milijonieriai, saugo savo darbus, negali jų mesti dėl to, kad mane prižiūrėtų.“ Skausmų kamuojama moteris vos begali judėti, tad net ir menkas namų ruošos darbelis, o juolab žygis į malkinę – jau tikrai ne jos jėgoms. „Domėjausi, kokios yra galimybės padėti Marijai pasitelkus Vilkaviškio socialinės pagalbos centro darbuotojus, – sakė R. Kučiauskas. – Tam, kad jie atvažiuotų į gyventojos namus, reikia paruošti daug dokumentų, sulaukti atitinkamo sprendimo. Kol įvyks visos būtinos procedūros, praeis nemažai laiko. O vadovaudamasis minėtu aprašu pagalbininkę neįgaliai moteriai aš galiu pasiųsti išsyk.“ Lydėdamas į Rūdos kaimą pas Vidą Rudzevičių seniūnas svarstė: „Žmogus visą amžių dirbo, kūrė grožį, o dabar pasiligojo, vos paeina... Tai kaip gali jam nepadėti?!“ Miškelyje prie sodybos dūzgė motorinis pjūklas. „V. Rudzevičius nupirko benzino, seniūnijos ūkio darbininkas, į talką gavęs už pašalpas turintį atidirbti Vido kaimyną, paruoš šiek tiek malkų“, – paaiškino R. Kučiauskas. Ilgus metus išpuoselėtoje sodyboje gyvenantis V. Rudzevičius sunkesnių fizinių darbų dirbti jau nebegali – sveikata neleidžia. Tad vyriškis labai džiaugėsi, kad sulaukė seniūnijos atsiųstų pagalbininkų, kai reikėjo remontuoti begriūvantį namo prieangį, garažiuką, statyti paukštidę, paravėti apie namus. „Kol neturi bėdų su sveikata, tai sunku net įsivaizduoti, kokioje situacijoje gali atsidurti... Jei ne geri žmonės, tai čia jau nevaikščiočiau, – kelissyk pabrėžė V. Rudzevičius. – Aš žinau, kad jeigu reikės duonos ar vaistų, paskambinsiu į seniūniją ir man tikrai atveš. Esu labai „turtingas“ – turiu tiek visokių ligų!.. Pats nieko nebepajėgiu daryti. Tai jeigu kas nors nepadėtų, žmogus tik dar labiau nervuotumeisi, sveikata galutinai pašlytų.“ Publikuota: 2017-01-30 08:26:30 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|