„Santaka“ / Onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymui Lietuvoje atsiveria didesnės galimybės / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymui Lietuvoje atsiveria didesnės galimybės

Marius SALYS

Lietuva žengė dar vieną labai svarbų žingsnį, kad baisioji sąvoka „vėžys“ nebebūtų tokia bauginanti. Pradėjus bendradarbiavimą su revoliuciją onkologinių ligų gydyme sukėlusiais belgais, aukšto piktybiškumo centrinės nervų sistemos navikais sergantys vaikai sulauks kokybiškesnio nei anksčiau, specialiai jiems pritaikyto gydymo.

Vaikus tirs ir Lietuvoje, ir Belgijoje

Jau XX amžiaus antroje pusėje buvo įsitikinta, kad vėžys – genetinė liga. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad onkologinės ligos atsiradimą, tolimesnę jos raidą ir gydymo efektyvumą lemia genetinės mutacijos. Priklausomai nuo molekulinių pakitimų bei genetinių mutacijų, auglio augimą aktyvuojančiuose bei slopinančiuose genuose net tos pačios rūšies vėžys gali turėti skirtingą klinikinę eigą, prognozę bei atsaką į gydymą ir todėl turi būti gydomas skirtingais metodais.

Lietuvoje vaikų piktybinių navikų diagnostika ir gydymas daugelį metų buvo paremti naviko morfologija, gydymo efektyvumas ir naviko progresija buvo vertinami tik kliniškai ir radiologinių tyrimų metu. Tačiau Kauno klinikų onkologijos ir hematologijos skyriaus gydytojų iniciatyva bei labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ pagalba nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantys vaikai iki 18 metų amžiaus galės sulaukti molekuliniu pagrindu paremto, specialiai jiems pritaikyto gydymo. O vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse „Lietuvos energijos“ paramos fondo dėka onkologinių ligonių mėginiai bus ištirti Belgijos genetikos ir patologijos instituto „OncoDNA“ laboratorijoje, nesirūpinant dažnai daug resursų reikalaujančiomis tyrimo išlaidomis.

Šiam projektui, kurio vertė – 70 tūkstančių eurų, „Lietuvos energija“ skyrė net 56 tūkstančių eurų paramą. Tyrimai bus atlikti 25 vaikams, kuriems diagnozuoti aukšto piktybiškumo centrinės nervų sistemos navikai.

Projekto metu, vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, bus atlikti biomedicininiai molekulinių naviko žymenų tyrimai vienoje moderniausių Europos laboratorijų. Taip bus nustatyta daugiau kaip 200 mutacijų (SNV, IN/Del, CNV), padėsiančių patikslinti mažųjų pacientų diagnozę bei numatyti naviko raidos eigą.

Šių tyrimų metu bus nustatyti 28 genai, susiję su atsparumu arba jautrumu vieniems ar kitiems vaistams. Atlikus naviko molekulinį ištyrimą, bus nustatytas išsamus naviko genetinis žemėlapis, iš kurio bus atrinkta apie 15 specifinių genetinių žymenų. Stebint pacientą, šių žymenų ieškoma tiriant naviko DNR.

Genetiniai tyrimai leis patikslinti naviko histologiją, tiksliau prognozuoti ligos eigą ir recidyvo riziką, o nustačius navikinių ląstelių jautrumą ar atsparumą vaistams, individualizuoti gydymą (skirti biologinę terapiją; priklausomai nuo rizikos, skirti mažiau ar daugiau agresyvų gydymą), taip pat pagerinti gydymo efektyvumą. Ištyrus naviko DNR periferiniame kraujyje, bus galima stebėti gydymo efektyvumą ir anksčiau, dar iki klinikinių ar radiologinių simptomų, nustatyti naviko recidyvą.
Projekto metu naudos gaus ne tik mažieji ligoniai, bet ir onkologijos srities specialistai Lietuvoje.


Projektas vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų vaikų onkologijos ir hematologijos centre.

Nauda – ne tik pacientams

Projekto metu naudos gaus ne tik mažieji ligoniai, bet ir onkologijos srities specialistai Lietuvoje. Atlikus genetinius ir imunohistocheminius tyrimus, gauti rezultatai bus apdoroti specialia programa, o vėliau lyginami su atliktomis klinikinėmis studijomis, moksliniais darbais bei kita didžiulėje duomenų bazėje esančia moksline informacija.

Apdorojus rezultatus, bus sugeneruota speciali ataskaita su išsamia informacija apie tikslią paciento diagnozę, onkogenų mutacijas, o taip pat apie chemoterapinius ar biologinius preparatus, kurie bus veiksmingi gydant tiriamą pacientą. Taigi, bus atlikta personalizuota diagnostika ir skirtas individualus bei tikslinis gydymas, padėsiantis siekti geresnių rezultatų mažųjų ligonių gydyme.

Lietuvos gydytojams bus pateikta tiksli informacija apie medicininius preparatus, tikslingai veiksiančius paciento auglį. Taip pat bus gauta ypatingai svarbi informacija apie juvenilinių (vaikų ir paauglių) navikų genetines mutacijas, jų formavimuisi įtakos turinčius onkogenus. Tai ateityje padės onkologams ir chemoterapeutams greičiau ir lengviau atlikti tikslią onkologinės ligos diagnostiką bei skirti tinkamiausią gydymą.

Patirtimi dalinasi ne vienerius metus

Tiesa, toks molekulinis onkologinės ligos naviko ištyrimas Lietuvos ligoniams nebėra naujiena, tačiau iki šiol tokie tyrimai taikomi labiau vyresnio amžiaus pacientams.

Jau kelerius metus Belgijos „Onco DNA“ institutas bendradarbiauja su oficialiais partneriais Lietuvoje ir tiria suaugusių pacientų solidinius navikus. Lietuvoje surinkti reikiami mėginiai yra siunčiami į Belgiją, kur jie yra ne tik nuodugniai ištiriami, bet ir parengiamas detalus ligos aprašymas bei individualiai pritaikyto gydymo galimybės.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas