„Santaka“ / Klastojami ne tik brangūs telefonai / Stop! Siena

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Stop! Siena

Dalinkitės:  



Klastojami ne tik brangūs telefonai

Pernai Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė beveik 5 mln. vnt. klastotų prekių. Palyginti su 2015 m., kai buvo sulaikyta beveik 90 tūkst. vienetų klastotų prekių, šis skaičius išaugo net 55 kartus.

Su padirbinių gamintojais ar žmonėmis, gabenusiais falsifikuotus daiktus, muitininkai pernai susidūrė daugiau kaip 591 kartą (2015 metais užfiksuoti 757 atvejai).

Pasak pareigūnų, daugiausia klastotų daiktų aptinkama smulkiose pašto siuntose, kai internetu, dažniausiai iš Kinijos užsakytuose siuntiniuose, į Lietuvą siunčiami garsiais ženklais pažymėti drabužiai, sporto avalynė, mobilieji telefonai ir jų priedai, vaikiški žaislai, rankinės, piniginės, kvepalai ar kosmetika.

Vasarą muitininkų įtarimą sukėlė paštu iš Kinijos atkeliavusi siunta su „iPhone SE Apple“ dėžutėmis ir priedais. Dėžučių viduje buvo sudėti įkrovikliai, ausinės ir naudojimo instrukcijos, tačiau pačių „iPhone“ telefonų jose nebuvo. Darydami prielaidą, kad tai gali būti klastotės ir telefonai arba jų dalys yra siunčiamos kita siunta, o vėliau surenkama ir pardavinėjama Lietuvoje, muitininkai šias klastotes sulaikė. Kad tai tikrai klastotės, netrukus patvirtino ir prekės ženklo atstovai.

Padirbiniai į Lietuvą bandomi gabenti ir lėktuvais vykstančių keleivių lagaminuose. Pietų Europos ar Šiaurės Afrikos kurortuose atostogaujantys lietuviai susigundo pasipuošti prabangiais ženklais pažymėtais ir pusvelčiui pardavinėjamais daiktais ir pripildo savo lagaminus klastotų drabužių, rankinių, saulės akinių ir kitų smulkių prekių.

Oro uostuose dirbantys muitininkai pasakoja nuolat susiduriantys taip pat ir su piliečiais, kurių lagaminuose randamos klastotės yra vežamos siekiant gauti turtinės naudos – perparduoti jas patikliems prekeiviams lietuviškose interneto tinklapiuose ar nelegaliose prekyvietėse.

Viena iš Stambulo atvykusi ponia pareigūnams įkliuvo kaip tik dėl to. Neva atostogauti Turkijoje buvusios moters bagaže pūpsojo kalnai klastotų prekių, pažymėtų „Burberry Brit“, „Philipp Plein“, „Armani Jeans“, „Versace“, „Louis Vuitton“, „Rada“ („Prada“), „Michael Kors“ prekių ženklais.

Tačiau pernai pasitaikė atvejų, kai prekių klastotės per Lietuvos teritoriją keliavo ir dideliais kiekiais.
Daugiausia klastotų daiktų aptinkama smulkiose pašto siuntose, kai internetu, dažniausiai iš Kinijos užsakytuose siuntiniuose, į Lietuvą siunčiami garsiais ženklais pažymėti drabužiai, sporto avalynė, mobilieji telefonai ir jų priedai, vaikiški žaislai, rankinės, piniginės, kvepalai ar kosmetika.


Saugodami šalies rinką nuo kenksmingų produktų pernai Lietuvos muitinės pareigūnai kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba dalyvavo Europolo ir Interpolo organizuotoje tarptautinėje operacijoje, skirtoje kovai su pažeidimais maisto ir gėrimų srityje.

Iš viso operacijoje dalyvavo policijos ir muitinės pareigūnai, nacionalinių maisto ir veterinarijos tarnybų darbuotojai iš 57 pasaulio valstybių. Tikrinimai buvo atliekami oro ir jūrų uostuose, turgavietėse, parduotuvėse, pasienio postuose, muitinės sandėliuose.

Operacijos metu Lietuvoje muitinė sulaikė beveik 229 tūkst. vnt. Kinijoje pagamintos kramtomosios gumos, iš kurių 221 tūkst. vnt. buvo neteisėtai pažymėti „F-1“ prekės ženklu, taip pat 57 tūkst. vnt. klastotų vaikiškų saldainių. Originalių saldainių gamintojai netruko patvirtinti, kad muitininkų sulaikyti saldumynai yra klastotės. Ir visa didžiulė neaiškios kilmės ir kokybės saldėsių siunta buvo sunaikinta.

Taip buvo užkirstas kelias rinkoje atsirasti sveikatai kenksmingoms prekėms, kurių nusipirkę nieko neįtariantys žmonės galėjo turėti rimtų sveikatos problemų.

Muitinės pareigūnai įspėja, kad gaminiai, pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, daro žalą ne tik šių teisių savininkams, bet ir valstybės biudžetui, sąžiningam verslui ir vartotojui, o dėl neaiškios sudėties gali pakenkti juos vartojančių žmonių sveikatai.

Todėl visi neabejingi piliečiai yra kviečiami prisidėti prie kovos su kontrabanda ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir, turėdami informacijos apie nusikalstamas veikas, pranešti visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis nemokamu Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu 8 800 555 44 arba elektroniniu paštu pasitikek@lrmuitine.lt bei Lietuvos muitinės interneto svetainėje.



Lietuvos muitinės info




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas