Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-15 17:34

---

J.Čes­na­vi­čius Že­mės ūkio skyriaus spe­cia­lis­tei L.Gry­ge­lai­tie­nei ro­dė pa­ruoš­tą į lau­kus vež­ti sėk­lą.

Autorės nuotr.

Pagal visus terminus sėja ūkininkų laukuose turėjo baigtis vakar. Po alinančių karščių netikėtai užpuolęs lietus permerkė laukus ir sumaišė ūkininkams visas kortas. Tik praeitos savaitės pabaigoje į laukus galėjo išvažiuoti traktoriai, mat anksčiau technikai buvo neįmanoma įropoti į dumblynu tapusius plotus. Žemdirbiai visą tą laiką su viltimi dairėsi į dangų ir turbūt nedaug kas sutilpo į sėjos terminų „rėmus“.

Šeimos ūkis

Dieną prieš rekomenduojamą sėjos pabaigą su rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniąja specialiste Lina Grygelaitiene pasidomėjome, kaip sekasi Giedrių kaimo ūkininkams Česnavičiams. Šių žemdirbių triūsas neretai sulaukia puikių įvertinimų rajone, jie vis pasiekia savotiškų rekordų.

Juozas Česnavičius kartu su dviem sūnumis Giedriumi ir Dainiumi dirba per 200 hektarų (deklaruota apie pusantro šimto ha) žemės. Ketvirtadienį jie jau buvo įpusėję apsėti numatytus plotus ir sakė žadantys pabaigti darbus laiku.



Per keturias seniūnijas

Pasak J.Česnavičiaus, savo grūdines kultūras jie spėjo sutvarkyti iki užpuolant didiesiems lietums – prieš porą savaičių, tad ir sėjos nesuvėlino.

Pokalbio dieną jie buvo pasėję apie pusšimtį hektarų kviečių. Iš viso žieminių javų šįmet ūkininkai planavo laukuose pasėti maždaug 120 hektarų. Beveik pusšimtyje hektarų jau sugulė ir žieminių rapsų grūdai.

Česnavičių žemės plyti keturiose seniūnijose: Šeimenos, Klausučių, Pilviškių ir Bartninkų. Dviejų pastarųjų seniūnijų laukuose – jaunojo ūkininko Giedriaus Česnavičiaus valdos. Vyriškis yra dalyvavęs dviejose programose ir gavęs paramą jaunajam ūkininkui įsikurti: grūdų ūkiui sukurti – per 86 tūkst. litų bei per 200 tūkst. litų – investicijoms į augalininkystės sektorių.



Kas neparduota

Visas žemes Česnavičiai dirba bendrai. Šeima turi vieną javų kombainą, kuris iškart užkabina daugiau nei 4 metrų plotą, kitos technikos, reikalingos visoms ūkio šakoms.Tačiau naujo kombaino ūkyje reikėtų. Senasis per javapjūtę sugedo – pabiro guolis. Kai gamta pradeda rodyti „ragučius“, ūkininkui juk brangi kiekviena giedra diena.

Šiemet ūkininkų prikultas rapsas jau iškeliavo į „Linas ir Agro“ sandėlius. Kiek pačių sandėliuose dar liko neparduotų kviečių ir ar išvis jų liko, tėvui juokais draudė sakyti sūnus Giedrius. Jaunas ūkininkas šmaikštavo, kad supirkėjai, paskaičiavę, kiek pas vieną ar kitą ūkininką dar liko neparduoto derliaus, neskubės kelti kainos, tad girtis neverta.

Bekraudamas į priekabas sėjai reikalingus padargus ir skubėdamas į laukus, G.Česnavičius pakvietė atvažiuoti po sėjos: „Tada ir paplepėsime, o dabar gaišti nėra kada“.



Palinko į pienininkystę

Juozas Česnavičius nuo ūki-ninkavimo pradžios labiau domisi pienininkyste. Žmogus augino ir kiaules, ir karves, pašarams pagerinti sėjo šiek tiek kukurūzų. Augino ir žirnių, cukrinių runkelių, bet šios kultūros nesužavėjo.

Šiais metais J.Česnavičius savo ūkyje turi 20 melžiamų lietuviškų juodmargių. Vienais metais jo ūkio karvutė buvo pripažinta produktyviausia rajone. Per laktacijos periodą iš jos primelžta 12 054 kilogramai 4,23 procentų riebumo ir 3,23 procentų baltymingumo pieno.

Prieš porą metų Česnavičių ūkyje užregistruotas dar vienas rajono rekordas – jų paršavedė atsivedė net 24 rubuilius paršelius.



Plėstis nėra kur

Dabar J.Česnavičius sako kasdien iš savo juodmargių primelžiantis nuo 300 iki 350 kg pieno. Bet šįmet ūkininkui su karvėmis nelabai sekasi. Šiuo metu yra užtrūkusių, vieną reikėjo iš ūkio išvežti.

– Norint rimtai viskuo užsiimti, reikėtų geresnių tvartų, – kalbėjo ūkininkas. – Jau kilo mintis pieno ūkį naikinti, bet kai kas dvi dekadas gauni pinigų, vėl nusiramini. Juodmargėms melžti nupirkti du aparatai. Česnavičiai savo ūkyje yra įdarbinę du žmones – melžėją ir traktorininką.

Pašarus karvėms ūkininkas ruošia pats. Neseniai iš Biržų parsivežė pašarų maišytuvą. Didžiulis elektrinis įrenginys labai „protingas“. Garsiniu signalu jis praneša, kai baigiasi kuris nors iš maišomų priedų, o be reikiamų pašaro komponentų jis apskritai neveikia.

Kombinuotąjį pašarą ūkininkai šeria ir karvėms, ir kiaulėms. Tiesa, riestauodegių nedaug – tik kelios motininės, nes vietos tvartuose jau nebeliko. Ir ūkiui plėstis jau nėra kur. Kiek įmanoma, visa žemė prie namų užstatyta. Daugiau kiaulių augina vyresnysis sūnus Dainius.



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---