„Santaka“ / Įdomus eksperimentas atskleidė darbo ir užmokesčio skirtumus / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius Arūnas Serneckas didelių pokyčių švietime šiais metais nesitiki.

Autoriaus nuotr.


Įdomus eksperimentas atskleidė darbo ir užmokesčio skirtumus

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus Arūno Sernecko iniciatyva mokykloje buvo atliktas itin įdomus eksperimentas – mokytojai mėnesį stebėjo, kiek laiko jie sugaišta darbui po pamokų ir palygino tai su oficialiai apmokamomis valandomis.



Praranda tūkstančius eurų

Norėdamas įrodyti, kad mokytojo darbo krūvis – neproporcingai didelis gaunamam atlyginimui, direktorius paprašė pradinių klasių ir matematikos mokytojų mėnesį stebėti ir žymėtis laiką, kurį jie skyrė įvairiam darbui. Iš pradžių idėja dalyvauti eksperimente buvo pasiūlyta šešiems pedagogams. Tiesa, tik du iš jų sutiko kasdien žymėti laiką, kurį dirbdavo po pamokų.Eksperimente dalyvavusi pradinių klasių mokytoja per savaitę veda 20, o matematikos – 21 pamoką.

Pradinio ugdymo mokytojui per mėnesį už pasiruošimą pamokoms apmokama 18 val. 56 min., t.y. mažiau nei už valandą kiekvieną darbo dieną, nors mokytojas moko 7 skirtingų dalykų. Minėtą mėnesį ši mokytoja pamokoms pasiruošti skyrė 22 val. Už 3 val. ir 4 min. darbo jai buvo neapmokėta. Tai sudarė 84, 48 Eur.

Matematiką dėstančiai pedagogei per mėnesį už pasiruošimą pamokoms apmokama 19 val. 8 min. Eksperimentinį mėnesį mokytoja pamokoms pasiruošti skyrė 29 val. 9 min., t.y. jai buvo neužmokėta už 10 val. 1 min. (281, 60 Eur).

Mokytojai stebėjo ir kiek laiko po pamokų skiria mokinių darbams tikrinti, vertinti, mokinių tėvams informuoti apie rezultatus. Pradinio ugdymo mokytojui per mėnesį šis darbas apmokamas už 6 val. 48 min. Eksperimente dalyvavusi mokytoja apskaičiavo mokinių darbus tikrinusi 14 val. 45 min. Vadinasi, už 7 val. 3 min. jai buvo nesumokėta apie 197 eurai.

Matematikos mokytojai įsiskolinta dar daugiau – 206, 41 euro. Jai per mėnesį už mokinių darbų tikrinimą apmokama 11 val. 44 min., tačiau minėtą mėnesį pedagogė mokinių darbus tikrino 19 val. 17 min. Neapmokėtos liko 7 val. 33 min.

Mokytojams nebuvo išmokėti jų uždirbti 281, 48 ir 488, 01 euro.

A. Serneckas tvirtino, kad panašiu ritmu pedagogai dirba visus metus. Jis apskaičiavo, kad per mokslo metus pradinio ugdymo mokytojams nesumokama daugiau nei 2, 5 tūkst. eurų, o matematikos – beveik 4, 4 tūkst. eurų.

„Tiesa, čia nepaskaičiuoti savaitgaliai, kada mokytojai taip pat dirbo. Pagal Darbo kodeksą, už darbą savaitgaliais reikėtų mokėti dvigubai arba skirti papildomas poilsio dienas. Jeigu įvertintume ir tai, prarandamos sumos dar labiau išaugtų“, – kalbėjo mokyklos vadovas.



Siūlo mažiau pamokų

Anot direktoriaus, pakankamai kontaktinių valandų (pamokų) turintys bei aukštą kvalifikaciją įgiję pedagogai nelabai gali skųstis atlyginimu, tačiau apmokėjimas už darbą nėra sąžiningas. Mokytojui per savaitę už darbą gali būti apmokėta iki 36 val. Tai reiškia, kad 25 kontaktines valandas turintis pedagogas už papildomą darbą gali tikėtis vos 11 apmokėtų valandų. Per tiek laiko pasiruošti pamokoms ir ištaisyti mokinių darbus, atlikti kitas funkcijas nelabai įmanoma. Ypač dėl to kenčia lituanistai, kuriems mokinių darbų taisymui dažnai prireikia daugiausia laiko.
Kartais nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokytojai tiek daug įsipareigoja, bet tai išties žavi.


„Sąžiningiausia būtų, jog mokytojams būtų ribojamos kontaktinės valandos, tačiau padidintos valandos, skirtos kitiems darbams. Profsąjungos kalba apie 18 plius 18. Aš su tuo sutikčiau. Turėdamas mažiau pamokų, bet gaudamas tą patį atlyginimą, mokytojas jaustųsi labiau vertinamas, nepervargtų, kaip dažnai nutinka dabar“, – svarstė A. Serneckas.

Paklaustas, ar ilgesnės nei kitų profesijų atstovams atostogos nėra šiokia tokia kompensacija už ne visiškai teisingai skiriamą darbo užmokestį, direktorius pripažino, kad atostogų metu pedagogams laisvės yra šiek tiek daugiau, tačiau dauguma jų vistiek turi pakankamai su mokykla susijusios veiklos.

„Atostogų metu mokytojams nereikia tikrinti namų darbų, bet jie dažnai taiso kontrolinius darbus, ruošiasi būsimoms pamokoms. Atostogos – geras laikas mokyklų vadovams suburti mokytojus į įvairias grupes. Vos ne kasdien vyksta metodinės ar mokyklos tarybos posėdžiai, renkasi kitos darbo grupės. Dauguma mokytojų tvarko klases. Tai šiek tiek lengvesnis laikotarpis, bet mokytojai įstaigose vis tiek išbūna didžiąją dalį dienos“, – kalbėjo „Ąžuolo“ progimnazijos vadovas.



Padaugėjo veiklų

Prieš metus progimnazijai pradėjęs vadovauti A. Serneckas sako, kad atėjus į mokyklą kiekvienam naujam direktoriui norisi pokyčių. Juos įgyvendinant kolektyvui atsiranda papildomų darbų, kurių iki tol nebuvo: „Per metus įvairių veiklos įsakymų parašiau daugiau nei du šimtus, kai iki tol būdavo 30–40. Tiesa, veiklas siūlau ne aš vienas, o visa bendruomenė, būtent iš jų gimsta idėjos, kurias vėliau stengiamės įgyvendinti. Mūsų mokykloje dirba 33 pedagogai, 22 iš jų – pirmaeilininkai. Dar šeši pamokas veda ir kitose ugdymo įstaigose, todėl visiškai atsiduoti mūsų progimnazijai gali tik 15–16 mokytojų. Būtent dėl to ir kilo idėja pažiūrėti, kas ir kiek dirba bei kiek dar galime prašyti žmogaus nemokamai stengtis dėl mokyklos“.

Direktorius tvirtino suprantantis, kad siūlant mokytojams papildomą neapmokamą darbą iš jų atimamas laikas, kurį jie galėtų skirti pamokų ruošai, sąsiuvinių tikrinimui, šeimai. Tiesa, įstaigos vadovas džiaugėsi, kad didžioji dalis jo vadovaujamo kolektyvo narių noriai įsitraukia į siūlomas veiklas, patys jas inicijuoja, stengiasi dėl bendrų svajonių įgyvendinimo.

„Kartais nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokytojai tiek daug įsipareigoja, bet tai išties žavi. Aišku, nereikia paneigti, kad galbūt vieni dirba bijodami direktoriaus, o kitus idėjos išties „veža“. Tikiuosi, jog pastarųjų yra daugiau. Aš visada sakau, kad kuo nors nepatenkinti pedagogai ateitų pas mane ir viską išsakytų. Aš juos tikrai suprasiu. Kol kas dar nebuvo nė vieno, nors kai kada iš aplinkinių išgirstu, jog ne visi dirba pagauti entuziazmo“, – pasakojo A. Serneckas.



Šiemet pokyčių nesitiki

Užtardamas mokytojus, A. Serneckas tvirtino, nekovojantis dėl mokyklų direktorių didesnių atlyginimų. Anot jo, vadovų darbo apmokėjimo tvarka yra pakankamai sąžininga, o direktorių ir pedagogų algų skirtumas ir neturi būti labai didelis, nes abi pusės neša didžiulę atsakomybę už savo veiksmus.

Nors atgarsiai apie Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje atliktą eksperimentą pasiekė Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, A. Serneckas nesitiki, kad tai turės kokios nors įtakos jos sprendimams. Pati ministrė teigė, kad jos tikslas yra toks pat, kaip ir vilkaviškiečių – matyti mokytoją, kuris jaučiasi vertinamas ir socialiai saugus, turi visas sąlygas sėkmingai dirbti. Ji tvirtino, jog ministerijos darbai ir bus skirti mokytojų darbo sąlygoms gerinti.

„Pirmieji ministrės žingsniai – teigiami. Tiesa, pokyčių tikėtis jau šiais metais bus sunku. Pagrindinė to priežastis – šiemet švietimui skirta vos 4, 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra mažiausiai per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Nežinau, iš kur galima gauti papildomų rezervų švietimui“, – kalbėjo A. Serneckas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas