Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-11 17:44

---

– Šitą vos ne iki trobos langų prieinantį žemės gabalėlį matininkas prieš kelis metus pamatavo kaip vyro sesers Laimos mums paliktą dalį. Rudenį tas pats matininkas tą žemę iš mūsų atėmė, – aiškino Pavištyčio kaimo ūkininkai Danutė ir Algis Gutauskai.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Dažnas įstatymas, ypač jo taikymas turi formaliąją, biurokratinę ir gyvenimiškąją pusę. Tai galėjai pastebėti klausydamasis Vištyčio seniūnijos, Pavištyčio kaimo ūkininkų Danutės ir Algio Gutauskų nuoskaudų, atsiradusių tvarkant žemių susigrąžinimo, nuomos ir kitus reikalus.

Padalijo į 10 dalių

Algis ir Danutė, dabar jau pensininkai, užaugo gausiose šeimose. Algis turėjo septynis brolius ir tris seseris, Danutė augo devynių brolių ir seserų būryje. Algio tėvai Jurgis ir Veronika Gutauskai Pavištyčio kaime turėjo 12,6 ha žemės. Pasak Algio ji buvo išsimėčiusi trijose vietose.

Artimiausi rankai ir širdžiai buvo 6 ha, esantys prie namų. Dar kolūkių laikais Algis su broliu Gediminu pasistatė ant tėvų žemės sodybas.

Sugrįžus Nepriklausomybės laikams, kartu su kitais Vištyčio krašto gyventojais tėvų žemių susigrąžinimo žygius pradėjo ir Gutauskai. Senųjų nuosavybės teisę paliudijančių dokumentų archyvuose nerado. Prisiėjo Algio tėvų teisę į turėtą žemę atkurti teisme. Teismas pripažino jau mirusio Jurgio Gutausko 12,6 ha žemės nuosavybę ir ją padalijo į dešimt dalių.

Kiekvienai senųjų Gutauskų atžalai teko po 1,26 ha. Vieni Algio broliai ir seserys su grąžinta žeme tvarkėsi savarankiškai, o keturi, šiek tiek vėliau ir penktoji sesuo Laima, savo dalį notariškai patvirtintais dokumentais atidavė Algiui Gutauskui.

Pasibeldė nelaimė

Žemių dalybų ir matavimų laikais į Danutės ir Algio namus pasibeldė nelaimė. Sunkiai susirgo dukra Vijola. Mergaitei sutriko inkstų veikla. Tėvai su dukra apvažiavo daug gydytojų, konsultantų, tačiau liga nesitraukė.

– Trejus metus kas trys dienos važinėjome į Vilnių daryti dializių, bet liga nepasidavė, o sunkėjo, – prisiminė Danutė. Nematydamas kitos išeities, tėtis ryžosi atiduoti dukrai savo inkstą.

– Jau buvo atlikti visi tyrimai, pradėjome ruoštis inksto persodinimo operacijai, bet paskutinės dializės metu mergaitei atsirado kraujo užkrėtimas (sepsis), ir sulaukusi 16 metų 1994 metais Vijola mirė. Tuomet ne žemių reikalai mums rūpėjo, – pasakojo A.Gutauskas.



Maitino ir gynė žemė

Kol Gutauskai galynėjosi su dukros liga, aplinkiniai ūkininkai susigrąžino, kėlėsi, nuomavo žemes. Nesustojo darbai ir Gutauskų sodyboje. Iš susigrąžintų 6,3 ha žemės neišsiversi. Prie vyro žemių Danutė pridėjo iš savo tėvų atitekusius 6,1 ha.

Gutauskams, kaip ir kitiems Vištyčio krašto ūkininkams, žemių grąžinimą, nuomą, pardavimą, matavimą tvarko Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistai Vištyčio seniūnijoje Romualdas Bradūnas ir Aldona Jakimavičienė, UAB „Hidroprojektas“ inžinierius Arvydas Mačiulskas. Danutė ir Algis Gutauskai žemių gražinimo, nuomos bei kitais klausimais ne kartą kreipėsi ir į Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėją Stanislovą Kravčenką.

Vištyčio krašte laisvos žemės netrūksta. Gal dėl to ir žemėtvarkininkai ją matuoti ir įteisinti šio krašto ūkininkams neskuba. Tačiau tokios žemės, kurioje galėtum pasisėti javų, užsiauginti dobilų, daržovių, bulvių, šiose apylinkėse yra nedaug. D.Gutauskienė sakė ne kartą rašiusi seniūnijoje dirbantiems žemėtvarkininkams prašymus išnuomoti žemės, bet dėl jai nežinomų priežasčių ilgalaikės nuomos sutarčių su ja sudaryti žemėtvarkininkai neskubėjo.



Sesers dalį pamatavo vėliau

Gutauskams sesers Laimos dalį – 1,26 ha – UAB „Hidroprojektas“ inžinierius Arvydas Mačiulskas, kaip oficialus žemių matininkas, prieš trejus metus pamatavo prie jų namų esančiame laisvos žemės plotelyje. Algis sakė, kad tuo gabalėliu jis naudojosi dar nuo kolūkio laikų. Čia buvo jo arai, gyvulių ganykla. Danutė aiškino, kad ji daug kartų šį gabalėlį žemės prašė išnuomoti, parduoti, bet žemėtvarkininkai jos prašymų netenkino.

Dar daugiau – nors ir pamatavo Algiui sesers Laimos dalį, žemėtvarkininkai šio gabalėlio A.Gutausko nuosavybėn neįteisino. Nei nuomos sutarčių, nei nuosavybės dokumento tai žemei Gutauskai neturėjo, bet visą laiką ją dirbo ir gaudavo pranešimus sumokėti mokesčius kaip už nuomojamą. Pastaraisiais metais žemės nuomos mokesčiai tapo kur kas didesni, nei už nuosavą žemę, bet Gutauskai tvarkingai juos mokėjo ir buvo tikri, kad tas beveik prie namų langų prieinantis žemės plotelis vieną kartą taps nuosavybe.

Išsikėlė ar paliko?

Po kurio laiko seniūnijoje A.Gutauskienė išgirdo, kad vyro brolis Justinas savuosius 1,26 ha išsikėlė į Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios seniūniją. Šiai žemei jau buvo surašyta ir notariškai patvirtinta perleidimo Algiui nutartis.

– Mums brolis tokį dokumentą rodė, dar sakė, kad valdžia – ne piemuo, jei patvirtino, kad žemę perleidžiam, tai taip ir bus. Išgirdęs iš žemėtvarkininkų, kad savo dalį brolis išsikėlė, pagalvojau – tegul keliasi, su savo žeme kaip kas nori, taip elgiasi, – sakė A.Gutauskas.

Po poros metų Justinas mirė. Per laidotuves jo dukros Algiui pasakiusios, jog su tėvo žeme tvarkytųsi kaip išmano, joms, gyvenančioms Kaune ir Alytuje, tos žemės nereikia.

– Taip iki šiol ir nesuprantu, išsikėlė ar neišsikėlė Justinas savąją dalį. Jokio dokumento apie tai neturiu, – traukė pečiais Algis.

Gal būtų viskas taip ir nurimę. Tačiau praeitą rudenį pas Gutauskus atėjęs matininkas A.Mačiulskas paprašė parodyti sesers Laimos perleistos žemės ribas. Jis pareiškė, kad žemę atima ir atiduoda netoli gyvenančiam eiguliui Valiui Arlauskui, o tiksliau – jo motinai Danutei Haurušienei.

– Jau ir anksčiau iš mūsų porą kartų norėjo tą gabalėlį atimti, bet mano žmona ne pėsčia – sako neduosiu, ir viskas. Žinoma, aš – ne eigulys, bet man tą žemę buvo pamatavę teisėtai, ją daug metų dirbau, mokėjau mokesčius, neseniai ten pasisėjau dobilus. Dabar nežinau, ką daryti, – svarstė Pavištyčio kaimo ūkininkas A.Gutauskas.



Vieni sėja, kiti pjauna

Galbūt viskas šioje žemių dalybų istorijose būtų kur kas paprasčiau, jei valdišką atlyginimą gaunantys valdininkai ne ponautų, o tarnautų žmogui.

Juk buvo galima sukviesti Pavištyčio gyventojų susirinkimą (gal ir ne kartą), pasitiesti šio krašto laukų žemėlapį ir visiems girdint bei matant išaiškinti, kas ir kur žemę atsiėmė, kas ją atsikėlė, kas išsikėlė, pardavė, kur ir kiek yra laisvos. Pagaliau būtų paaiškėję, kodėl A.Gutauskui pamatuotą ir dešimtmečius naudotą gabalėlį žemės dabar reikia atimti ir atiduoti eigulio mamai. Bet tikėtina, kad pasitiesus tokį žemėlapį pro painius dalykus, ko gero, prasišviestų dar painesni.

Dabar A.Gutauskas rašo skundus rajono, apskrities žemėtvarkininkams, ieško pagalbos pas mūsų rajonui atstovaujančius Seimo narius. Bet, atrodo, A.Gutausko pasisėtus dobilus, žemėtvarkininkų sprendimu, pavasarį galės šienauti jo kaimynas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---