„Santaka“ / Galvijų leukozė iš rajono vis dar nesitraukia

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-01-11 15:44

Dalinkitės:  


Vilkaviškio VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ramunė Jakubauskienė sakė, kad beveik visi leukozės atvejai nustatomi prie pasienio su Kaliningrado sritimi esančiose seniūnijose.

Autoriaus nuotr.


Galvijų leukozė iš rajono vis dar nesitraukia

Andrius GRYGELAITIS

Nors 2012 m. Europos Komisija pripažino Lietuvą enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi, tačiau mūsų rajone kasmet nustatoma keletas šios ligos atvejų. Specialistai tai aiškina sąlyčiu su Kaliningrado sritimi. Praėjusiais metais rajone nustatyti trys leukozės atvejai, iš kurių vienas – rekordinis.



Didžiausios problemos – pasienyje

Lietuvoje kasmet nustatomi vos keli ar keliolika leukozės atvejų. Deja, didžioji dalis jų būna Vilkaviškio rajone. 2011 m. mūsų rajone buvo nustatyta 10 šios ligos atvejų, tiek pat ir po metų. 2013 m. nustatyti šeši, vienu daugiau po metų. Užpernai leukozė buvo apėmusi keturis ūkius, pernai – tris. Nors šie metai dar tik prasidėjo, tačiau jau yra atidžiai stebimi dar bent du ūkiai, kuriuose taip pat įtariami leukozės židiniai.

„Iš visų šalies savivaldybių, mūsų savivaldybėje leukozė nustatoma dažniausiai. Tiesa, tam turime objektyvių priežasčių. Beveik visi šios ligos atvejai nustatomi Vištyčio bei Kybartų seniūnijose. Tai vietovės, esančios prie pasienio su Kaliningrado sritimi. Iš ten negauname jokių oficialių duomenų, todėl negalime pasakyti, kokia situacija su leukoze yra kaimyninėje šalyje. Faktas, kad tie patys uodai skraido iš vienos valstybės į kitą, todėl greičiausiai jie ir yra užkrato nešiotojai“, – svarstė Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ramunė Jakubauskienė.

Ši liga smogia skaudžiai. Gydymo nėra, todėl visi sergantys galvijai privalo būti išskersti. Tuo metu, kai bandoje nustatomas bent vienas atvejis, stabdomas įprastas visų gyvulių pirkimas bei pardavimas, bandos veisimas, negalima sergančių karvių pieno tiekti į rinką. Nors žmogui ir nepavojingas, bet dėl užkrato kitiems gyvuliams pavojaus pienas turi būti naikinamas. Galvijus parduoti galima tik su specialiu VMVT leidimu ir tik tam tikroms skerdykloms. Bandoje aptikus ligą net ir nesergantys galvijai yra griežtai stebimi, tikrinami, ar neserga šia liga. Atgauti sveikos bandos statusą neretai užtrunka metus ir ilgiau.

Apsisaugoti nuo šios ligos taip pat yra gana sudėtinga. Turi būti atliekama ūkinių patalpų dezinfekcija, įvairiais būdais naikinami vabzdžiai. Vasarą yra kiek sudėtingiau. Įvairūs nuo uodų galvijus saugantys purškalai ar specialūs auskarai dažnai turi tik trumpalaikį poveikį.



Iš simptomų nustatyti sunku

Galvijų leukozę sukelia virusas, kuriuo užsikrėsti gali bet kokio amžiaus gyvuliai. Ši liga priskiriama piktybinėms kraujodaros organų ligoms. Pažeidžiama gyvulių imuninė sistema, atsiranda anoreksijos simptomai, raumenų silpnumas, išsekimas, daugeliu atveju padidėja limfmazgiai, gali būti odos pažeidimų, gyvuliai netenka svorio.

Leukozę sukeliančiu virusu galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju keliu, ragų šalinimo, ženklinimo, kraujo perpylimo metu ir kitais atvejais, kai atsiranda galimybė virusui patekti į kraują per pažeistą odą ar gleivinę. Itin dažni ligos pernešėjai – uodai ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai.

„Dažnai šia liga sergantiems gyvuliams mažėja apetitas, krenta duodamos produkcijos kiekiai. Tiesa, retai kada iš simptomų eina aiškiai nustatyti, kad sergama leukoze. Paprastai imami kraujo arba pieno mėginiai. Leukozė tiriama bent dviejų metų sulaukusiems galvijams. Jei ir būna matyti kokie ligos požymiai, tiksli diagnozė gali būti patvirtinta tik ištyrus gyvūno kraują ar pieną“, – sakė veterinarijos gydytoja-inspektorė R. Jakubauskienė.

Ji pasakojo, kad, pagal reikalavimus, kasmet sistema automatiškai atrenka 20 proc. galvijų bandų, kurias reikia tikrinti. Dar 5 proc. tikrinimų tarnybos atlieka savo nuožiūra tuose ūkiuose, kurie yra priskiriami rizikos zonai. Patikrinus bandą ir joje nenustačius ligos židinių, ji penkeriems metams įgyja sveikos bandos statusą ir per šį laikotarpį nėra tikrinama.



Unikalus atvejis

Kartais gyventojai atsisako leisti tikrinti savo galvijus nuo leukozės. Rajone šiuo metu yra per 10 tokių atvejų. Žmogui atsisakius atlikti tyrimus, jo turimiems galvijams automatiškai priskiriamas nesveikos bandos statusas ir gyvulių negalima parduoti, o pienas negali būti nešamas į supirkimo punktus. Tiesa, dažniausiai atsisakantieji tikrintis laiko 1–2 karves ir visą produkciją naudoja tik savo reikmėms.

Po patikrinimų 2016 m. rajone buvo nustatyti trys leukozės atvejai – du Vištyčio seniūnijoje, vienas Kybartų. Labiausiai iš visų nukentėjo Vištyčio seniūnijoje, Rėčių kaime, gyvenantis Nerijus Leukevičius. Pirmą kartą atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad 11 jo turimų galvijų yra užsikrėtę šia liga. Juos vyras nedelsdamas paskerdė. Daugiau nei po mėnesio atlikus pakartotinį patikrinimą dar trims gyvuliams buvo nustatyta leukozė. Tuomet N. Leukevičius nusprendė užbėgti įvykiams už akių ir išnaikinti visą turimą bandą – 57 galvijus. Tai didžiausias dėl šios ligos išnaikintas galvijų skaičius mūsų rajone pastaraisiais metais.

„Aišku, kažkiek sulauksiu kompensacijų, bet viską atstatyti bus sunku. Karvių daugiau nelaikysiu, tik mėsinius galvijus, jau nusipirkau pirmą dešimtį“, – sakė visą bandą praradęs N. Leukevičius.

Vyras svarstė, jog gyvulininkystės iškeisti į augalininkystę nelabai turėtų galimybių dėl ne itin derlingų aplinkinių žemių.

Dar didesnę bandą nei N. Leukevičius laiko Kybartų seniūnijoje, Bajorų kaime, gyvenantis Egidijus Kučiauskas. Tiesa, jo nuostoliai – kiek mažesni. Iš daugiau nei 70 galvijų leukozė buvo nustatyta dviem.

„Mano banda vis dar stebima ir toliau bus tiriama. Jau paskerdžiau gal 10 galvijų, nežinau, kiek dar reikės jų išnaikinti. Gyvenu prie pat pasienio zonos. Karves ganau senose, drėgnose pievose. Rusijoje išvis ne pievos, o džiunglės, ten matyt uodai ir veisiasi“, – sakė E. Kučiauskas.

Vilkaviškio VMVT viršininkas Gediminas Gvazdaitis prisiminė, kad maždaug 2007–2008 metais tuo metu dar gyvavusioje Patilčių žemės ūkio bendrovėje buvo laikoma apie 400 karvių ir kiekvieno tyrimo metu bent keletui iš jų vis būdavo nustatoma leukozė. Galiausiai visi galvijai buvo išskersti.



Kompensuoja, bet nuostoliai išlieka

Ūkininkai dėl leukozės patyrę nuostolių gali kreiptis kompensacijų už pieną ir už paskerstus galvijus. Tiesa, atlyginti patirtus nuostolius galima prašyti tik tada, kai VMVT specialistai nustato, jog ligos židiniai sunaikinti, nutraukiami iki tol galioję draudimai.

„Panaikinus visus draudimus, ūkininkas per 20 darbo dienų turi kreiptis į Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistus ir parašyti prašymą kompensacijai gauti. Yra sudaryta speciali komisija, kuri viską apsvarsto ir duomenis perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pienas bei mėsa įvertinami pagal verslo informacijos centro pateiktas rinkos kainas. Jei mėsa buvo parduota į skerdyklą, kompensuojami tik kainų skirtumai“, – vardijo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė.

Tuo tarpu R. Jakubauskienė prisiminė, kad ne visada kompensacijos yra skiriamos. „Prieš kelis metus vienas rajono gyventojas nesilaikė nurodymų ir pieną į supirkimo punktus bandė nešti kaimyno vardu. Tai buvo labai greitai išaiškinta ir kompensacija neskirta“, – kalbėjo VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė.

Anot jos, nors gyventojai kompensacijų būdu susigrąžina didžiąją dalį patirtų nuostolių, tačiau žala vis tiek išlieka. Dažnai atstatyti išnaikintą bandą kita produktyvia banda būna labai sunku.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas