|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-02-11 17:40
Vilkaviškio gydytojų sąjungos pirmininkė N.Lukoševičienė tikisi, jog valdžia išspręs problemą ir medikams nereikės imtis kraštutinių priemonių.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Kreipimasis, adresuotas Prezidentui, Premjerui, Seimo Pirmininkui, ir sveikatos apsaugos ministrui, išsiuntinėtas ir laikraščių redakcijoms. Jį pasirašė net 21 medikų organizacijos prezidentai, pirmininkai, tarp kurių – garsūs docentai, profesoriai, buvęs sveikatos apsaugos ministras. Lapkričio mėnesį vykusiame 12-ame gydytojų suvažiavime buvo apsvarstyta, kokių priemonių imtis, kad valdžia pagaliau susirūpintų sveikatos apsauga, realiai įvertintų tikrą būklę. Susivienijus visoms medikų organizacijoms gimė kreipimosi tekstas ir reikalavimai. Medikai reikalauja iki 5 procentų nuo bendrojo vidaus produkto padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, nes būklė kritiška. Taip pat reikalaujama pakelti medikams atlyginimus. Kreipimesi rašoma, jog sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio vidurkis – vienas žemiausių šalyje. Tokia padėtis žeidžia medikus, menkina profesijos prestižą ir skatina geriausių šalies gydytojų bei slaugytojų migraciją į kitas šalis. Vilkaviškio gydytojų sąjungos pirmininkė Nida Lukoševičienė, aktyviai dalyvaujanti respublikinės organizacijos veikloje, mano, jog šį kartą medikai neatsitrauks ir pasieks tai, ko reikalauja jau kelerius metus. – Pirmą kartą taip aktyviai susivienijo visos medikų organizacijos, – aiškino N.Lukoševičienė. – Ankstesniais atvejais nuošaly likdavo vadovai, kurie visuomet buvo linkę taikytis, problemas spręsti derybomis. Tačiau dabar ir jie suprato, kad reikia atkreipti dėmesį – piketuoti, streikuoti, nes valdžia į taikias priemones nereaguoja. 1994 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įsipareigojo sveikatos apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau nuo tų metų medicinos finansavimas kasmet mažėjo ir pasiekė tokį lygį, kad 2002 m. ištiko krizė. Anot Vilkaviškio gydytojų sąjungos pirmininkės, medikai siekia tik to, kad būtų vykdomas daugiau nei prieš dešimtmetį priimtas įstatymas. Šiuo metu mūsų šalyje medicinai skiriama 3,94 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia 7–10 proc. Mažiausiai medicinai skiria Rumunai – 4 proc. Deja, mes ir jų lygio nepasiekiame. Už vaistus gyventojai primoka taip pat beveik daugiausia – per 50 proc., kai, pavyzdžiui, Švedijoje, Čekijoje, Slovakijoje gyventojams tenka primokėti tik apie 10 proc. Nors medikų veiksmus kausto darbo sutartys, Hipokrato priesaika, visgi garsiai kalbama ir apie kraštutinę priemonę – streiką. N.Lukoševičienė aiškino, jog būtinoji pagalba ligoniams bus teikiama bet kokiu, net ir streiko, atveju. Tad nereikia baimintis, jog pacientai bus palikti numirti. Tačiau kitos medikų paslaugos kuriam laikui gali būti atidėtos. Tačiau medikų organizacijos bando derėtis su valdžia, kad nereikėtų imtis kraštutinių priemonių. Beje, streikus organizavusiems cukrinių runkelių augintojams už tokią veiklą teko atsakyti teismuose. – Nuolat tenka girdėti priekaištų gydytojų adresu, kad medikai dirba keliose darbovietėse, būna pavargę, negali kokybiškai atlikti darbo. Todėl ir siekiame, kad valstybė mokėtų normalias algas ir nereikėtų gydytojams ieškoti papildomo uždarbio, jie galėtų visiškai atsiduoti tiesioginiam darbui. Vilkaviškio ligoninės ekonomistė Silva Mičiulytė pateikė duomenis, jog medikų uždarbiai labai skirtingi. Priklauso ne tik nuo pagrindinio užmokesčio už etatą, bet ir nuo to, kiek medikas budėjo naktimis bei švenčių dienomis, papildomai konsultavo ligonių ir t.t. Vidutiniškas Vilkaviškio ligoninės gydytojo atlyginimas algalapyje siekia 1425 litus. Tai reiškia, jog atskaičiavus mokesčius telieka apie 1000 litų. Slaugytojų vidutinis atlyginimas – 930 litų, atskaičius mokesčius, „į rankas“ jos negauna nė 700 Lt. Dar mažesnės algos slaugių bei kito pagalbinio personalo. Ekonomistė teigė, jog medikų algos nuo praėjusių metų gegužės padidėjo 10 proc. Iki tol jos buvo dar mažesnės. Pirminės sveikatos priežiūros centro medikų algos šiek tiek didesnės: gydytojas neatskaičius mokesčių vidutiniškai gauna 1474 Lt, slaugytoja – 1025 Lt. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas medikams algas žadėjo didinti iš lėšų, kurias ligoninės sutaupys sudėjus naujus langus, mat mažiau mokės už šiluminę energiją. Tačiau kol kas medicinos įstaigoms sutaupyti nepavyko, nes vis mokamos senos, per kelerius metus išaugusios skolos. Valdžia baiminasi, kad susigundę kur kas didesnėmis algomis Europos Sąjungos šalyse medikai gali pradėti masiškai emigruoti. Tuomet sveikatos apsaugos sistemą ištiktų krizė. Didžiųjų miestų ligoninės bei poliklinikos jau pajuto realią grėsmę. Dirbti į užsienį išvyko daug jaunų specialistų. Vilkaviškio medikai kol kas sparnų nekelia. Tačiau kai kurių sričių specialistų jau sunku rasti. Nors apsvarsčiusi biudžeto galimybes šalies valdžia nuo gegužės žadėjo medikų atlyginimus padidinti 10 proc., reikalavimai kur kas didesni. Medikai siekia, jog atlygis padidėtų 50 procentų. Pastarąją savaitę sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga medikams jau žadėjo algas kelti 20 procentų, o Vyriausybė tvirtino tam rasianti lėšų. Gydytoja N.Lukoševičienė teigia, kad medikai kol kas nesiruošia nusileisti ir sieks reikalaujamų 50 proc. algos padidinimo. Publikuota: 2005-02-11 17:40:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|