Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-13 18:48

---

Bronė ir Jonas Runai drauge planuoja ir darbus, ir tolimesnę ateitį.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

Vilkaviškietis Jonas Runas dar gyvena neseniai vykusių savo vestuvių įspūdžiais. Solidaus amžiaus vyras džiaugiasi radęs moterį, apie kokią svajojo. Užsukęs į redakciją jaunavedys savo laime norėjo pasidalyti su visais, kas jį pažįsta, ir su tais, kurie senatvę niūriai leidžia vieni, neieškodami savo antrosios pusės.

Vienišas gyventi nemėgsta

77-erių ponas Jonas neslepia, jog šios vedybos jo gyvenime jau ketvirtos. Devyneriais metais jaunesnę marijampolietę Bronelę vyras susirado per skelbimą laikraštyje.

Solidaus amžiaus vilkaviškietis vienišas gyventi nemėgsta, tad gyvenimo draugės pradėjo ieškoti tuoj po skyrybų su trečiąja žmona. Anot Jono, gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad buvusiai žmonai teko išvykti atgal į Marijampolę, mat susirgo jos anūkas, kuriam reikėjo nuolatinės priežiūros. Tik retkarčiais į savo vyro namus beužsukdavusi sutuoktinė suprato, jog tokio gyvenimo Jonas netoleruos. Namuose vis pritrūkdavo šeimininkės rankos, o vyrui – moteriškos meilės.

Gražiuoju išsiskyręs su trečiąja žmona, vyras buvo besidairąs į pažįstamas moteris, bet nė viena jam nepatiko.



Nuotaka – pagal išmatavimus

– Kartą ėjau į spaudos kioską nusipirkti laikraščių, – pasakojo J.Runas. – Išgirdau, kaip į laikraštį žvilgtelėjusi moteriškė pasakė: „Mano skelbimą jau išspausdino, tai dabar susirasiu vyrą“. Priėjau prie kioskininkės ir paprašiau, kad ir man parodytų tą laikraštį.

Bet pažinčių laikraštyje pasiskelbusios moterys vilkaviškiečiui nepatiko. Jis ilgai studijavo tekstus ir net pasisėmė patirties, kaip reikėtų sukurpti savo skelbimą.

Jonas sukūrė patį ilgiausią tekstą iš visų besiskelbusių. Jame išdėstė, jog moteris turėtų būti iš netolimo rajono, sutiktų gyventi jo name Vilkaviškyje, be to, būtų nerūkanti, nepiktnaudžiaujanti alkoholiu, liekna – apie 165 cm ūgio ir svertų apie 58 kg. Save vilkaviškietis apibūdino kaip paprastą, neturintį žalingų įpročių, mokantį gražiai leisti laiką, dainuojantį, šokantį, mėgstantį padirbėti darže, aukštą, liekną pensininką.



Sužavėjo balsas

Į tokį skelbimą atsiliepė daug moterų ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš Kauno, Jonavos. Tačiau kiek pabendravęs Jonas kandidatūras atmesdavo. Tik pakalbėjęs su Brone vyras pajuto, kad ši moteris suvirpino jo širdį. Vilkaviškiečiui patiko nepažįstamosios balsas, rami kalbėsena.

Ponas Jonas pasiūlė susitikti, bet ir pats laiko veltui neleido. Pažįstamo marijampoliečio jis viską išklausinėjo apie Bronelę. Sužinojęs, kad moteris padori, jau dvidešimt metų gyvena išsiskyrusi, Jonas rimtų ketinimų nebeslėpė.

Abu nutarė, kad ilgai laukti jų amžiuje neverta, tad reiktų sumainyti žiedus. Ponas Jonas tvirtino nepripažįstąs „sumestinių“ šeimų. Jis linkęs įforminti santuoką, tad ir šįkart nedelsė.

Vestuvės – su tradicijomis

Į iškilmes buvo prikviesta kelios dešimtys svečių – draugų, giminių, kaimynų. Dalyvavo kolegos iš Šaulių sąjungos, kurios kuopai vadovauja pats J.Runas. Buvo ir tikras piršlys, kurį antrąją vestuvių dieną, kaip įprasta, teko pakarti, ir muzikantai bei fotografas.

Jaunavedžiai džiaugėsi, kad vestuvės vyko pagal tautines tradicijas ir svečiams labai patiko. Sutuoktiniai gavo daug dovanų. J.Runas stebėjosi, kodėl jų amžiaus žmonės retai bekelia iškilmingas vestuves. Juk taip smagu sukviesti gimines, pažįstamus, bendraminčius. O jų naujai susikūrusi Runų šeimyna turi tikrai daug.

Jonas ir Bronė priklauso Šaulių sąjungai, „Bočių“ bendrijai, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Vilkaviškio grupei. Jonas vadovauja šaulių ansambliui.



Ragavo tremties ir kalėjimo

Bronė Runienė anksčiau nebuvo šių organizacijų narė, tačiau susipažinusi su Jonu panoro gyventi tokiomis pat idėjomis, kaip ir sutuoktinis. Dabar šeima kartu lanko užsiėmimus, renginius, padeda policijai palaikyti viešąją tvarką. Marijampolietei Bronei toks aktyvus gyvenimas patiko.

Jonas pasakojo, jog nuo jaunystės mėgo dainą, šokį, tačiau teko paragauti ir sunkios tremtinio dalios.

Tremtyje J.Runas suorganizavo grupelę bendraminčių ir kartu su jais bandė pabėgti iš Sibiro. Už tai buvo nuteistas 10 metų kalėti. Bet atsėdėti kalėjime teko tik 5 metus ir 3 mėnesius. Mirus J.V.Stalinui, buvo paskelbta amnestija.

Dabar J.Runas juokauja, kad tremtis davė ir šį tą gero. Ten jis baigė statybos inžinerijos mokslus, susipažino su pirmąja žmona. Sibire gimė du iš penkių Runų sūnų. Tačiau Jono tėtis iš Sibiro negrįžo. Jis mirė iš bado. Tėvas nepriklausomos Lietuvos laikais buvo Šaulių sąjungos narys. Būtent tai paskatino įstoti į šią organizaciją ir Joną.

Vilkaviškietis įsitikinęs, jog ši santuoka – jau paskutinė jo gyvenime, o Bronelė – ta moteris, kurios jis ieškojo. Tad jaunavedžiams norisi apie savo laimę kalbėti garsiai. Ponas Jonas pasigyrė, jog rašinys apie naujai susikūrusią jų šeimą bus išspausdintas ir respublikiniame Šaulių sąjungos žurnale „Trimitas“.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---