„Santaka“ / Nepriklausomybės šviesa ir šešėliai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-11 17:38

Dalinkitės:  


Nepriklausomybės šviesa ir šešėliai

Algimantas GUDAITIS


Vasario 16-ąją Lietuva švęs 87-ąsias šalies Nepriklausomybės metines. Pagal metus jau tuoj sukaks šimtmetis kaip turėtume būti nuo nieko nepriklausomi ir laisvi. Deja, iš 87 po Nepriklausomybės paskelbimo metų šalyje dar bent dešimtmetį jautėsi karo ir carinės Rusijos šeimininkavimo padariniai. Lietuvos ekonomika pradėjo kilti ir tapti panašesnė į Vakarų Europos valstybių lygį nuo 1930 metų. Bet po dešimtmečio vėl karas, pokaris, po jo ilgiau nei penkiasdešimtmetį trukusi visai kitokios krypties ekonomika, politika ir jos primestas gyvenimas.

Artėjant šventei stabtelkim prie dar nesenos istorijos ir šiandieninės kasdienybės. Lietuvybės dvasią išlaikę žmonės 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje išrinko Lietuvos Tarybą. Kraštą niokojo pirmasis pasaulinis karas, Lietuva, kaip carinės Rusijos sudėtinė dalis, dar buvo okupuota vokiečių kariuomenės.

Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d., šeštadienį, 12.30 val. Vilniuje, dabartinėje Pilies g. 26, paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Jį pasirašė visi dvidešmt Lietuvos Tarybos narių. Viešai susirinkusiai vilniečių miniai Aktą perskaitė lietuvių tautos atgimimo patriarchas, mūsų kraštietis Jonas Basanavičius.


Taryba priėmė Lietuvos valstybės ženklą Vytį, geltoną–žalią–raudoną vėliavą, tautos himnu pasirinko Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Įdomu, kad Nepriklausomos Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi vienas iš pirmųjų (1918 kovo 23 d.) pripažino Lietuvą okupavusios Vokietijos kancleris Vilhelmas II.

Ar šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės beveik prieš šimtmetį paskelbta Lietuvos Nepriklausomybe? Kiekvienas į klausimą atsakome patys sau, savo sąžine ir savo gyvenimu.

Ne iš vieno, ypač jauno, žmogaus girdžiu – didžiuojuosi Lietuva, bet ne jos valdžia. Gal ir be reikalo dėl savo gyvenimo koneveikiame valdžią, kurią patys išsirenkame. Dar sunku pasakyti, ar būtų kitoks gyvenimas, jei būtų kitokia valdžia. Gaila, kad į šį klausimą atsakymą gauname tik po kas ketveri metai vykstančių valdžios rinkimų. Panašu, kad per penkiolika jau atkurtos Nepriklausomybės metų tinkamos visai šaliai valdžios taip ir neradome.

Lietuvos Nepriklausomybę švenčiame vangiai – daugiau iš reikalo nei pagarbos ir pasididžiavimo. Vasario 16-osios paminėjimą jau kuris laikas stelbia vasario 14-oji, Valentino diena. Šiai dienai radijas, televizija, spauda, mokyklos, prekybininkai ruošiasi kur kas išradingiau ir švenčia linksmiau.


Nepriklausomybės dienai po Valentino dažniausiai lieka tik raudonos širdelės ir kiti meilės likučiai. Šiemetinį Nepriklausomybės paminėjimą dar pritemdys KGB vyrų šešėliai, valdžios veržimasis prie ES paramos lovio, augančios kainos ir kiti gyvenimo debesėliai.

Paguodžia bent tai, kad nereikia dairytis ir slėptis keliant trispalvę, nereikia dangstytis langinėmis ar užuolaidomis susėdus nors ir prie kukloko šventinio stalo. Dvasia esame nepriklausomi ir laisvi, o Laisvės vaisiais ir pasekmėmis, matyt, dar ilgai dalysimės su giliai įsirėžusia praeitimi.



Publikuota: 2005-02-11 17:38:15

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai