„Santaka“ / Nepriklausomybės šviesa ir šešėliai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 5,85 a sodo sklypą Vijoklių g. 11, Vilkaviškyje (įvažiavimas iš Lobiškių g., atlikti kadastriniai matavimai). Tel. 8 600 61 776.
Galioja iki: 2019-10-17 11:43:55

Reikalinga siuvėja dirbti visą darbo dieną (siūti užuolaidas). Tel. 8 652 03 388.
Galioja iki: 2019-10-17 13:09:12

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, prie kelio yra elektros įvadas, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdos sklypą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimai 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kart), nedidelį kiekį pašarinių runkelių. Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-10-18 14:19:24

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-11 17:38

Dalinkitės:  


Nepriklausomybės šviesa ir šešėliai

Algimantas GUDAITIS

Vasario 16-ąją Lietuva švęs 87-ąsias šalies Nepriklausomybės metines. Pagal metus jau tuoj sukaks šimtmetis kaip turėtume būti nuo nieko nepriklausomi ir laisvi. Deja, iš 87 po Nepriklausomybės paskelbimo metų šalyje dar bent dešimtmetį jautėsi karo ir carinės Rusijos šeimininkavimo padariniai. Lietuvos ekonomika pradėjo kilti ir tapti panašesnė į Vakarų Europos valstybių lygį nuo 1930 metų. Bet po dešimtmečio vėl karas, pokaris, po jo ilgiau nei penkiasdešimtmetį trukusi visai kitokios krypties ekonomika, politika ir jos primestas gyvenimas.

Artėjant šventei stabtelkim prie dar nesenos istorijos ir šiandieninės kasdienybės. Lietuvybės dvasią išlaikę žmonės 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje išrinko Lietuvos Tarybą. Kraštą niokojo pirmasis pasaulinis karas, Lietuva, kaip carinės Rusijos sudėtinė dalis, dar buvo okupuota vokiečių kariuomenės.

Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d., šeštadienį, 12.30 val. Vilniuje, dabartinėje Pilies g. 26, paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Jį pasirašė visi dvidešmt Lietuvos Tarybos narių. Viešai susirinkusiai vilniečių miniai Aktą perskaitė lietuvių tautos atgimimo patriarchas, mūsų kraštietis Jonas Basanavičius.

Taryba priėmė Lietuvos valstybės ženklą Vytį, geltoną–žalią–raudoną vėliavą, tautos himnu pasirinko Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Įdomu, kad Nepriklausomos Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi vienas iš pirmųjų (1918 kovo 23 d.) pripažino Lietuvą okupavusios Vokietijos kancleris Vilhelmas II.

Ar šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės beveik prieš šimtmetį paskelbta Lietuvos Nepriklausomybe? Kiekvienas į klausimą atsakome patys sau, savo sąžine ir savo gyvenimu.

Ne iš vieno, ypač jauno, žmogaus girdžiu – didžiuojuosi Lietuva, bet ne jos valdžia. Gal ir be reikalo dėl savo gyvenimo koneveikiame valdžią, kurią patys išsirenkame. Dar sunku pasakyti, ar būtų kitoks gyvenimas, jei būtų kitokia valdžia. Gaila, kad į šį klausimą atsakymą gauname tik po kas ketveri metai vykstančių valdžios rinkimų. Panašu, kad per penkiolika jau atkurtos Nepriklausomybės metų tinkamos visai šaliai valdžios taip ir neradome.

Lietuvos Nepriklausomybę švenčiame vangiai – daugiau iš reikalo nei pagarbos ir pasididžiavimo. Vasario 16-osios paminėjimą jau kuris laikas stelbia vasario 14-oji, Valentino diena. Šiai dienai radijas, televizija, spauda, mokyklos, prekybininkai ruošiasi kur kas išradingiau ir švenčia linksmiau.

Nepriklausomybės dienai po Valentino dažniausiai lieka tik raudonos širdelės ir kiti meilės likučiai. Šiemetinį Nepriklausomybės paminėjimą dar pritemdys KGB vyrų šešėliai, valdžios veržimasis prie ES paramos lovio, augančios kainos ir kiti gyvenimo debesėliai.

Paguodžia bent tai, kad nereikia dairytis ir slėptis keliant trispalvę, nereikia dangstytis langinėmis ar užuolaidomis susėdus nors ir prie kukloko šventinio stalo. Dvasia esame nepriklausomi ir laisvi, o Laisvės vaisiais ir pasekmėmis, matyt, dar ilgai dalysimės su giliai įsirėžusia praeitimi.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vištyčio seniūnui – „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas
* Ūkininkus domino patikros ir paramų galimybės
* Prokuratūra politikų kaltę įžvelgė, bet atsakomybės netaikė
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko šiuo metu Jums labiausiai trūksta?
Sveikatos.
Darbo.
Pinigų.
Artimo žmogaus.
Poilsio.
Nieko netrūksta.



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas