|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-02-11 17:38
Algimantas GUDAITIS
Artėjant šventei stabtelkim prie dar nesenos istorijos ir šiandieninės kasdienybės. Lietuvybės dvasią išlaikę žmonės 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje išrinko Lietuvos Tarybą. Kraštą niokojo pirmasis pasaulinis karas, Lietuva, kaip carinės Rusijos sudėtinė dalis, dar buvo okupuota vokiečių kariuomenės. Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d., šeštadienį, 12.30 val. Vilniuje, dabartinėje Pilies g. 26, paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Jį pasirašė visi dvidešmt Lietuvos Tarybos narių. Viešai susirinkusiai vilniečių miniai Aktą perskaitė lietuvių tautos atgimimo patriarchas, mūsų kraštietis Jonas Basanavičius. Taryba priėmė Lietuvos valstybės ženklą Vytį, geltoną–žalią–raudoną vėliavą, tautos himnu pasirinko Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Įdomu, kad Nepriklausomos Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi vienas iš pirmųjų (1918 kovo 23 d.) pripažino Lietuvą okupavusios Vokietijos kancleris Vilhelmas II. Ar šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės beveik prieš šimtmetį paskelbta Lietuvos Nepriklausomybe? Kiekvienas į klausimą atsakome patys sau, savo sąžine ir savo gyvenimu. Ne iš vieno, ypač jauno, žmogaus girdžiu – didžiuojuosi Lietuva, bet ne jos valdžia. Gal ir be reikalo dėl savo gyvenimo koneveikiame valdžią, kurią patys išsirenkame. Dar sunku pasakyti, ar būtų kitoks gyvenimas, jei būtų kitokia valdžia. Gaila, kad į šį klausimą atsakymą gauname tik po kas ketveri metai vykstančių valdžios rinkimų. Panašu, kad per penkiolika jau atkurtos Nepriklausomybės metų tinkamos visai šaliai valdžios taip ir neradome. Lietuvos Nepriklausomybę švenčiame vangiai – daugiau iš reikalo nei pagarbos ir pasididžiavimo. Vasario 16-osios paminėjimą jau kuris laikas stelbia vasario 14-oji, Valentino diena. Šiai dienai radijas, televizija, spauda, mokyklos, prekybininkai ruošiasi kur kas išradingiau ir švenčia linksmiau. Nepriklausomybės dienai po Valentino dažniausiai lieka tik raudonos širdelės ir kiti meilės likučiai. Šiemetinį Nepriklausomybės paminėjimą dar pritemdys KGB vyrų šešėliai, valdžios veržimasis prie ES paramos lovio, augančios kainos ir kiti gyvenimo debesėliai. Paguodžia bent tai, kad nereikia dairytis ir slėptis keliant trispalvę, nereikia dangstytis langinėmis ar užuolaidomis susėdus nors ir prie kukloko šventinio stalo. Dvasia esame nepriklausomi ir laisvi, o Laisvės vaisiais ir pasekmėmis, matyt, dar ilgai dalysimės su giliai įsirėžusia praeitimi. Publikuota: 2005-02-11 17:38:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|