„Santaka“ / Ūkininkavimas vyrui teikia malonumą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-12-20 08:14

Dalinkitės:  


Romas Norkus teigė, kad fermoje su galvijais kartais prabėga visa jo diena.

Autoriaus nuotr.


Ūkininkavimas vyrui teikia malonumą

Andrius GRYGELAITIS

Bartninkų seniūnijoje, Vartų kaime, gyvenantis Romas Norkus – vienas iš tų retų žmonių, kurie net per didžiausią sunkmetį nekaltina aplinkinių, likimo ar valdžios. Per ilgus metus vyriškis suprato, kad tik jis pats yra atsakingas už savo gerovę.


Patinka tai, ką daro


Pagrindinė R. Norkaus veikla – ūkininkavimas. Jis šiuo metu laiko per 30 karvių, panašiai tiek dar turi ir prieauglio. Su galvijais susijęs visas vyriškio gyvenimas. Abu jo tėvai dirbo kolūkyje, mama melždavo karves, tad jam neretai tekdavo jai padėti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę R. Norkus pradėjo ūkininkauti savarankiškai. Netoli Gražiškių jam buvo paskirta 10 ha žemės, kurią jis iš pradžių ir dirbo. Šiandien Bartninkų seniūnijos gyventojas jau valdo per 60 ha žemės, dalį jos nuomoja.

Jau nuo pat pirmų ūkininkavimo dienų vyriškio ūkyje ganėsi karvės. Tiesa, jų buvo nepalyginamai mažiau nei yra dabar.

„Aplinkui žemės nelabai derlingos, tad auginti gyvulius – geriausia išeitis. Bet aš tuo džiaugiuosi, nes gyvulius myliu, man jie gražūs, smagu būti su jais“, – šypsojosi žemdirbys.

Jis teigė, kad norėtų auginti ir avis, tačiau šios – nelabai vertingos. Tarybiniais laikais avys buvo kone brangiausi gyvuliai, tačiau dabar žmonės jas laiko tik dėl išmokų.


Liga privertė didinti ūkį


R. Norkus prisiminė, kad ūkininkavimo pradžia buvo labai sunki. Jis neturėjo jokios technikos, o ir ūkiniai pastatai jo laikomiems galvijams buvo ankšti. Negana to, ūkio plėtrą stabdė ir nevisiškai sąžiningi tam tikrų įmonių veiksmai.

„Pamenu, kad buvo labai prasti metai, derlius neužderėjo, šalyje trūko grūdų. Man taip pat buvo ne pyragai, tačiau nusprendžiau išvežti 10 tonų grūdų į Šeštokuose esantį supirkimo punktą, o už gautus pinigus nusipirkti traktorių. Tuomet už toną mokėjo apie 360 litų, o man už 10 tonų pervedė tik 412 litų. Pasakė, kad mano atvežti grūdai pilni šiukšlių, nelabai kam tinka. Tai buvo absoliutus melas, nes per visą naktį juos valėm, kad tik būtų geresnės kokybės. Geriau jau būčiau lauką padegęs, nes tąkart patyriau didelių nuostolių“, – prisiminė pašnekovas.

Vis dėlto žmogus nepuolė į paniką, o kantriai dirbo toliau. Esminis gyvenimo lūžis įvyko maždaug 2003 m. Tuomet sunkiai susirgęs vyriškis buvo paguldytas į ligoninę, gydėsi sanatorijoje. Grįžęs iš jos R. Norkus sulaukė pasiūlymo didinti turimų galvijų bandą.

„Iš pradžių galvojau, kad tai didžiulė nesąmonė, tačiau man paaiškino, kad padidinęs galvijų bandą, turėsiu už ką pasisamdyti darbuotojų, nereikės pačiam sunkiai dirbti“, – prisiminė pašnekovas.

Kaip tarė, taip ir padarė. Netoli namų jau seniai stovėjo sugriautų fermų griuvėsiai, tad Vartų gyventojas nusprendė juos atstatyti. Maždaug po metų visi ūkininko galvijai buvo perkraustyti į naują pastatą.

„Statybos nebuvo lengvos. Neturėjau pakankamai pinigų, tad ne vieną paskolą suteikė žemės ūkio kooperatyvas „Melbras“, kuriam ir šiandien pristatau savo pieną. Džiaugiuosi, kad mano kelyje nuolat pasitaiko gerų žmonių. Pavyzdžiui, atstatant fermą kurį laiką elektros energiją skolino kaimynas Juozas Lukoševičius“, – sakė žemdirbys.


Ūkininkavimas – verslas


Vyriškis prisimena, kad gyvenime buvo ne viena situacija, kurią teko iškęsti sukandus dantis, tačiau jis niekada neprarado tikėjimo, kad viskas susitvarkys. Šiandien jis save vadina turtingu žmogumi. Tiesa, taip yra ne dėl to, kad jo banko sąskaitose puikuotųsi milijonai eurų.

„Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuriam pakanka to, kas yra. Kažkada aš norėjau, kad į savo ankštą tvartą pas gyvulius galėčiau įvažiuoti su arkliu. Dabar aš galiu tai padaryti net su traktoriumi. Daugiau nieko nenoriu, tegul tik išlieka tai, ką turiu“, – kalbėjo R. Norkus.

Ūkininkas niekada nedramatizavo ir drastiškai kritusių pieno supirkimo kainų, nors prisipažįsta, kad laikai, kai už litrą pieno mokėdavo daugiau kaip vieną litą buvo geri. Pasak vyriškio, visada reikia turėti santaupų rezervą, tuomet nebus baisios nei gamtos stichijos, nei žemos gaminamos produkcijos supirkimo kainos. Anot jo, ūkininkavimas – tai verslas, o verslo rodikliai visada šokinėja tarsi širdies kardiograma.

„Jei kardiograma būtų tiesi, reikėtų keliauti į morgą. Visada būna pakilimų ir nuosmukių, tai natūralu“, – šypsojosi žemdirbys.


Tituluotas melžėjas


R. Norkus seniau laikė ir nemažai kiaulių. Buvo laikas, kai kritus pieno supirkimo kainoms kiaulės padėjo išlaikyti ūkį. Dabar vyriškio tvarte šių gyvulių jau nelikę. Jų atsisakyti privertė išaugę reikalavimai, susiję su Afrikinio kiaulių maro baime. Namuose yra tik būrys žąsų ir vištų.

„Manau, jog kaimo žmogus privalo pats save išlaikyti. Nereikia būti stambiu ūkininku, kad išgyventum. Deja, dabar ne visi tai supranta. Manau, kad valdžia šiuolaikinę visuomenę kreipia ne ten, kur derėtų. Pavyzdžiui, mano vieną pažįstamą ūkininkę paliko kelios melžėjos. Joms neapsimokėjo dirbti pas ją, nes tokiu atveju būtų praradusios pašalpas“, – kalbėjo vyriškis.

Savo ūkyje jis taip pat dirba vienas. Pats melžia karves, pats jas šeria, rūpinasi jų sveikata. Dažnai iš tvarto į kambarį pareina tik vėlai vakare. Dėl darbo ūkyje tenka aukoti ir atostogas, ir laisvalaikį. Bet žemdirbys tuo nesiskundžia, nes ši veikla – jam itin maloni.

R. Norkus yra tituluotas melžėjas. Maždaug prieš dešimtmetį jis laimėjo pirmąsias rajonines melžėjų varžytuves, o respublikoje tuomet liko antras.

Nors laisvalaikio vyras ir neturi daug, tačiau visuomet randa laiko sekmadieniais apsilankyti Bartninkų bažnyčioje. Pamaldumą jam įskiepijo tėvai. Jis pats tikina po mišių pasijuntantis geriau, malda ir bendravimas su Dievu jam padeda nusiraminti, pamąstyti apie tikrąsias gyvenimo vertybes.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas