„Santaka“ / Šalies savivaldybės: zuikio ir vėžlio lenktynės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Šeima išsinuomotų butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 630 87 651.
Galioja iki: 2019-04-25 09:12:27

Parduoda jauną, veršingą karvę (veršiuosis gegužės mėn.) ir mėsinę telyčią Vilkaviškio r. Tel. 8 608 20 494.‬
Galioja iki: 2019-04-26 09:28:44

Išsinuomotų namą arba butą Vilkaviškyje ilgesniam laikui (gali būti be remonto). Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-26 10:50:13

Parduoda FORD MONDEO CARAVAN (2005 m., 2 l, dyzelis, 85 kW, sidabro spalvos, geros būklės, praeita TA). Tel. 8 614 89 347.
Galioja iki: 2019-04-26 14:43:46



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-12-16 15:36

Dalinkitės:  


Šalies savivaldybės: zuikio ir vėžlio lenktynės

Šiose zuikio ir vėžlio lenktynėse Vilkaviškio rajono savivaldybė užima pastarąją poziciją. Mat užsienio investicijų suma vienam gyventojui mūsų rajone pernai nesiekė nė 100 eurų, kai kitose savivaldybėse jų teko net po keletą tūkstančių eurų.

Nedarbo lygis savivaldybėse skiriasi daugiau kaip 3 kartus, ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių – virš 5 kartų, o socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalis – daugiau kaip 11 kartų. Neseniai paskelbtas 2016 m. Lietuvos savivaldybių indeksas patvirtino, kad šalyje išties egzistuoja tiek socialinė, tiek investicijų atskirtis. Tačiau šis atotrūkis – ne tarp sostinės ir kitų regionų, bet tarp mažųjų savivaldybių. Kodėl yra tokie skirtumai tarp panašių, net kaimyninių regionų?

Nieko nestebina dažnai akcentuojama Vilniaus ir likusios Lietuvos atskirtis. Suprantama, kad sostinė pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų – čia didelis verslo aktyvumas, todėl ir socialinės problemos ne tokios ryškios kaip mažesniuose regionuose. Savivaldybių indeksas parodė, kad ten, kur verslo aktyvumas mažesnis, paprastai, ir socialiniai rodikliai prastesni.

Tačiau nedaug kas atkreipia dėmesį, kad skirtumai egzistuoja net tarp šalies regionų – ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių savivaldybių. Štai, vienose savivaldybėse gyventojui tiesioginių užsienio investicijų tenka po kelis tūkstančius eurų, kitose – vos keli eurai. Ir tai – iki 2015 m. sukauptos investicijos! Vadinasi, yra savivaldybių, kurioms sunku pritraukti bent vieną investuotoją.

Susiklostė situacija, kai ekonomiškai aktyvios savivaldybės pritraukia vis daugiau investicijų, o pasyvesnės stovi vietoje. Šios zuikio ir vėžlio lenktynės prisideda prie skaudžios investicijų atskirties tarp šalies regionų.

Bet ar įmanoma pritraukti investicijų į periferiją? Juk nebūnant didžiuoju miestu ar šalia jo, patraukti investuotojo dėmesį sunku. Visgi praktika rodo, kad įmanoma. Šalies pakraštyje esančioje Tauragėje veikia išvystytas industrinis parkas, į kurį keliasi vis daugiau vietinių ir užsienio įmonių. Šalia – ekonomiškai stagnuojantys Pagėgiai. Čia investicijų nedaug: tiesioginų užsienių investicijų mažėja ir pernai jos siekė vos 10 eurų gyventojui, kai mažosiose savivaldybėse gyventojui vidutiniškai teko per tūkstantį eurų. Dėl to Pagėgiuose egzistuoja skaudi nedarbo problema, beveik pusė bedarbių neranda darbo metus ar ilgiau, net 8 proc. žmonių gyvena iš socialinių pašalpų.

Geografiškai greta esančių zuikio-vėžlio pavyzdžių yra ir daugiau. Utenoje 2015 m. vienam gyventojui teko net per 4000 eurų tiesioginių užsienio investicijų, o šalia esančiuose Zarasuose investicijų iš užsienio kiekis gyventojui nesiekė nė 100 eurų. Švenčionyse jau kurį laiką veikia stambus užsienio investuotojas, sukūręs pusantro tūkstančio darbo vietų, bet kaimyninė Ignalina kenčia nuo didžiausio nedarbo šalyje.

Liūdna, tačiau savivaldybių, į kurias neužsuka užsienio investuotojai yra ne viena. 2015 m. gyventojui tenkanti sukauptų tiesioginių užsienio investicijų suma – 100 eurų – nesiekė Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Šalčininkų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Varėnos, Vilkaviškio rajonų ir dar 5 savivaldybių. Iš viso net ketvirčio šalies savivaldybių.

Ko reikėtų imtis? Nepaisant to, kad už nemažą dalį verslo sąlygų atsakinga centrinė valdžia, savivaldybės turėtų konkuruoti kuriant palankesnes sąlygas. Dažnai investuotojai renkasi tarp savivaldybių, tad laimi ta, kurioje mažiau biurokratinių kliūčių, žemesni mokesčių tarifai, sklandūs teritorijų planavimo procesai, patogesnė infrastruktūra, labiau išsilavinusi darbo jėga.

Svarbi ir informacijos sklaida. Savivaldybių indekso tyrimas parodė, kad beveik trečdalio savivaldybių internetinėse svetainėse anglų kalba nebuvo pateikiama tokia investuotojui svarbi informacija, kaip galiojantys mokesčiai, nuomojami ar parduodami sklypai, objektai ir pan. Be to, administracijoje turėtų būti darbuotojų, kurie specializuotųsi pritraukiant investicijas. Prireikus jie padėtų susigaudyti tarp painių procesų, dokumentų ir reikalavimų. Kai kurios savivaldybės jau turi tokių specialistų.

Ekonomiškai stagnuojančios savivaldybės turėtų pasitikėti savo jėgomis ir dėti pastangas konkuruojant dėl investuotojų. Nereikia dėl nesėkmių kaltinti geografinės padėties ar kitų aplinkybių. Kryptingas darbas gali padėti net ir vėžliui prisivyti zuikį.



Aistė ČEPUKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto Savivaldybių indekso tyrimo vadovė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Alvito puošmenos traukia pravažiuojančiųjų žvilgsnius
* Paryžiaus katedros gaisras sukrėtė visą pasaulį
* Gimtinė, scena ir eilės – tai, kas suteikia gyvenimui prasmę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą balsuotumėte Respublikos Prezidento rinkimuose?
Vytenį Povilą Andriukaitį
Arvydą Juozaitį
Valentiną Mazuronį
Gitaną Nausėdą
Mindaugą Puidoką
Naglį Puteikį
Saulių Skvernelį
Ingridą Šimonytę
Valdemarą Tomaševskį



Kalbos patarimai

Kuo keisti jaunimo žargoną „lievas“?
Nevartotinos svetimybės lievas, lieva lietuviški pakaitai: 1. prastas, prasta; menkas, menka; 2. padirbtas, padirbta; piratinis, piratinė. Pvz.: Filmas buvo lievas (= prastas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas