„Santaka“ / Šalies savivaldybės: zuikio ir vėžlio lenktynės / Savivalda

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Savivalda

Dalinkitės:  



Šalies savivaldybės: zuikio ir vėžlio lenktynės


Nedarbo lygis savivaldybėse skiriasi daugiau kaip 3 kartus, ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių – daugiau nei 5 kartai, o socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalis skiriasi daugiau kaip 11 kartų.

Neseniai paskelbtas Lietuvos savivaldybių indeksas 2016 patvirtino, kad šalyje išties egzistuoja tiek socialinė, tiek investicijų atskirtis. Tačiau šis atotrūkis – ne tarp sostinės ir kitų regionų, bet tarp mažųjų savivaldybių. Kodėl yra tokie skirtumai tarp panašių, net kaimyninių regionų?

Nieko nestebina dažnai akcentuojama Vilniaus ir likusios Lietuvos atskirtis. Suprantama, kad sostinė pritraukia daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų, čia didelis verslo aktyvumas, todėl ir socialinės problemos ne tokios ryškios kaip mažesnėse savivaldybėse. Savivaldybių indeksas parodė, kad ten, kur verslo aktyvumas mažesnis, paprastai ir socialiniai rodikliai prastesni.

Tačiau nedaug kas atkreipia dėmesį, kad skirtumai egzistuoja net tarp šalies regionų – ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių savivaldybių. Štai, vienose savivaldybėse gyventojui tiesioginių užsienio investicijų tenka po kelis tūkstančius eurų, kitose – vos keli eurai. Ir tai – iki 2015 m. sukauptos investicijos! Vadinasi, yra savivaldybių, kurioms sunku pritraukti bent vieną investuotoją.


Susiklostė situacija, kuomet ekonomiškai aktyvios savivaldybės pritraukia vis daugiau investicijų, o pasyvesnės stovi vietoje. Šios zuikio ir vėžlio lenktynės prisideda prie skaudžios investicijų atskirties tarp šalies regionų.

Bet ar įmanoma pritraukti investicijų į periferiją? Juk nebūnant didžiuoju miestu ar šalia jo, patraukti investuotojo dėmesį sunku. Visgi, praktika rodo, kad įmanoma. Šalies pakraštyje esančioje Tauragėje veikia išvystytas industrinis parkas, į kurį keliasi vis daugiau vietinių ir užsienio įmonių. Šalia – ekonomiškai stagnuojantys Pagėgiai. Čia investicijų nedaug: tiesioginų užsienių investicijų mažėja ir pernai jos siekė vos 10 eurų gyventojui, kai mažosiose savivaldybėse gyventojui vidutiniškai teko virš tūkstančio eurų. Atitinkamai, Pagėgiuose egzistuoja skaudi nedarbo problema, beveik pusė bedarbių nerado darbo metus ar ilgiau, net 8 proc. žmonių gyvena iš socialinių pašalpų.

Geografiškai greta esančių zuikio-vėžlio pavyzdžių yra ir daugiau. Utenoje 2015 m. vienam gyventojui teko net virš 4000 eurų tiesioginių užsienio investicijų, o šalia esančiuose Zarasuose investicijų iš užsienio kiekis gyventojui nesiekė nė 100 eurų. Švenčionyse jau kurį laiką veikia stambus užsienio investuotojas, sukūręs pusantro tūkstančio darbo vietų. Bet kaimyninė Ignalina kenčia nuo didžiausio nedarbo šalyje.


Liūdna, bet savivaldybių, į kurias neužsuka užsienio investuotojai yra ne viena. 2015 m. gyventojui tenkanti sukauptų tiesioginių užsienio investicijų suma 100 eurų nesiekė Joniškio r., Jurbarko r., Kelmės r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Šilalės r., Širvintų r., Telšių r., Varėnos r., Vilkaviškio r. ir dar 5 savivaldybėse. Iš viso net ketvirtyje šalies savivaldybių.

Ko reikėtų imtis? Nepaisant to, kad už nemažą dalį verslo sąlygų atsakinga centrinė valdžia, savivaldybės turėtų konkuruoti kuriant palankesnes sąlygas. Dažnai investuotojai renkasi tarp savivaldybių, tad laimi ta, kurioje mažiau biurokratinių kliūčių, žemesni mokesčių tarifai, sklandūs teritorijų planavimo procesai, patogesnė infrastruktūra, labiau išsilavinusi darbo jėga.

Svarbi ir informacijos sklaida. Savivaldybių indekso tyrimas parodė, kad beveik trečdalio savivaldybių internetinėse svetainėse anglų kalba nebuvo pateikiama tokia investuotojui svarbi informacija kaip galiojantys mokesčiai, nuomojami/parduodami sklypai, objektai ir pan. Be to, pravartu administracijoje turėti darbuotojų, kurie specializuotųsi pritraukiant investicijas. Jie prireikus padėtų investuotojui susigaudyti tarp painių procesų, dokumentų ir reikalavimų. Kai kurios savivaldybės jau turi tokių specialistų.


Ekonomiškai stagnuojančios savivaldybės turėtų dėti pastangas konkuruojant dėl investuotojų ir pasitikėti savo jėgomis. Nereikia nurašyti nesėkmių ant geografinės padėties ar kitų aplinkybių. Kryptingas darbas gali padėti net ir vėžliui prisivyti zuikį.

Aistė ČEPUKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto Savivaldybių indekso tyrimo vadovė



Publikuota: 2016-12-12 11:56:34

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* „Išskaidrinus“ skaidrumo rasta mažai
* Sukviesti institucijų atstovai gyventojų dėmesio nesulaukė
* Lenktynėse dėl medikų laimi pinigų medžiotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai