„Santaka“ / Demokrato testamentas: „Mes patys atkursime laisvą ir demokratinę Lietuvą!“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-12-09 15:16

Dalinkitės:  


Prezidentas Kazys Grinius pabrėžė būtinybę saugoti lietuvių kalbą, vienyti tautą, kelti tautinę kultūrą.

Demokrato testamentas: „Mes patys atkursime laisvą ir demokratinę Lietuvą!“

Daugelis jau sunkiai įsivaizduoja prieš ne taip tolimus metus buvusias pirmąsias okupacijas: bolševikinę ir vokiškąją. Su trėmimais, šaudomų vaikų, moterų klyksmais, konclageriais, NKVD ir gestapais, nežmoniškais kankinimais rūsiuose ar forte deginamų lavonų rūkstančiais juodų dūmų stulpais... Prezidentas Kazys Grinius tai matė savo akimis. Kai daugelis stengėsi to nematyti ir iš baimės tylėjo suglaudę ausis, jis su prelatu Mykolu Krupavičiumi, buvusiu žemės ūkio ministru Jonu Aleksa pačiame vokiečių galybės apogėjuje įteikė garsųjį memorandumą su teiginiais: „Nekolonizuokite Lietuvos... Nenaikinkite jos piliečių...“.

Kas tie drąsuoliai, išdrįsę mesti iššūkį išdidiesiems arijams į veidą, kai niekas visoje Europoje viešai nedrįso to padaryti? – stebėjosi laisvojo pasaulio spauda. Juk tai reiškė savanorišką pasiryžimą keliauti į Osvencimo pragarą, iš kurio negrįžtama. Tik visuomenės protestai ir nežinomų patriotų labai rizikingi žingsniai – pradangintos bylos šiek tiek pagelbėjo to išvengti. Beje, J. Aleksa, po karo ištrūkęs iš nacių lagerio, atsidūrė Sibire ir ten žuvo.

K. Grinių nuo tokios neabejotinos lemties gelbėjo žmonos apsukrumas ir sūnaus atkaklumas, kad reikia trauktis. 1944 m. liepos 31 d., nenorėdamas likti vienas, jis su šeima atsidūrė besitraukiančiųjų į Vakarus vorose. Karas tebesitęsė. Pronacistiniai veikėjai siūlė K. Griniui pasirašyti atsišaukimą už lietuvių karinę pagalbą griūvančiam reichui. Jis atsisakė. Kaip ir 1940-aisiais įeiti į bolševikinės vyriausybės sudėtį: su okupantais jam ne pakeliui. Nors ir išvargintas begalinio kilnojimosi iš stovyklos į stovyklą, lydimas košmariškų naktinių bombardavimų, jis rašo atsiminimus, ruošia juos spaudai. Dar 1945-ųjų rudenį pirmutiniu pasirašo telegramą Romos popiežiui, vėl kartu su M. Krupavičiumi, S. Kairiu prieš „Sovietų Rusijos okupacinių organų lietuvių tautos naikinimą gresiančius masinius trėmimus“. Sužinoję, kad JAV ir Didžioji Britanija ruošiasi pripažinti teisėta Lietuvos aneksiją, jie patys ir prisijungę kiti patriotai siunčia platų kreipimąsi JAV prezidentui H. Trumenui reikalaudami: „<...> nelegalizuoti Sovietų Sąjungos brutalios agresijos akto“.

Valstijų vadovybė atsižvelgė į šį dokumentą teigiamai, neuždarydama ambasadų, tuo padėdama kertinį akmenį į dabartinio laisvos Lietuvos atgimimo pamatą. 1946 m. vasario 16-ąją K. Grinius parašo kreipimąsi į visus lietuvius tuo pačiu klausimu, pabrėždamas siekį „eiti prie nepriklausomos tikrai demokratinės Lietuvos<...> būti dorais, darbščiais, blaiviais.“ Jis ruošia „Lietuvio demokrato principus“, kuriuose pabrėžia būtinybę „saugoti lietuvių kalbą, vienyti tautą, kelti tautinę kultūrą, užtikrinti žmogaus ir piliečio teises, darbo žmogui geresnį materialinį, kultūrinį ir laisvą gyvenimą apsaugoti nuo išnaudojimo“. Tie principai – tai jo politinis demokrato testamentas, labai aktualus ir šiandien.

K. Grinius, nepaisydamas 80-ties metų naštos, intensyviai dirbo. Pabaigia ir 1947 m. išleidžia savo raštų „Atsiminimai ir mintys“ I tomą. Tai – ko ne visos Sūduvos varpininkų, knygnešių kovos už lietuvišką spaudos atgavimą ir tautinį atgimimą, apimli istorinė knyga, tapusi bibliografine retenybe, todėl jau išspausdinome pakartotinai viso dvitomio laidą. Vykdydami prezidento K. Griniaus 150-ųjų gimimo metinių programą netrukus išleisime dar nespausdintus III ir IV jo raštų tomus.

1947 m. pradžioje K. Grinius atsidūrė pas savo tris brolius JAV. Iš ten savo vardu jis pasiuntė Amerikos prezidentui kreipimąsi dėl Lietuvos žmonių genocido ir jos nepriklausomybės klausimo iškėlimo Jungtinių Tautų Organizacijoje. 1949 m. tuo pačiu klausimu išsiuntė telegramą JTO, rašė spaudoje, kelis kartus kalbėjo per Amerikos balsą. „Mes patys atkursime laisvą ir demokratinę Lietuvą“ – K. Griniaus toliaregiška pranašystė išsipildė, nors jam pačiam ir neteko to sulaukti.



Vytautas GRINIUS

Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas