„Santaka“ / Iš krašto istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-11 17:09

Dalinkitės:  


Iš krašto istorijos

Daugiau laisvės

1807 m. Napoleono įkurtoje Varšuvos hercogystėje įsigaliojusioje konstitucijoje ketvirtasis straipsnis skelbė apie baudžiavos panaikinimą ir visų gyventojų laisvę prieš įstatymus (žr. „Lietuvos valstiečiai XIX a.“, Vilnius, 1957 m., psl. 204).

Valstiečiai baudžiavos panaikinimą suprato kaip išsivadavimą iš dvarininkų priklausomybės, atsisakė atlikinėti baudžiavines prievoles, tačiau Varšuvos hercogystės vietininkas Fridrichas Augustas juos įspėjo: „Išsilaisvinę iš savo ponų neapibrėžtos valdžios, jūs liekate tvirtos įstatymo rankos galioje ir visada turite vykdyti jų atžvilgiu priklausančias prievoles.“

Konstitucija valstiečiams suteikė asmens laisvę be teisės naudotis žeme, pasilikusia dvarininkų nuosavybėje.

Valstiečiai galėjo išvykti į pramoninius centrus. Užnemunėje nebuvo išvystytos pramonės, tad valstiečiams teko vilkti baudžiavos jungą.

Pavyzdžiui, Bartininkų majoratinio (valstybinio) dvaro valdytojas grafas G.Nosticas matematiškai pagrįstu tikslumu nustatė pavaldžių kaimų baudžiauninkams ūkiniais metais privalomų atidirbti lažo dienų minimumą pagal galiojantį darbo dienos režimą, mokesčių ir natūrinių duoklių normas.

1847 m. birželio 7 d. įsaku carinės Rusijos vyriausybė siekė iš dalies apriboti privačių dvarų dvarininkų savivaliavimą, valstiečiams suteikiant kilnojimosi teisę su sąlyga, „kad valstietis, gyvenantis privačiame dvare ir turintis ne mažesnį kaip trijų margų sklypą, gerai atliko dvarininkui prievoles, gali netrukdomai naudotis savo sklypu ir kitomis naudmenomis; dvarininkas neturi teisės iš jo atimti tą sklypą ar jį mažinti, taip pat didinti prievoles.“ („Lietuvos valstiečiai XIX a.“, psl. 209).

Carinės Rusijos administracija dalinėmis nuolaidomis negalėjo išgelbėti žlungančios baudžiavinio ūkio sistemos.



Gyventojai migravo

Žinant bendrą kaimo plotą, išskyrus dirvonuojančias žemes ir tai, kad šeimai pagal Valakų reformos nuostatus išskirdavo po valaką žemės, apytiksliai galima apskaičiuoti Piliakalnių apylinkės kaimuose buvusį gyventojų skaičių. 1635–1649 m. Alytaus ekonomijos revizijos aktų duomenimis, Vinkšnupių kaime gyveno 10–13 gyventojų.

Gyventojų migraciją lėmė Lietuvos teritoriją niokoję karai, gaivalinės nelaimės, susijusios su nederliaus metais, ligų epidemijomis.

„Žemaičių žemė ir kitos šalys Lenkų karalystės toj gadynėj baisiai daug iškentėjo nelaimių. Žvėdų (švedų) kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones, bažnyčias ir sodas (kaimo sodybas) degino, dvarus teriojo ir visa, ką atradę, godžiai grobstė“. (M.Valančius. „Raštai“, II t., 1972 m., psl. 131).

1709–1711 m. Stolaukio kaime, maro epidemijos metais išmirus gyventojams, A.Mončinskis tenute apgyvendino penkis ateivius iš Palenkės, Ašmenos, Gardino ir Gudijos (Baltarusijos).

1897 m. Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Klaipėdos krašte ir Vilkaviškio apskrityje viename kvadratiniame kilometre gyveno daugiau nei 40 žmonių. 1902 m. Vinkšnupių kaimo 29 kiemuose gyveno 259, Piliakalnių kaimo 25 kiemuose – 273 gyventojai.

1923 m. pagal nacionalinę sudėtį Kauno, Trakų, Vilkaviškio ir Zarasų apskrityse lietuvių buvo 70–80 proc.

Vilkaviškio apskrityje greta lietuvių buvo 9 proc. žydų, 13 proc. – vokiečių. Kitų tautybių atstovai – čigonai, totoriai – sudarė mažumą vietinių gyventojų atžvilgiu (žr. A. Stanaitis, P.Adlys. „Lietuvos TSR gyventojai“, Vilnius, 1973 m.). Kėlėsi į vienkiemius

Vinkšnupių, Vilkabalių ir Alksninės bažnytkaimiui būdingi Užnemunės linijinių – gatvinių kaimų bruožai. „Padūmavę Vinkšnupio šilai ir žalios lankos raitosi tarp smėlėtų kalnelių... Ant kalnelių seni sodžiai. Prie kiekvienos trobos supuvę kryžiai, atsilupę rūpintojėliai su nutrupėjusiomis rankomis ir kojomis... Senoviška ulyčia ir kiemai, pilni žmonių. Žmonės sušilę bėginėja, stumdosi, šūkauja, klega“ (A.Venclova. „Mirtis Lisabonoje“, Vilnius, 1967 m., psl. 56).

Gluosniais, klevais, liepomis apželdintos sodybos rikiavosi abipus kaimo gatvės. Pasitaikė sodybų, prie kurių augo vieniši vaismedžiai, buvo iškastos kūdros.

Po 1922 m. žemės reformos Aruodiškių kaime ūkininkai įsikūrė vienkiemiuose, Kuosėnų ir Norvidų gatviniuose kaimuose susispietė mažažemiai valstiečiai.

Senosios kartos valstiečiai, neišvykdami toliau už kaimo ribų, buvo atsiriboję nuo išorinio pasaulio. Sunkus fizinis darbas, kasdieniniai gyvenimo rūpesčiai suformavo iš pirmo žvilgsnio grubaus, stačiokiško, nepatiklaus pašnekovo charakterio bruožus. Prakalbinus juos, atsiskleidė dvasingų, smalsių žemdirbių gyvenimiškos išminties klodai.



Sigitas ŠILEIKA



Pabaiga. Pradžia Nr.100.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas