Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

---

Nuotr. welcome.trust

Šiandien, gruodžio 5 d., grupė autoritetingų Lietuvos medicinos mokslo profesorių ir daktarų kreipėsi į Seimo narius išreikšdami paramą Seime svarstomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.

Kreipimesi Seimo nariams pateikiami moksliniai įrodymai, pagrindžiantys kiaušialąsčių šaldymo efektyvumą, kad nereikėtų šaldyti ir naikinti nebereikalingų embrionų. Medikai pritaria žmogaus embriono apsaugos stiprinimui, embriono eksporto iš Lietuvos draudimui, taip užkertant kelią Lietuvoje sukurtų embrionų išvežimui į užsienį eksperimentų tikslu. Taip pat pasisako už neatlygintiną lytinių ląstelių donorystę, kad moterys nebūtų skatinamos už atlygį rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.

Akademinės gydytojų bendruomenės nariai palankiai įvertino ir pataisas pateikusios Seimo narių grupės siekį įteisinti modernią kiaušialąsčių šaldymo technologiją bei leidimą sukurti ir į moters organizmą pertelti ne daugiau kaip tris embrionus. Pasak medikų, tokiu būdu bus išvengta embrionų šaldymo bei nepanaudotų užšaldytų embrionų sunaikinimo. Pora, pasitarusi su gydytoju, galės pasirinkti ir mažesnį sukuriamų embrionų skaičių. Taigi, sukuriamos sąlygos mažinti daugiavaisio nėštumo atvejus.

Visiems Seimo nariams adresuotame rašte nurodoma, kad kiaušialąsčių šaldymo efektyvumas neretai netgi viršija rezultatus, gautus šaldant embrionus.

Medikai pritaria žmogaus embriono apsaugos stiprinimui, embriono eksporto iš Lietuvos draudimui, taip užkertant kelią Lietuvoje sukurtų embrionų išvežimui į užsienį eksperimentų tikslu.

Europoje klinikinių nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo vidurkis yra 20.3%, o klinikinių nėštumų pagalbiniam apvaisinimui panaudojus šaldytas kiaušialąstes vidurkis – 25.4%. Maltoje, kurioje leidžiama šaldyti tik kiaušialąstes ir vienu metu į gimdą perkeliama ne daugiau dviejų embrionų, taip pat stebimas didesnis embrionų, sukurtų iš šaldytų kiaušialąsčių, o ne iš šviežių, panaudojimo efektyvumas (atitinkamai 30.77% ir 27.91% klinikinių nėštumų).

Gydytojai konstatuoja, jog argumentas, kad tik embrionų šaldymas padeda išvengti papildomos moters kiaušidžių stimuliacijos ir su tuo susijusių rizikų, yra klaidinantis, nes ir kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) padeda išvengti minimų problemų. Po stimuliacijos surinktos kiaušialąstės yra užšaldomos ir vėliau, naudojant jas apvaisinimui, papildoma hormoninė stimuliacija nėra reikalinga. Dar daugiau, kiaušialąsčių šaldymas turi daugiau privalumų, nei embrionų šaldymas, nes jis eliminuoja etines ir teisines problemas, susijusias su embrionų šaldymu.

Atvirame akademinės medikų bendruomenės laiške taip pat pažymima, kad Lietuva turi istorinę galimybę priimti įstatymą, kuriuo būtų saugoma užsimezgusi žmogaus gyvybė, skatinti kiaušialąsčių šaldymą ir neturėti nuolat kylančių problemų, susijusių su šaldytų embrionų laikymo trukme bei jų naikinimu saugojimo terminui pasibaigus.

Tarp kreipimąsi pasirašiusių akademinės medikų bendruomenės atstovų yra doc. dr. Dalia Railaitė, akušerė-ginekologė ( LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika, Mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektoriaus vadovė), doc. habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė akušerė-ginekologė (LSMUL Kauno klinikos), p rof. habil. dr. Angelija Valančiūtė, histologė-embriologė (LSMU Histologijos ir embriologijos katedros vedėja), dr. Jolita Palubinskienė (LSMU Histologijos ir embriologijos katedros lektorė), doc. dr. Danielius Serapinas, genetikas, LSMUL KK Genetikos ir molekulinės patologijos klinika, prof. dr. Vidas Pilvinis, ( LSMUL Intensyviosios terapijos klinikos vadovas), dr. Edita Jašinskienė, (LSMUL Kauno klinikos vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė), dr. Romualdas Tomas Preikša, endokrinologas, (LSMU Endokrinologijos instituto vyr.m.d., Endokrinologijos klinikos gyd.).

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---