„Santaka“ / Guzelių dvaras dar gyvas žmonių prisiminimuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-12-05 16:46

Dalinkitės:  


Guzelių dvaras dar gyvas žmonių prisiminimuose

Iš istorijos

Sustiprėjus ekonomikai XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje didžiosios valstybės kiek galėdamos stengėsi padidinti savo valdas, taip pat kiek įmanoma apsiginti nuo Europoje sklindančių komunistinių idėjų. Tai aktualu buvo Vokietijai ir Rusijai.

1795 metais Rusija okupavo Lenkiją bei mažąsias Baltijos valstybes ir įvedė jose savo griežtą tvarką. Žemės savininke tapo rusų valdžia. Atsidėkodama savo pavaldiniams – klusniems vadukams – ji dalijo dvarus ir tūkstančius hektarų žemės plotų.

Lietuvą valdė Vilniaus gubernatorius, bajorijai vadovavo apskričių ir gubernijų maršalkos. Iš viso dvarininkų ir bajorų Lietuvoje būta tik 4 proc. visų gyventojų, tačiau jie valdė 75 proc. visos žemės. Likusieji, valstiečiai, privalėjo dirbti savo žemę ir eiti lažą dvaruose. Todėl visuomenėje kildavo nepasitenkinimo bangų, streikų. Po kurio laiko rusų valdžia pradėjo dvarus „apkarpyti“. Tą daryti padėjo Stolypino žemės reforma.



Dvaras – caro dovana


Toks likimas palietė ir Guzelių dvarą, buvusį 1,2 km nuo Vilkaviškio–Kudirkos Naumiesčio plento bei apie 1 km nuo Simanėliškų durpyno. Pro šią vietovę teka Šeimenos upelis.

Kada šis dvaras atsirado, sunku pasakyti, nes nėra likę jokių duomenų. Tačiau ant pastatų stogo galo buvo užrašyti 1831 metai. Manoma, kad tai būta Rusijos caro dovanos jo gerbėjui. Toks buvo ir kaimo pavadinimas – Guzeliai.

Guzelių dvaro klestėjimo metais jam priklausė apie 1500–2000 ha dirbamos žemės bei Simanėliškių durpynas. Gyveno apie 65 šeimos. Taip pasakojo mano senelis Pranas Naujokaitis, kuris gimė ir augo dvaro namuose. Juose taip pat gyveno Prano ir Onos Abraičių, Juozo ir Barboros Kemerzūnų, Prano ir Magdelenos Janušaičių, Prano ir Agotos Naujokaičių, Jono Sakalausko, Ulinskų, Matjošaičių ir kitos šeimos. Jos buvo gana artimos, bendravo lyg broliai ir seserys.



Negandų ir klestėjimo laikai


Netoli upelio stovėjo vadinamieji dvaro „pakajai“, ypač buvo išpuoštas maldos kambarys. Ant aukšto, ant suolų, stovėję du ąžuoliniai karstai išbuvo iki pokario laikų.

Netoli gyvenamojo namo telkšojo du tvenkiniai (jų žymės likusios dar ir dabar), kuriuose augo karpiai ir lynai. Pokario metais mes su kaimynų vaikais su vadinamaisiais samčiais čia ne kartą gaudėme žuvis. Didžiausi žvejai buvome su Česlovu Bandza. Mūsų mamos tas žuvis net vištoms šerdavo.

Apie 70 metrų piečiau nuo gyvenamojo namo buvo neišsemiamas 7 metrų gylio šulinys, kuris žmones gelbėjo per visas gyvenimo negandas. Sodas augo dešinėje pusėje, prie įvažiavimo į dvarą. Čia ypač gausu buvo riešutų. Ne kartą vaikams teko „nešti kudašių“, kai pamatydavo juos sode šeimininkai.

Į šiaurę, netoli upelio, stovėjo šakniavaisių sandėlis-slėptuvė, kurioje apie 30–40 žmonių slėpėmės per Antrąjį pasaulinį karą. Čia mus ir užtiko tarybinė armija. O buvusius vokiečių belaisvius Grišką ir Aleksiejų žiauriai apmušę rusai išsivedė.

Į vakarus nuo gyvenamojo namo, 70–80 metrų atstumu, buvo ūkio karvidės, dar tolėliau – kiaulidės. Šiaurės vakarų kryptimi, maždaug už 100 metrų, stovėjo ilgas didžiulis klojimas, greta – grūdų ir kitokio turto sandėliai, dar tolėliau – raudonų plytų druskos sandėlis, iš kurio to krašto gyventojai nuo seno apsirūpindavo druska.

Iki Antrojo pasaulinio karo iš aštuonių gyvenamųjų namų buvo išlikę tik du, o kiti išdalyti kartu su žeme valstiečiams. Viena troba buvo atitekusi ir mano seneliui Pranui Naujokaičiui. Ji buvusi sena – apie 100 metų, tad žentas ją nugriovė ir greta pastatė naują valstiečio sodybą.



Dvaras buvo sunaikintas


Smetonos laikais dvarą valdė Julius Velebruchier-Lėberis. Artėjant frontui jis išvyko. Vokiečių okupacijos metais dvarui vadovavo vokiečių generolas Faustas, bet priartėjus frontui ir šis paliko dvarą. Jį patikėjo mano tėčiui Boleslovui Brazauskui, kuris ten prižiūrėjo gyvulius ir maitino belaisvius.

Tarybiniais laikais Guzelių dvaras priklausė Simanėliškių tarybiniam ūkiui, o vėliau – „Pergalės“ kolūkiui. Čia dvaras ir sulaukė savo pabaigos: buvo nugriautas, nes jame jau niekas negyveno, o remontuoti norinčiųjų neatsirado.

Gediminas BRAZAUSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas