„Santaka“ / Atliekų perdirbimo gamykla mokesčių nesumažino

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 kambario butą Vilniaus g. 6, Vilkaviškyje (29,62 m², III a., vonia ir tualetas kartu, be balkono). Tel. 8 638 50 161.
Galioja iki: 2019-09-20 09:28:01

Parduoda savadarbį tvarkingą traktoriuką su žemės dirbimo padargais. Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2019-09-22 11:32:38

Parduoda tvarkingą, prižiūrėtą namą Virbalyje (70 m², mūrinis ūkinis pastatas, visi inžineriniai tinklai, šildymas kietuoju kuru, 7 a sklypas, sutvarkyta aplinka, šalia mokykla ir vaikų darželis, 10 000 Eur). Tel.: 8 616 72 266, 8 656 58 234.
Galioja iki: 2019-09-23 09:03:05

Parduoda 2 kambarių butą su daliniais patogumais Virbalyje (atskiras įėjimas, yra ūkiniai pastatai, vandens, kanalizacija, rūsys, žemės, šalia parduotuvė, ambulatorija, autobusų stotelė, 3000 Eur). Tel. 8 650 59 709.
Galioja iki: 2019-09-26 13:25:28

Parduoda lengvojo automobilio priekabą (1995 m., 1,6 x 1,6 m, draudimas ir TA dvejiems metams, LED žibintai, padangos M+S, 80 proc. likutis, 369 Eur), plastikinių langų varčias su stiklo paketais (įvairių dydžių, 22 Eur už vnt.). Tel. 8 686 41 679.
Galioja iki: 2019-09-26 16:23:58

Parduoda naują čiužinį (2 m ilgio, 80 cm pločio, 30 cm aukščio). Tel. 8 653 40 386.
Galioja iki: 2019-09-27 13:04:19

Parduoda 3,8 a sodo sklypą Vilkaviškio miesto ribose. Tel. 8 671 02 459.
Galioja iki: 2019-09-28 11:22:43



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-12-02 14:58

Dalinkitės:  


Į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius atvežtos šiukšlės patenka ant konvejerio ir perrenkamas čia dirbančių žmonių.

Autorės nuotr.


Atliekų perdirbimo gamykla mokesčių nesumažino

Eglė MIČIULIENĖ

Trečiadienį delegacija, sudaryta iš kelių Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos narių, seniūnų ir dviejų rajono komunalinių įmonių vadovų, važiavo pažiūrėti, kaip atrodo mūsų apskrities atliekų perdirbimo „virtuvė“.


Susidomėjo negausiai


Vyriausybės nutarimu nuo kitų metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą turi būti taikoma pagal naują metodiką.

Naują mokesčių už atliekas skaičiavimo sistemą šį mėnesį turės patvirtinti ir Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba. Kad jos nariai geriau įsigilintų į esamą padėtį, šį trečiadienį Savivaldybės vadovų iniciatyva buvo surengta išvyka į Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą ir mechaninių biologinių atliekų (MBA) perdirbimo gamyklą.

Deja, iš 25 Tarybos narių, netrukus svarstysiančių rajono žmonėms itin svarbų sprendimą – naujas kainas, pasiūlymu susidomėjo tik penki: pats išvyką organizavęs Savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Kiaulakis, Stanislovas Lopeta, Dalius Nešukaitis, Renatas Gudaitis ir Arvydas Šlivinskas. Kartu su Tarybos nariais vyko Savivaldybės ekologas, keturių seniūnijų seniūnai ir Vilkaviškio bei Kybartų komunalinių įmonių vadovai.

Atvykusiai delegacijai MBA įrenginius, o vėliau ir regioninį sąvartyną aprodė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) direktorius Algirdas Bagušinskas ir atliekų perdirbimo gamyklos vadovas Antanas Mieliauskas.


Finansiškai nepasiteisino


Nuo šių metų pavasario Marijampolės regione surinktos visos mišrios komunalinės atliekos, prieš patekdamos į sąvartyną, vežamos į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius.

Čia iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskiriamos stambiagabaritės ir pavojingos, apdirbti netinkamos atliekos, antrinės žaliavos (spalvotieji ir nespalvotieji metalai, plastikas, popierius, kartonas, stiklas), biologiškai skaidžios atliekos ir energinę vertę turinčios žaliavos, iš kurių gaminama degi frakcija – kietasis atgautasis kuras (KAK).

Tokių MBA gamyklų visoje Lietuvoje yra pastatyta dešimt. Statant šiuos įrenginius siekta, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartynus. Deja, dabar panašu, kad ilgai lauktas, su patosu pristatinėtas ir didžiules ES lėšas (gerokai per 100 mln. eurų) kainavęs visoje Lietuvoje įgyvendintas projektas nepasiteisino, mat jis duoda per mažai naudos ir reikalauja per daug išlaidų.

Planuota, jog perėjusios MBA įrenginius į sąvartyną pateks tik maždaug 18 proc. atliekų. Panašiai tiek jų ir patenka, tačiau iš bendros masės atskiriama apie 60 proc. stabilato. Ši į kompostą panaši stabilizuota organinė biomasė vėliau... taip pat iškeliauja į sąvartyną, tik jau ne kaip komunalinė atlieka, o kitu – stabilato – pavadinimu. Ji naudojama sąvartyno šlaitams formuoti ir atliekų sluoksniams perdengti. Tačiau kaip bepavadinsi, realiai iš didžiulio atvežamų atliekų srauto beveik 80 proc. turinio vis tiek patenka į sąvartyną. Antrinių žaliavų iš viso kiekio atrenkama tiktai apie 2 proc.


Bėdos su KAK’u


Didele problema virtusi vadinamojo KAK’o realizacija. Atliekų perdirbimo gamyklos visoje Lietuvoje kietojo atgautojo kuro neturi kur dėti. Mat vienintelė atliekų deginimo jėgainė veikia Klaipėdoje, o Vilniuje ir Kaune tokios jėgainės numatytos pastatyti tik po kelerių metų. Beje, priduodant šią degią, iš atliekų pagamintą frakciją dar reikia mokėti. Pavyzdžiui, kietąjį atgautąjį kurą gabenant į Klaipėdą su nuvežimu tektų sumokėti 45 eurus už toną. Būtų galima vežti į Lenkiją, Balstogės jėgainę, tačiau vienos tonos nugabenimas kainuotų net apie 75 eurus.

Taigi žaliavą KAK’ui Marijampolės mechaninių biologinių atliekų gamykla (kaip ir kitos MBA) dabar tiesiog priversta vynioti į plėvelę, kaip ūkininkai vynioja šienainį, ir saugoti tol, kol atsiras, kur ją realizuoti.

Jau garsiai svarstoma, kad vertėjo daugiau dėmesio ir lėšų skirti skatinti žmones rūšiuoti atliekas, gerinti sąlygas tai daryti vietoje, o ne investuoti milžiniškas sumas į rūšiavimo įrenginius, kurie pasirodė esantys neefektyvūs. Dabar visos Lietuvos atliekų perdirbimo centrams tenka ieškoti pinigų išlaikyti gamyklas, paskoloms ir palūkanoms grąžinti, statyti saugyklas, kurių prireiks sandėliuoti nerealizuotą KAK’ą. Beje, jį nurodyta saugoti 3 metus, bet kas paneigs, kad praėjus tokiam laikui ši frakcija jau niekam nebetiks ir nukeliaus į tuos pačius sąvartynus?


Priverčia ir akmenų


Vienintelė išeitis taupyti ir išvengti augančių mokesčių – stengtis, kad žmonės aktyviau rūšiuotų ir kuo mažiau atliekų patektų į MBA įrenginius, o visų pirma – į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius.

Dabar, kaip teigė A. Mieliauskas, iš viso regiono į atliekų perdirbimo gamyklą per mėnesį atvežama apie 4 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Tačiau atliekų priėmimo zonoje, kur išverčiami konteineriai iš visos apskrities, gali pamatyti įvairiausių dalykų. Žmonės dažnai ne tik neišrūšiuoja popieriaus ar plastiko – tarp komunalinių šiukšlių būna priversta žemių, prikrauta šakų, prigrūsta senos buitinės technikos, ūkininkų naudojamos plėvelės ir kt. Žiemą svorį dar padidina iš privačių namų sunešti pelenai. Ypač įspūdingai atrodo jau atrinktų stambiųjų frakcijų sandėliavimo patalpos: ten riogso didžiulė plytgalių ir akmenų krūva, kalnai padangų, skardų ir metalų lūženų.

Reikia tik įsivaizduoti, kiek sveria tokie kiekiai plytų ar kito sunkaus šlamšto, o juk kiekvienas į teritoriją atliekas atgabenantis automobilis yra pasveriamas ir sumokama už šiukšlių svorį – iš mūsų visų piniginių.


Tarėsi, ką daryti


Delegacijos nariai apžiūrėjo ir sąvartyną, kurio celės didžiuliais kiekiais atliekų baigiamos pripildyti dvigubai greičiau nei buvo planuota jį rengiant. Taigi lėšų netrukus reikės dar ir naujo sąvartyno statybai.

Tad po ilgos ir nekvepiančios ekskursijos rajono Savivaldybės bei seniūnijų atstovai ilgai diskutavo ne tik apie būsimus naujuosius mokesčių tarifus, bet ir kaip paskatinti gyventojus kuo daugiau rūšiuoti atliekas.

Akivaizdu, kad mokesčių sistema, kai mokama nuo gyventojų skaičiaus ar gyvenamojo būsto ploto, o ne už išmestą neišrūšiuotų atliekų kiekį, žmonių rūšiuoti neskatina. Ko gero, tai daryti paskatintų konteinerių tikrinimas ir baudos už nerūšiuotas šiukšles. Tiesa, šią priemonę paprasčiau taikyti privačių namų savininkams, o daugiabučių gyventojų nesugaudysi – nebent apeliuotum į jų sąžinę ir tikėtumeisi kaimynų kontrolės. Didelę naudą, kaip ateities investicija, duotų vaikų ir jaunimo švietimas, taip pat – spaudoje nuolat pateikiama informacija. Tarybos nariai akcentavo, jog daugiau dėmesio reikėtų skirti ir atliekų surinkimo iš sodų bendrijų bei kapinių teritorijų sistemai tobulinti.

O kokių priemonių bus imtasi, netrukus turėtų paaiškėti. Galbūt realių pasiūlymų pateiks rajono Tarybos nariai, kurie jau kitą savaitę rinksis aptarti būsimų mokesčių tarifų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Teismo nubaustos valdininkės kaltos nesijaučia
* Šeimos kortelės lengvatų žmonės nori arčiau namų
* Uogų ir daržovių augintojai galvoja apie ūkio plėtrą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar šį rudenį buvote grybauti?
Taip, ir ne kartą.
Sykį jau grybavau.
Dar tik planuoju.
Nebuvau ir nesiruošiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas pasakymas „reikalingas pagalbos“?
Taip, taisyklingas, būdvardis „reikalingas“ valdo objekto kilmininką. Pvz.: Senas neįgalus žmogus reikalingas pagalbos.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas