„Santaka“ / Meilė Lietuvai iš toli ir iš arti / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė jaunimui pasakoja, ką gali padaryti begalinė meilė Tėvynei, ilgesys jos netekus, viltis į ją sugrįžti.

Dianos ŠAKALIENĖS nuotr.


Meilė Lietuvai iš toli ir iš arti

Atrodo, negalėtum pagalvoti, kad vadinamosios Z kartos jaunuoliai visą pamoką, net nepritaikius jokių aktyviųjų mokymo metodų, atidžiai klausytųsi gerokai vyresnės pasakotojos, kalbančios apie Tėvynę, gimtinę, šeimą ir kūrybą. Tačiau penkių rajono mokyklų mokiniams ir mokytojams neprailgo klausytis erudicija, nuoširdumu, įtaigumu užburiančios viešnios – poeto, publicisto Kazio Bradūno dukters Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės – pasakojimo bei patarimų.

E. Bradūnaitė-Aglinskienė, antropologė, etnologė, gyvenanti Amerikoje, Havajuose, vis daugiau laiko praleidžia Lietuvoje. Artėjant K. Bradūno 100-osioms gimimo metinėms, ponia Elena turi daugybę reikalų ir susitikimų Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose, tačiau mielai sutiko Vilkaviškio rajono jaunimui papasakoti, ką gali padaryti begalinė meilė Tėvynei, ilgesys jos netekus, viltis į ją sugrįžti.

E. Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Kazytės ir Kazio Bradūnų šeimoje jiems jau pasitraukus iš Lietuvos. Pabėgę nuo karo ir galimo ištrėmimo, Bradūnai beveik 50 metų pragyveno užsienyje, tačiau jų vaikai nuo pat mažens labai daug žinojo apie Lietuvą, apie tėvų išsiilgtąjį Alvitą, mokėjo lietuviškų eilių, dainų ir pasakų. Gyvendami Amerikoje, šeimoje kalbėjo tik lietuviškai. Poeto dukra pasakojo, kaip tėvelis vaikams aiškino, kodėl būtina kalbėti lietuviškai, ir kaip jie su broliu, mokinukai, turėdavę mokykloje angliškai išmoktas pamokas perpasakoti namuose lietuviškai. Gal todėl poeto dukrai Elenai net nekilo abejonių, kad savo šeimą kurs tik ištekėjusi už lietuvio. Mokiniams ponia Elena žaismingai papasakojo savo pažinties su vyru Audriumi istoriją, pabrėždama, kad ne tik ji, bet ir brolis, sesė vedė ar ištekėjo už lietuvių.

Galima tik įsivaizduoti, kokias vertybes savo pavyzdžiu, eilėmis, darbštumu tvarkant kultūros reikalus K. Bradūnas perdavė vaikams, jeigu jo dukra Elena, niekieno neverčiama, keliasi anksti ryte, savo automobiliu važiuoja iš Vilniaus į Vilkaviškį, kad tik galėtų perduoti jauniems žmonėms tėvelių įskiepytą žinią, jog lietuviai tikrai turi didžiuotis savo tauta, kalba, kultūra. Kad viešnios pasakojimas – ne patoso kupina deklaracija, visi pastebi patys: E. Bradūnaitė-Aglinskienė, gimusi Vokietijoje, vėliau augusi Amerikoje, o dabar su vyru Audriumi gyvenanti Havajuose, puikiai ir be jokio akcento kalba lietuviškai, kaip ir jos dukra Vaiva, kuri jau Lietuvoje tęsdama studijas įgijo magistro laipsnį, o universitete nelabai kas nujautė, jog studentė gimusi ir augusi ne Lietuvoje.

Mokiniai suprato, kad viešnia Elena, nepasidavusi vartotojiškai kultūrai Amerikoje, turi labai daug žinių, išsiskiria savo patriotinėmis ir humanistinėmis nuostatomis, kad galbūt net daugiau už mus moka lietuviškų dainų, giliau pažįsta Lietuvos kultūrą.

Kaip pastebėjo Elena Bradūnaitė, prisiklausiusi tėvelio pasakojimų apie Alvitą, nuolat girdėdama jo svajones sugrįžti į Tėvynę, ir pati pirmą kartą vykdama į tėvų gimtąjį kraštą džiūgavo: „grįžtu į Lietuvą“, tačiau pati nustebo džiūgavimą išreiškusi žodžiu „grįžtu“, o juk niekada iki tol Lietuvoje net nėra buvusi – taip tėvų ilgesys, pasakojimai įaugo į jos pasąmonę.

Kai kviesdama įsiklausyti į liaudies dainos žodžius pati nuostabiu balsu uždainuoja – auditorijoje užburianti tyla. Ponia Elena papasakoja, kaip įdomu gilintis į tautosakos ir mitologijos studijas, nes ten atsiveria tautų kultūra, etikos ir estetikos gelmės. Ji nesunkiai nusako ir globalizacijos pavojų tautų unikalumui, kalbos išsaugojimui, visai paprastai lietuvių kalbos sudėtingumą pateikia kaip išskirtinį tautos mąstymo, etninio formavimosi pavyzdį. Pasitelkusi kitų tautų istorijos fragmentus parodo, kaip lengvai gali išnykti kalba ir koks tai yra praradimas.

Viešniai klustelėjus, ar turi kas nors iš salėje esančiųjų bent vieną giminaitį, emigravusį iš Lietuvos, visose auditorijose pakyla rankų miškas. Tačiau ir čia Elena Bradūnaitė išdėsto tolerancijos ir patriotizmo akcentus: nieko blogo, kad jauni lietuviai išvyksta, pamato pasaulį, svarbu, kad tam pasauliui deramai pristatytų Lietuvą, o Lietuvai parvežtų pasaulį.

Pasitelkusi multimedijas parodo savo tėvelių vestuvių nuotrauką, kur mama Kazytė pasipuošusi lietuvių tautiniu kostiumu. Tas kostiumas net skubant trauktis iš Lietuvos buvo pasiimtas su kitais būtiniausiais daiktais, o ponia Elena pasididžiuodama pabrėžia, jog tuo pačiu kostiumu ji dabinosi ir savo vestuvių dieną. Jų svetur įsikūrusioje šeimoje tai buvo savitumo, branginamo tautiškumo išraiška. Tiesa, ponia Elena pabrėžia, kad tėveliai, brangindami ir aukštindami savo gimtąjį kraštą, neapsiribojo vien Lietuvos istorija. Bradūnų šeima supažindino savo vaikus ir su Amerikos, Europos istorija bei kultūra, jie daug keliavo, žiūrėdavo filmus apie Amerikos gamtą, indėnų gentis. Už tai dukra yra dėkinga savo tėvams.
Bradūnai beveik 50 metų pragyveno užsienyje, tačiau jų vaikai nuo pat mažens labai daug žinojo apie Lietuvą, apie tėvų išsiilgtąjį Alvitą, mokėjo lietuviškų eilių, dainų ir pasakų.


Jaudinanti ir Kazytės bei Kazio Bradūnų grįžimo į Lietuvą istorija. Apie grįžimą, apie poeto Kazio Bradūno kūrybinę veiklą ponia Elena, kiti kultūros žmonės visai neseniai pasakojo ir televizijos laidoje „Legendos“, o kai kurių mokyklų mokiniai su mokytojais rodytą medžiagą jau aptarė lietuvių kalbos pamokose. Vilkaviškiečiai taip pat ketina paminėti kraštiečio poeto Kazio Bradūno 100-ąsias gimimo metines. Paskelbtas poeto dukters Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės inicijuotas ir remiamas mokinių kūrybinių darbų konkursas, numatyti kiti renginiai. Džiugu, kad Kazio Bradūno poezija gimnazistams taps artimesnė ir suprantamesnė.

Aplankytų mokyklų bendruomenės, išlydėdamos viešnią, stebėjosi, kaip subtiliai, be įkyrios didaktikos, viena kita atsiminimų ir išgyvenimų detale galima paskatinti „pasimatuoti“ savo, savo šeimos vertybes, stipriau suvokti savo tapatybę pasaulio kontekste.





Rita VAŠČĖGIENĖ



Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė








Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas