„Santaka“ / Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas mažėja / Jaunimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

Dalinkitės:  


Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas mažėja

Moksleiviams vis daugiau laiko praleidžiant prie planšečių ar kompiuterių ekranų, kyla vis didesnė grėsmė jų fizinei ir emocinei sveikatai, tampa sunkiau socializuotis ir netgi nukenčia pasiekimai moksle.

Pasak Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos viceprezidento, kūno kultūros mokytojo-eksperto ir vieno iš „Lietuvos mokyklų žaidynių“ vykdytojo Bronislavo Šimokaičio, moksleiviai fizine veikla užsiima nepakankamai, o su amžiumi susidomėjimas sportu apskritai mažėja.

„Jaunam žmogui keliami vis didesni mokymosi reikalavimai, daug laiko užima namų darbų ruošimas, todėl nelieka laiko sportinei veiklai. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokiniai privalomų kūno kultūros pamokų turi tik tris per savaitę, 6-12 klasių moksleiviai – vos dvi. Tai nepakankamas krūvis jaunam žmogui, kuriam fizinis aktyvumas yra būtinas organizmo augimui bei vystymuisi. Dėl to labai svarbu didinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą sportu, aktyvumą kūno kultūros pamokose”, – sakė B. Šimokaitis.

Sportuojantys moksleiviai – pažangesni

Pasak kūno kultūros mokytojo-eksperto, sportas padeda jaunam žmogui geriau realizuoti save, o kartu per sportą ugdomos ir charakterio savybės, formuojama vaiko asmenybė. Taip pat moksliškai įrodyta, kad sportuojantys jaunuoliai geriau mokosi, jiems lengviau susikoncentruoti, kas atsispindi tiek mokslo, tiek sporto pasiekimuose.

„Sportuodami vaikai ne tik tobulina savo kūną, gerina sveikatą, siekia asmeninių rezultatų, bet ir mokosi komandinio darbo, ugdosi kaip asmenybės. Aktyvi sportinė veikla lavina jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, pusiausvyrą, vikrumą ir kitas fizines savybes. Taip pat tokie moksleiviai pasižymi aukštesne saviverte, labiau pasitiki savimi”, – vardijo B. Šimokaitis.

Jo teigimu, šiuolaikiško ir modernaus kūno kultūros mokytojo misija yra skleisti žinią apie fizinio aktyvumo naudą kūno kultūros pamokų metu ir taip skatinti moksleivių norą būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą. Taip pat didele dalimi prie to prisideda ir neformalusis moksleivių ugdymas, mokyklų dalyvavimas nacionalinio masto sportiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Lietuvos mokyklų žaidynėse”, kurios apjungia per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų.

„Tokiu būdu fizinis aktyvumas pateikiamas kaip patraukli laisvalaikio praleidimo forma, o moksleiviams sudaromos sąlygos išbandyti savo jėgas skirtingose sporto šakose, tarp jų ir olimpinėse, bei atrasti labiausiai jiems patinkančią”, – pridūrė B. Šimokaitis.

Berniukai sportuoja daugiau nei mergaitės

B. Šimokaičio teigimu, moksleivių mėgstamiausios sporto šakos – komandinės, pavyzdžiui, krepšinis ar kvadratas, įvairios olimpinės sporto šakos. O nemėgstamiausios tos, kurios reikalauja didelės fizinės ištvermės ir intensyvių treniruočių.

„Greičiausiai taip yra todėl, kad komandinėse sporto šakose visą darbą, jo pasekmes ir rezultatus daliniesi kartu su komanda, o ištvermės rungtys dažniausiai yra individualios, reikalaujančios daug pastangų ir asmeninio įdirbio”, – aiškino B. Šimokaitis, pridurdamas, jog moksleivių tarpe sportuojančių berniukų yra kur kas daugiau nei mergaičių.

Sprendžiama moksleivių užimtumo regionuose dilema
Sportuodami vaikai ne tik tobulina savo kūną, gerina sveikatą, siekia asmeninių rezultatų, bet ir mokosi komandinio darbo, ugdosi kaip asmenybės.


Dar viena opi problema – moksleivių sportinis užimtumas regionuose, kurią, pasak B. Šimokaičio, padėtų spręsti didesnis pačių tėvų įsitraukimas ir kūno kultūros mokytojų rodomas tinkamas pavyzdys.

„Miestuose kur kas geriau išvystyta sporto infrastruktūra, didesnis neformaliojo ugdymo būrelių pasirinkimas. Regionuose ši problema sprendžiama moksleivius integruojant į masiškesnius sporto renginius, kurių metu jie gali varžytis su mokiniais iš kitų miestų, susirasti naujų draugų ir pasinerti į sportinę veiklą”, – pasakojo B. Šimokaitis, pats jau daugiau nei 10 metų prisidedantis prie didžiausio sporto renginio Lietuvoje, „Lietuvos mokyklų žaidynių”, organizavimo skirtinguose Lietuvos miestuose.

Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. „Lietuvos mokyklų žaidynių” laidą galima stebėti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per TV6, kur su moksleiviais savo sėkmės istorijomis dalijasi iškiliausi Lietuvos sportininkai.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).


















Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas