|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ /
|
|
|
Alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja – remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis ir pačių rinkos dalyvių informacija, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 5 proc. mažiau.
Nuo 2007 m. bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka šalyje susitraukė 30 proc., o gyventojų netekome apie 16 proc., tendencijas fiksuoja „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI).
„Jau devintus metus stebime nuosekliai krintančius alkoholinių gėrimų pardavimus. Tačiau šią tendenciją lemia ne tik mažėjantis gyventojų skaičius, nes jų netenkame mažiau, nei susitraukė alkoholinių gėrimų rinka. Akivaizdu, kad alkoholio lietuviai suvartoja vis mažiau. Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalį alkoholio nuperka į Lietuvą sugrįžę emigrantai ir suvartoja atvykę turistai. Tai reiškia, kad šalies gyventojams tenka dar mažesnis alkoholio kiekis“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“ rinkodaros direktorius.
Sparčiausiai šalyje krito spirituotų vynų paklausa – per paskutiniuosius trejus metus šios kategorijos alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo perpus – nuo 14 mln. litrų iki 7 mln. litrų. Vien per šių metų tris ketvirčius spirituotų vynų rinka Lietuvoje susitraukė apie 28 proc.
Tokiems pokyčiams įtaką daro prieš kelerius metus padidintas akcizas stipriesiems vynams. Kai vienai gėrimų kategorijai taikomas didesnis akcizas, tai smarkiai paveikia šio produkto pardavimus – pirkėjai tiesiog jo nebesirenka dėl didesnės kainos. Pasak ekspertų, ši situacija yra puikus pavyzdys, kaip akcizų politika gali paveikti rinką.
Per tris šių metų ketvirčius stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka susitraukė 1 proc. Per visą šį laikotarpį stipriųjų gėrimų iš viso buvo parduota apie 22 mln. litrų. Nuo 2007 m. bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka šalyje susitraukė 30 proc., o gyventojų netekome apie 16 proc.
Dalis alkoholinių gėrimų rinkos, ypač stipriųjų gėrimų kategorijoje, deja, vis dar atsiduria šešėlyje, tačiau pastaruoju metu stebimas jo mažėjimas: 2012 metais 36 proc. stipraus alkoholio tekdavo šešėlinei rinkai, o praėjusiais metais ji susitraukė iki 22 proc.
„Nors šešėlinė rinka šiuo metu traukiasi, tačiau rizika, kad ji gali staiga išaugti, vis dar išlieka – taip nutiko 2009 metais, kai šešėlis staigiai šoktelėjo vos per vienerius metus. Tokia situacija gali pasikartoti, jei bus smarkiai varžomi legalūs pardavimai“, – teigia A. Čiburys.
Pardavimų mažėjimu pasižymi ir sidrų kategorija – jų per tris šių metų ketvirčius parduota 12 proc. mažiau.
Vienintelė pastaruoju metu augusi alkoholinių gėrimų kategorija yra natūralūs vynai – per 9 mėnesius jų pardavimai augo apie 5 proc. Šio gėrimo parduota apie 9 milijonus litrų.
„Natūralaus vyno populiarėjimas stebimas jau 10 metų. Šio gėrimo įsitvirtinimą mūsų šalyje siečiau su tuo, kad lietuviai vis daugiau keliauja ir, pasimokę iš vakariečių, ima labiau domėtis vyno kultūra. Be to, vertėtų nepamiršti ir natūralaus lietuviško vaisių bei uogų vyno – šį gėrimą renkasi žmonės, vertinantys nacionalinio paveldo tradicijas. Tikimės, kad lietuviai vis labiau atras vietinę gamybą ir atsigręš į mūsų šalyje kuriamą produkciją“, – teigia Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.
Per 9 šių metų mėnesius alaus pardavimai sumažėjo 5 proc. Per šį laikotarpį šio gėrimo Lietuvoje parduota apie 214 mln. litrų. Tai yra 10 kartų daugiau nei stipriųjų gėrimų bei 24 kartus daugiau nei vyno.
Alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja – remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis ir pačių rinkos dalyvių informacija, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 5 proc. mažiau. |
Nuo 2007 m. bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka šalyje susitraukė 30 proc., o gyventojų netekome apie 16 proc., tendencijas fiksuoja „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI).
„Jau devintus metus stebime nuosekliai krintančius alkoholinių gėrimų pardavimus. Tačiau šią tendenciją lemia ne tik mažėjantis gyventojų skaičius, nes jų netenkame mažiau, nei susitraukė alkoholinių gėrimų rinka. Akivaizdu, kad alkoholio lietuviai suvartoja vis mažiau. Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalį alkoholio nuperka į Lietuvą sugrįžę emigrantai ir suvartoja atvykę turistai. Tai reiškia, kad šalies gyventojams tenka dar mažesnis alkoholio kiekis“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“ rinkodaros direktorius.
Sparčiausiai šalyje krito spirituotų vynų paklausa – per paskutiniuosius trejus metus šios kategorijos alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo perpus – nuo 14 mln. litrų iki 7 mln. litrų. Vien per šių metų tris ketvirčius spirituotų vynų rinka Lietuvoje susitraukė apie 28 proc.
Tokiems pokyčiams įtaką daro prieš kelerius metus padidintas akcizas stipriesiems vynams. Kai vienai gėrimų kategorijai taikomas didesnis akcizas, tai smarkiai paveikia šio produkto pardavimus – pirkėjai tiesiog jo nebesirenka dėl didesnės kainos. Pasak ekspertų, ši situacija yra puikus pavyzdys, kaip akcizų politika gali paveikti rinką.
Per tris šių metų ketvirčius stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka susitraukė 1 proc. Per visą šį laikotarpį stipriųjų gėrimų iš viso buvo parduota apie 22 mln. litrų.
Nuo 2007 m. bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka šalyje susitraukė 30 proc., o gyventojų netekome apie 16 proc.
Dalis alkoholinių gėrimų rinkos, ypač stipriųjų gėrimų kategorijoje, deja, vis dar atsiduria šešėlyje, tačiau pastaruoju metu stebimas jo mažėjimas: 2012 metais 36 proc. stipraus alkoholio tekdavo šešėlinei rinkai, o praėjusiais metais ji susitraukė iki 22 proc.
„Nors šešėlinė rinka šiuo metu traukiasi, tačiau rizika, kad ji gali staiga išaugti, vis dar išlieka – taip nutiko 2009 metais, kai šešėlis staigiai šoktelėjo vos per vienerius metus. Tokia situacija gali pasikartoti, jei bus smarkiai varžomi legalūs pardavimai“, – teigia A. Čiburys.
Pardavimų mažėjimu pasižymi ir sidrų kategorija – jų per tris šių metų ketvirčius parduota 12 proc. mažiau.
Vienintelė pastaruoju metu augusi alkoholinių gėrimų kategorija yra natūralūs vynai – per 9 mėnesius jų pardavimai augo apie 5 proc. Šio gėrimo parduota apie 9 milijonus litrų.
„Natūralaus vyno populiarėjimas stebimas jau 10 metų. Šio gėrimo įsitvirtinimą mūsų šalyje siečiau su tuo, kad lietuviai vis daugiau keliauja ir, pasimokę iš vakariečių, ima labiau domėtis vyno kultūra. Be to, vertėtų nepamiršti ir natūralaus lietuviško vaisių bei uogų vyno – šį gėrimą renkasi žmonės, vertinantys nacionalinio paveldo tradicijas. Tikimės, kad lietuviai vis labiau atras vietinę gamybą ir atsigręš į mūsų šalyje kuriamą produkciją“, – teigia Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.
Per 9 šių metų mėnesius alaus pardavimai sumažėjo 5 proc. Per šį laikotarpį šio gėrimo Lietuvoje parduota apie 214 mln. litrų. Tai yra 10 kartų daugiau nei stipriųjų gėrimų bei 24 kartus daugiau nei vyno.
Publikuota: 2016-12-01 11:53:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|