„Santaka“ / Popietėje apie knygas sklaidė istorijos lapus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-11-28 16:29

Dalinkitės:  


Vištyčio regioninio parko lankytojų centre turiningą popietę praleido knygoms neabejingi to krašto žmonės.

Autorės nuotr.


Popietėje apie knygas sklaidė istorijos lapus

Renata VITKAUSKIENĖ

Knygų bičiulius ir istorijos entuziastus Vištyčio regioninio parko direkcija sukvietė į popietę „Kaip gimsta knyga“. Į temą pažiūrėta istoriniu aspektu: kalbėta apie istorijos vadovėlių, monografijų rašymą ir kaip praeitis tampa įkvėpimo šaltiniu romanui.

Jaukiame pašnekesyje nejučiomis kilo mintis, kad patirtimi su Vištyčio krašto gyventojais dalijęsi žmonės už savo darbus ir patys jau įrašyti į istoriją. Vilių Kočiubaitį – gydytoją, Lietuvos kariuomenės karininką, romano ir dvitomės monografijos apie gimtąjį Vištytį autorių – jo kraštiečiai minės kaip metraštininką, miestelio istoriją įamžinusį skirtingo žanro knygose. Mokytojai ekspertai Genia ir Juozas Jurkynai žinomi kaip vieni iš pirmųjų autorių, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ėmęsi rašyti istorijos vadovėlius ir taip prisidėję prie lietuvaičių pasaulėžiūros formavimo.

„Kaip gimsta knyga?“ – tą patį klausimą Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė uždavė istorikams G. ir J. Jurkynams bei majorui V. Kočiubaičiui. Visi trys autoriai papasakojo, kaip pasiryžo rašyti ir kokių tikslų siekė.

„Lietuvai tapus nepriklausoma pirmiausia reikėjo pertvarkyti istorijos mokymą, egzaminą. Jis, atkūrus nepriklausomybę, buvo tik iš Lietuvos istorijos. Vadovėlių rengtis abitūros egzaminui nebuvo, kaip išsigelbėjimas buvo A. Šapokos „Lietuvos istorija“. Tačiau pati sudėtingiausia situacija su istorijos mokymu susiklostė 9 klasėje. Kai į mus kreipėsi pedagoginiame institute istorikams dėstęs docentas Albinas Visockis, vadovėlio rašymas mums buvo nei matytas, nei regėtas, nei girdėtas. Vis dėlto susigriebėme ir per kokius 3 mėnesius parašėme konspektą, „Šviesos“ leidykla vadovėlį išleido 1992 m. Tai buvo plonytė knygelė be iliustracijų“, – prisiminė G. Jurkynienė.

Pedagogai pirmųjų vadovėlių rankraščius rašė ir netgi žemėlapius braižė ranka, neturėdami nei kompiuterio, nei interneto. J. ir G. Jurkynai į pasaulio istoriją stengėsi žiūrėti pro savo Tėvynės „langą“, vadovėlius lituanizuoti, tai yra didesnį dėmesį skirti Lietuvos kultūrai, pasiekimams. Jų parašytų vadovėlių pavadinimuose pirmoje vietoje yra Tėvynė, o pasaulis – antroje. Tokia buvo autorių nuostata. Istorikai siekė vadovėlius praturtinti faktais apie lietuvių gyvenimą emigracijoje, „už geležinės uždangos“. Šitokia informacija anuomet buvo didelė naujovė, nes jokios žinios apie lietuvius išeivijoje iki tol nebuvo skelbiamos. J. Jurkynas džiaugėsi, kad jam pavyko įtikinti leidėjus vadovėlį iliustruoti nuotraukomis pašto ženklų, kuriuos anuomet pats kolekcionavo.

Ar vadovėlis tinkamas tam tikro amžiaus mokiniams, vertino psichologai. Jie savo žodį tardavo netgi parenkant spalvas, informacijos pateikimo formą. Pavyzdžiui, vadovėlis dvyliktokams sąmoningai išleistas nelabai išvaizdus: žalsvai pilkas išorėje ir viduje, autorinio teksto jame ne itin gausu, daugiau sudėta istorinių šaltinių (dokumentų, statistikos lentelių, diagramų, iliustracijų, nuotraukų, karikatūrų) su užduotimis. Tai padaryta dėl lengvesnės adaptacijos, nes išėję studijuoti jaunuoliai žinių semiasi iš „sausų“ leidinių, o ne iš dailių vadovėlių.

Istorikai Jurkynai patys patyrė pokyčius vadovėlių leidyboje, kai ji tapo verslu. Vienas jų vadovėlis nebuvo išleistas. „Atėjome į liberalią visuomenę, joje prasidėjo konkurencija, vadovėlių leidybos ėmėsi daug leidyklų, „Šviesa“, su kuria mes dirbome, tapo tik viena iš jų“, – apie istorines permainas ekonomikoje pasakojo G. Jurkynienė.

Gerokai kitokias galimybes laikas suteikė Vištyčio patriotui V. Kočiubaičiui, kai jis nusprendė garsiai papasakoti gimtinės istoriją pirmiausia interneto svetainėje, o paskui ir romane „Miestelis, kuris buvo Jo“. „Mano asmeninę biblioteką per dešimt mėnesių užtvindė medžiaga apie Vištytį. Jos pakako romanui“, – prisiminė gimtinę įsimylėjęs kariškis. Popietės „Kaip gimsta knyga“ dalyviams jis pasakojo, kaip renka medžiagą leidiniui ir kad šiais laikais atvejai, kai istorinėmis nuotraukomis žmonės dalijasi neprašydami už jas pinigų, yra gana reti, tad maloniai nustebina.

V. Kočiubaitis su renginio dalyviais tarsi su senais bičiuliais smagiai peržiūrėjo daugybę istorinių nuotraukų, kurios netilpo į jau išleistus leidinius ar dar tik bus dedamos į knygas, skirtas Pavištyčiui, ligoninei. Vyras pasiryžęs jas parašyti iki 2020 m., kai Vištytis minės 450-ąsias Magdeburgo teisių suteikimo metines. V. Kočiubaitis kviečia visuomenę prie būsimų knygų prisidėti dalijantis istorinėmis fotografijomis. „Sudedi nuotraukas į knygą, parašai tekstą ir sukuri dvasinę imtį, fiksuoji atminties paveldą. Tas ir yra svarbiausia knygoje“, – apie savo tikslus kalbėjo autorius.

„Įamžintas paveldas su savo liūdesiu, su savo džiaugsmu, žiūri, sminga į mus, – sakė kultūrologė R. Gagienė, renginyje pristatydama parodą „Langai – namų akys“. Į Vištytį ekspozicija buvo atvežta Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai įgyvendinant etnoarchitektūrinį projektą „Langai“. „Modernėjant visuomenei langinės, senovinė langų puošyba, verandos (gonkos) nyksta, proceso sustabdyti nelabai pavyks, tad stengėmės parodyti, ką dar turime. Bent pora nuotraukų yra padarytos Vištyčio regioniniame parke“, – akcentavo R. Gagienė, kviesdama pasigrožėti langais bei verandomis ir taip darsyk grįžti į tą laiką, apie kurį kalbėjo V. Kočiubaitis.

Fotografijų nostalgiški vaizdai tarsi atliepė liaudies dainas, kurias dainavo folkloro ansamblis „Šilojai“ (vad. Aldona Krapavickienė). Gebėjimo užčiuopti gilias dainų, vaizdų prasmes popietės dalyviams neturėjo stigti, mat į renginį buvo sukviesti žmonės, kurie ugdosi, savo akiratį plečia skaitydami. Popietėje, skirtoje Bibliotekų metams, dalyvavo ir organizatorių – Vištyčio regioninio parko direkcijos – buvo pagerbtos viešosios bibliotekos Vištyčio, Girėnų filialų, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkės. Sykiu su jomis į renginį atvyko bibliotekose dažniausiai apsilankantys skaitytojai. Šiems žmonėms direkcija ir bibliotekininkės dėkojo už pasirinkimą skaityti: vaikams – už palyginus neseniai užgimusią, o senjoroms – už ilgus metus neblėstančią meilę knygai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas