Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Skandalas

---

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos vadovybė įvairiais būdais kovoja su vėluojančių mokinių problema.

Autoriaus nuotr.

Porą pastarųjų savaičių Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija kunkuliavo: įstaigą lankė komisijos, pedagogai ruošė krūvas dokumentų, o mokyklos direktorius buvo kviečiamas aiškintis Savivaldybės vadovams. Bendruomenės darbas kuriam laikui buvo išderintas. Visas šis šurmulys kilo tik dėl to, kad vieną rytą įstaiga buvo užrakinta, o vėluojantys mokiniai keletą minučių neįleisti į vidų ir suregistruoti.

Vėlavo ne pirmą kartą

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija buvo užrakinta nuskambėjus antram, į pamokas kviečiančiam, skambučiui. Į mokyklą pavėlavę gimnazistai liko už durų. Tiesa, po keleto minučių į patalpas jie buvo suleisti, suregistruoti ir paraginti skubėti į klases.

Tą rytą į mokyklą vėlavo 13 mokinių. Tik du iš jų šiais mokslo metais padarė tai pirmą kartą.

„Buvo ir tokių, kurie pavėlavo tryliktą ar dešimtą kartą. Tai – piktybiškai tvarkos taisyklėms nusižengiantys mokiniai. Kitą rytą po šio incidento dalis tų pačių gimnazistų vėl pavėlavo į pamokas. Beje, mokyklą užrakinome ne pirmą kartą, taip keletą sykių darėme ir praėjusiais mokslo metais, tiesiog šiemet buvo išpūstas didelis burbulas“, – pasakojo „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Bartkuvienė.

Ji pripažino, kad po vieno iš tėvų skundo rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui gimnazijos vadovams teko ruošti krūvas popierių, priimti komisijas, aiškintis. Gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius buvo kviečiamas į Savivaldybę. Visame kolektyve tvyrojo įtampa ir nerimas. „Ką mes tokio padarėme?“ – klausė vieni kitų.



Sankcijų nesiims

Švietimo ir mokslo ministerija yra viešai pripažinusi mokinių vėlavimo į pamokas problemą ir paraginusi ugdymo įstaigų vadovus kovoti su ja. Daugelyje šalies mokyklų tai daroma tradiciniais būdais: su vėluojančiaisiais kalbama apie priežastis, sudaromos Vaiko gerovės komisijos, bendraujama su mokinių tėvais. Deja, tokios priemonės ne visada būna efektyvios, todėl kartais tenka griebtis kraštutinumų. Taip tą lapkričio rytą buvo padaryta ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje – užrakintos įstaigos durys.

Galbūt šis faktas ir nebūtų niekam kritęs į akis, tačiau dalis nepatenkintų mokinių tėvų kreipėsi į Savivaldybę, kaltindami „Aušros“ gimnazijos vadovus viduramžiškų auklėjimo metodų taikymu. Apie tai buvo informuota ir žiniasklaida, todėl istorija tuoj įgavo pagreitį. Beveik visur vienašališkai buvo smerkiama mokykla.

Rajono meras Algirdas Neiberka pripažino, kad iš pradžių jis taip pat įtariai pažiūrėjęs į tokį gimnazijos vadovų poelgį. Bet vėliau, išsiaiškinęs aplinkybes, pasikalbėjęs su gimnazijos kolektyvo atstovais, vieną rytą atėjusiais į jo kabinetą išsakyti savo poziciją, meras nuomonę pakeitė.

„Gavę skundą privalėjome sudaryti komisiją ir ištirti incidentą. Komisija nustatė, kad vaikai išties tą rytą kurį laiką nebuvo įleisti į mokyklą. Kaip vėliau sužinojome, apie tokias galimas prevencijos priemones jie buvo informuoti, apie tai buvo diskutuota ir tarp mokytojų. Tiesiog tai nebuvo įrašyta į mokyklos vidaus tvarkos taisykles. Iš tikrųjų nematau čia didelės tragedijos. Kovoti su vėluojančiais mokiniais būtina. Gal tik reikėtų paieškoti kiek kitokių šios problemos sprendimo formų. O imtis kokių nors sankcijų dėl tiek daug triukšmo sukėlusio incidento tikrai nesirengiame“, – kalbėjo rajono vadovas.

Jis pripažino, kad vėluojančių darbuotojų problema opi ir pačioje Savivaldybėje. Meras prisiminė, kaip kartą vaizdo kameromis buvo užfiksuoti visi vėluojantys Savivaldybės administracijos darbuotojai, paskui jie buvo sukviesti į posėdžių salę ir paprašyti paaiškinti vėlavimo motyvus. Anot A. Neiberkos, panašius metodus būtų galima taikyti ir mokyklose, nes ten taip pat yra vaizdo kameros.

Palaiko kolegas

Kalbinti gimnazijos pedagogai teigė, kad vėluojantys mokiniai paprastai kenkia ne tik patys sau, bet ir aplinkiniams.

Mokyklą užrakinome ne pirmą kartą, taip keletą sykių darėme ir praėjusiais mokslo metais, tiesiog šiemet buvo išpūstas didelis burbulas.

„Įsivaizduokite, kad anglų kalbos pamokoje atliekama klausymo užduotis. Visi vaikai susikaupę klauso teksto, nenori nieko praleisti. Ir staiga į klasę įžengia pavėlavęs mokinys, demonstratyviai pradeda sveikintis su visais, tada neskubėdamas iš kuprinės ima traukti knygas, sąsiuvinius... Bent penkios pamokos minutės būna sutrukdytos“, – sakė „Aušros“ gimnazijos direktorius A. Žikevičius.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, kai kurių kitų mokyklų vadovai tvirtino, kad piktybiškai vėluojančių ir demonstratyviai besielgiančių mokinių jų vadovaujamose įstaigose netrūksta.

„Visur eskaluojama, koks blogas yra „Aušros“ gimnazijos direktorius, kad liepė užrakinti mokyklą ir neįleisti vėluojančiųjų. Kodėl niekas nesigilina į kitą pusę?“ – retoriškai klausė S. Spangevičius.

Pasak šio ilgamečio vadovo, yra kategorija mokinių, kurie lanko pamokas kada nori, ateina tik tada, kai išsimiega, per pertraukas bėga parūkyti ir nesuka sau galvos, jog vėluoja grįžti atgal į mokyklą.

„Su jais dirbama ne vienus metus, bet situacija nesikeičia. Niekas nebaudžia tų, kurie vėluoja dėl vežėjų kaltės ar ligos. Kalbame apie tuos, kurie tai daro piktybiškai ir ne pirmą kartą, ignoruoja mokyklos vidaus taisykles. Esmė ta, kad senos priemonės drausminant vėluojančiuosius jau nebeveikia, tad kitų išeičių lyg ir nėra. Mes taip pat pernai buvome užrakinę mokyklą ir nieko blogo neatsitiko. Kodėl Vilniaus mokyklos tai gali daryti, motyvuodamos, kad saugosi narkotikų patekimo į įstaigą? Mes tikrai ne kitokie“, – palaikymą kolegoms vilkaviškiečiams išreiškė S. Spangevičius.



Patikimas metodas

Panašios pozicijos laikėsi ir Gražiškių gimnazijos direktorė Grita Launikonienė. Tiesa, jos vadovaujamoje įstaigoje didelės problemos dėl vėluojančiųjų nėra. Jei mokiniai ir pavėluoja, tai dažniausiai atsitinka dėl vežėjų kaltės.

Ne vienoje Europos mokykloje viešėjusi ir patirties sėmusis G. Launikonienė pasakojo, kad vėluojančių mokinių problema užsienyje yra išspręsta taip, kad apie kiekvieną savo vaiko vėlavimo atvejį tėvai individualiai informuojami trumpąja žinute ar elektroniniu paštu. Tiesa, tokia galimybė yra tik ten, kur be specialios kortelės į mokyklą patekti neįmanoma.

„Neseniai buvau vieno amerikiečio vestame seminare, kuriame durų užrakinimo metodą jis pristatė kaip itin veiksmingą. Užrakinus duris vėluojančiajam nereikia nieko sakyti, tačiau jis bus priverstas belstis, prašyti įleidžiamas, net atsiprašyti už kitiems sukeltus nepatogumus. Žmogui bus gėda dėl savo poelgio ir kitą sykį jis jau nevėluos. Amerikoje tokie metodai dažnai taikomi ir jie turi didžiulį teigiamą poveikį“, – pasakojo G. Launikonienė.



Rinktųsi pedagogines formas

Kiek kitokios nuomonės laikėsi Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktorė Danutė Valiūnienė. Ji teigė, kad su vėluojančiais gimnazistais dirbama individualiai ir dažniausiai pavyksta pasiekti gerų rezultatų.

„Aš palaikau tradicinius pedagoginius auklėjimo būdus. Nemanau, kad užrakinti duris ir neįleisti vėluojančių mokinių yra gera išeitis. Aišku, visada reikia žiūrėti, kas tai išprovokavo, ar tokios galimos priemonės buvo įrašytos mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse. Asmeniškai aš nepalaikau tokio „Aušros“ vadovybės poelgio, tačiau didelės tragedijos tame taip pat neįžiūriu“, – sakė D. Valiūnienė.

„Aušros“ gimnazijoje įvykęs incidentas galbūt ir nebūtų susilaukęs tiek dėmesio, jei ne užgautos kai kurių mokinių ir jų tėvų ambicijos. Tik, kaip sakė gimnazijos vadovai, prieš kaltindami nepedagogišku elgesiu pirmiausia tėvai galėjo ateiti į mokyklą ir pasikalbėti.

Kartais, pasak pedagogų, iš tiesų nusvyra rankos ieškant būdų, kaip kovoti su piktybiškai vėluojančiais ir dėl to visos klasės darbą trikdančiais mokiniais. Reikia sutikti, kad išgyvendinti iš mokyklų šią problemą būtų kur kas lengviau, jeigu daugiau supratimo ir palaikymo pedagogai sulauktų iš tėvų. Pareigos ir atsakomybės jausmas formuojamas būtent mokyklos suole, todėl nustatytos tvarkos privalu laikytis kiekvienam.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---