„Santaka“ / Diskusijoje apie vilkų daromą žalą aistros liejosi per kraštus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-11-23 16:22

Dalinkitės:  


Svečiams iš sostinės (iš kairės) Andriui Laurinavičiui, Linai Burbaitei bei Zbignevui Glazko teko atsakinėti į nepatogius vilkaviškiečių ūkininkų klausimus.

Autoriaus nuotr.


Diskusijoje apie vilkų daromą žalą aistros liejosi per kraštus

Andrius GRYGELAITIS

Praėjusią savaitę įvykusioje Ūkininko dienoje itin daug emocijų sukėlė Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovų panešimai.


Netikslūs duomenys


Susitikime su Vilkaviškio rajono ūkininkais dalyvavęs Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Zbignevas Glazko pabrėžė, kad vilkas – pagal tarptautinius teisės aktus saugoma gyvūnų rūšis. Tiesa, stodama į Europos Sąjungą Lietuva įrodė, jog vilkai daro itin didelę žalą, todėl jų populiaciją mūsų šalyje reikia reguliuoti.

Įvairiais būdais vykdoma šių gyvūnų apskaita leidžia nustatyti minimalų jų skaičių gamtoje ir pagal tai išduodami leidimai per medžioklės sezoną sumedžiojamam šių žvėrių kiekiui. Jis trunka nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d.

Jeigu nustatoma, kad gamtoje yra mažiau nei 100 vilkų, jų medžioti negalima. Kai populiacijos dydis yra didesnis nei 100 individų, bet nesiekia 250, limitas nustatomas taip, jog vilkų nemažėtų, o sumedžiojama būtų ne daugiau nei 20 proc. jų populiacijos. Jei vilkų skaičius gamtoje yra nuo 250 iki 500, tuomet pradedamas taikyti rajonavimo principas. Tai reiškia, kad savivaldybėms, kuriose yra užfiksuota didesnė vilkų daroma žala, skiriami ir didesni sumedžiojimo limitai.

„Būtent šis principas dabar taikomas Vilkaviškio rajone. Atlikus apskaitą, praėjusiais metais buvo nustatyta, jog šalyje yra mažiausiai 292 vilkai. Aišku, jų greičiausiai yra gerokai daugiau. Vilkaviškis pagal šių gyvūnų padaromą žalą patenka tarp probleminių šalies rajonų“, – sakė Z. Glazko.

Šiuo metu probleminiuose rajonuose iki naujų metų leidžiama sumedžioti 20 vilkų, o visoje šalyje – dar 40. Tiesa, jei nušovus 20 vilkų probleminėse savivaldybėse visoje šalyje nebus sumedžioti likę 40 vilkų, daugiausiai žalos patyrusiuose rajonuose vilkus bus leidžiama medžioti ir toliau, kol šalyje bus pasiektas leistinas šių gyvūnų kiekis.

Jeigu vilkų priskaičiuojama daugiau nei 500, leidžiama išlaikyti jų populiaciją nuo 250 iki 500 gyvūnų.

Z. Glazko pasakojo, kad vilkų apskaita atliekama keliais būdais. Vienus skaičius pateikia medžiotojai, kitus – miškininkų urėdijos ir girininkijos atstovai. Pastarieji kasmet vasario–kovo mėnesiais, esant sniego dangai, lankosi tose vietose, kur, jų nuomone, gyvena vilkai, ir skaičiuoja šių pėdsakus. Dažniausiai medžiotojų ir miškininkų pateikti duomenys skiriasi.


Vadina išsigalvojimu


Išgirdęs, kaip skaičiuojami vilkai, Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos bei Alvito medžiotojų būrelio pirmininkas Algis Kubilius tai pavadino absurdu. Vyriškis teigė, kad pats yra komisijos, kuri veda gyvūnų apskaitą, narys, tačiau, pasak jo, medžiotojų niekas neklausia, kiek jų kraštuose yra vilkų.

Pajevonio seniūnijoje ūkininkaujantis Virginijus Novogrodskis taip pat niekiniais pavadino Aplinkos ministerijos surinktus duomenis apie vilkų skaičių šalyje.

„Kažkada Pasvalyje vykusiame seminare vienas profesorius išrėžė, jog Lietuvoje yra likę tik 400 gervių. Tąkart vykdamas namo maždaug 5 kilometrų ruože pats suskaičiavau 170 šių paukščių. Lygiai tas pats yra ir su vilkų apskaita. Kas rytą važiuoju pas gyvulius ir žinau, kad vien prie mano valdų gyvena 9 vilkai: šešių vilkų šeima, pora ir vienišas vilkas. Manęs niekas niekada neprašė ir neklausė apie jų skaičių. Manau, vien Vilkaviškio rajone šių gyvūnų galėtų būti mažiausiai 90“, – sakė V. Novogrodskis.

Išgirdęs šią repliką Z. Glazko paprašė ūkininko bendradarbiauti atliekant skaičiavimus ir savo mintimis pasidalyti su tais, kurie veda apskaitas. Anot Miškininkystės skyriaus vedėjo, Aplinkos ministerijos specialistų tikslas nėra nuslėpti tikrąjį vilkų skaičių, o suskaičiuoti juos kuo tiksliau.


Pasikeitė tvarka


Susitikime su rajono žemdirbiais dalyvavusi Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus specialistė Lina Burbaitė papasakojo, kaip suteikiami specialūs leidimai medžioti vilkus ne sezono metu. Šiemet jų suteikimo tvarka yra pasikeitusi.

„Iki šiol buvo atsižvelgiama į žalos atvejų kiekį ir jie lyginami su praėjusių dvejų metų vidurkiu. Jei atvejų skaičius neviršijo vidurkio, leidimai nebuvo išduodami, nors kai kuriais kartais padaryta žala galėjo būti itin didelė. Nuo šiol leidimai bus išduodami, jei savivaldybėje nuo einamųjų metų birželio 1 d. bus užfiksuota bent 10 vilkų padarytos žalos atvejų“, – pasakojo L. Burbaitė.

Norint gauti specialų leidimą, Savivaldybės atstovai medžiotojų vardu turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą. Su vienu leidimu nuo šiol maksimaliai bus leidžiama sumedžioti du vilkus. Leidimai galios iki einamųjų metų spalio 14 d.


Siūlė būdus apsisaugoti


Kasmet vilkų daroma žala didėja. 2014 m. šalyje buvo užfiksuota 270 atvejų, per kuriuos vilkai papjovė maždaug 650 ūkinių gyvūnų. Pernai užfiksuota per 350 žalos atvejų, nuo šių plėšrūnų nukentėjo beveik 900 gyvūnų. Šiais metais iki rugsėjo 1 d. šalyje vilkai juos užpuolė maždaug 250 kartų ir papjovė beveik 700 ūkinių gyvūnų. Vien Vilkaviškio rajone šiemet užfiksuoti 25 tokie atvejai, papjauti 56 gyvuliai (17 veršelių, dvi karvės bei 37 avys).

„Manau, jog ir šie duomenys nėra tikslūs. Vilkai papjauna ir daug neregistruotų naminių gyvūnų. Vien mano vadovaujamoje seniūnijoje šiemet šie žvėrys papjovė kelias neregistruotas ožkas, net šunis. Be to, vienkiemiuose gyvenantys tėvai rytais, kol dar būna tamsu, bijo savo vaikus leisti į mokyklą. Tai dar viena problema“, – pabrėžė Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė.

Kita vertus, daugėjantys vilkų daromos žalos atvejai – tai ne vien augančios jų populiacijos, bet ir didėjančio ūkinių gyvūnų skaičiaus pasekmė. Pavyzdžiui, vien avių Lietuvoje 2011 metais buvo apie 60 tūkst., o šiemet – jau per 140 tūkst.

Kaip apsisaugoti nuo vilkų daromos žalos, mėgino patarti asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovas Andrius Laurinavičius. Tiesa, jo siūlymai susirinkusių ūkininkų buvo sutikti pašaipiai. A. Laurinavičius patarė nedaug galvijų turintiems kaimo žmonėms kas vakarą juos vesti į tvartą. Tai išgirdę susirinkusieji tik replikavo, kad pats „Baltijos vilko“ atstovas neaugina galvijų ir nežino, kaip sunku būtų juos kas vakarą varyti į tvartus.

Kaip alternatyvą A. Laurinavičius pasiūlė gyvulius varyti nakčiai ne į tvartą, o į specialų aptvarą, kurį, reikalui esant, galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Aptvaro sienomis arba laidais būtų galima paleisti elektros srovę. Anot specialisto, tokiais atvejais aptvaras galėtų būti ir vieno metro aukščio – joks vilkas nelįs ten, kur teka elektros srovė. Tiesa, jei elektra neprijungta, vilkai gali peršokti ir pusantro metro aukščio tvorą. Avių augintojams jis patarė aptvarus daryti be stačių kampų, nes, atėjus vilkui, išgąsdintos avys paprastai bėga ratu ir būtent kampuose išverčia tvoras. Tuomet vilkas jau gali niekieno nevaržomas sotintis, kiek tik nori.


Galima prašyti paramos


„Mūsų organizacija visoje Lietuvoje vykdo bandymus. Vienas iš jų jau trečius metus atliekamas ir Vištyčio seniūnijoje. Ten aptvėrėme daugiau nei pusę hektaro žemės plotą, kur nakčiai suvaromi veršeliai. Aptvaro aukštis – maždaug 120 cm, viršutinė jo juosta – šviečianti net naktį, tad ją kuo puikiausiai mato visi gyvūnai. Iki tol ūkininkams vilkai nuolat pridarydavo žalos, tačiau pradėjus vykdyti eksperimentą žvėrys galvijų nepuola“, – pasakojo A. Laurinavičius.

Siekdami įsigyti apsaugos priemonių nuo vilkų, žemdirbiai dėl kompensacijos gali kreiptis į Savivaldybės specialistus.

Rajono Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, gautomis už medžiojamųjų išteklių naudojimą, be kitų priemonių, gali būti finansuojamos ir gyvūnų daromos žalos prevencinės priemonės, tokios kaip specialios tvoros, elektriniai piemenys ir pan.

Paraiškos teikiamos rajono Savivaldybės administracijai iki einamųjų metų kovo 1 d. ir perduodamos svarstyti vertinimo komisijai. Šios komisijos darbą mūsų rajone organizuoja ir koordinuoja ekologas Darius Bunikis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas